Žmogaus veiklos įtaka pasaulio gamtai
Dabartiniai klimato pokyčiai Žemėje, vadinamasis klimato atšilimas, daugiausia siejami su žmogaus veikla. Ankstesnėse pamokose jau esame aptarę, kaip kūrenant iškastinį kurą (anglis, naftą, dujas) bei kertamų miškų medieną į atmosferą išmetamos anglies dujos virsta savotišku šiltnamio stogu virš visos Žemės. Tad dėl šios dujų sankaupos klimatas šyla.
O tada tirpsta ledynai, džiūsta pelkės, ežerai. Tirpstant ledynams kyla jūrų ir vandenynų lygis, užliejamos žemos pakrančių teritorijos, netolimoje ateityje po vandeniu gali atsidurti ištisos salos. Su klimato atšilimu susijusios pastaraisiais metais labai padažnėjusios liūtys, kurios sukelia potvynius, didžiulės audros su galingais, savo kelyje viską naikinančiais vėjo sūkuriais – tornadais. Net ir Lietuvoje akivaizdžiai padaugėjo pavojų keliančių audrų su medžius laužančiais ir pastatus griaunančiais škvalais.
Žemę labiausiai teršia anglimis ar nafta kūrenamos gamyklos, elektrinės, automobilių ir lėktuvų išmetamosios dujos, miškų gaisrai, sąvartynai.
- Raskite daugiau gamtos teršimo pavyzdžių.
Žmonės jau suvokia, kad Žemės likimas yra mūsų visų rankose. Tačiau vienu metu nustoti teršti gamtą visame pasaulyje nėra taip paprasta. Norime gyventi patogiai, tad reikia šildytis būstus arba vėsinti juos oro kondicionieriais. Ir viena, ir kita reikalauja daug energijos.
Norime valgyti, todėl kertami miškai ir didinami dirbamos žemės plotai; kad būtų gausesnis derlius, pasėliai tręšiami cheminėmis trąšomis, o norint apsaugoti nuo kenkėjų – purškiami chemikalais.
Žmonės trokšta keliauti – miestai paskendę automobilių išmetamųjų dujų debesyse, per miškus, pelkes naikinant gamtą tiesiami nauji keliai.
Visų šių patogumų atsisakyti nelengva, bet gal galima visa tai daryti labiau apgalvotai, saikingai. Užuot deginus naftą, dujas, anglis, energijai gaminti naudoti vandenį, statyti saulės, vėjo jėgaines. Miestuose iš lengvųjų automobilių persėsti į autobusus, o dar geriau – rinktis dviračius.
Taupykime maisto produktus
Gamta labai alinama ir neatsakingai elgiantis su maisto produktais. Jeigu valgytume daugiau savo šalyje išauginto sezoninio maisto, reikėtų mažiau sunaudoti energijos atsivežant jo iš pietų šalių. O parduotuvėje turėtume rinktis kuo paprasčiau supakuotus maisto produktus, nes pakuotėms naudojamas popierius gaminamas iš medienos, o plastikas, atsidūręs sąvartynuose, labai ilgai nesuyra.
Bet didžiausia problema – išmetamas maistas. Šiandien pasaulyje išmetama apie trečdalis maisto. Per metus tai sudaro apie 1,3 milijardo tonų maisto. Lietuvoje kiekvienas žmogus per metus išmeta apie 50 kilogramų maisto produktų.
- Sukurkite planą, kaip labiau tausoti maisto produktus mokykloje. Padarykite tyrimą, kiek maždaug maisto yra išmetama jūsų mokykloje (apklauskite mokinius, valgyklos darbuotojus), surinkite daiktinių įrodymų (fotografijų), kiek maisto lėkštėse palieka jūsų bendraklasiai. Pasitelkite minčių lietų ir išrinkite geriausius būdus, kaip taupyti maisto produktus. Pristatykite juos savo klasėje.
- Supažindinkite namiškius su savo tyrimo rezultatais. Sudarykite planą, kaip taupyti maisto produktus namie.
Užduotys
Dėl klimato atšilimoledynai,vandens telkiniai,jūrų ir vandenų lygis, didžiulės liūtyspotvynius, kurie kelia didelį pavojų žmogaus gyvybei.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"