Tema 8.2 (Lietuvių kalba 7)

Veiksmažodžių ir būdvardžių valdomi linksniai

MOKYMOSI TIKSLAI

  • Išsiaiškinsite, kaip valdomi kai kurių žodžių linksniai.
  • Mokysitės sudaryti taisyklingus žodžių junginius.

STEBIME

Atskliausdami žodžius parinkite tinkamą jų formą.

Atsakykite į klausimus.

Vaikai žiūri (filmas).

Vaikai nežiūri (serialas).

Vaikai nenori žiūrėti (animacija).

1. Veiksmažodžių reikšmei atskleisti reikia kitų žodžių, pavyzdžiui: norėti + ko?, rašyti + ką?, tarnauti + kam?, domėtis + kuo? Kurio daiktavardžio linksnio reikia veiksmažodžiui žiūrėti?

2. Į ką atsižvelgdami parinkote suskliaustų žodžių formas?

3. Ar galima suskliaustų žodžių formas suvienodinti visuose sakiniuose? Kodėl?

AIŠKINAMĖS

Jūs jau žinote, kad žodžiai junginiuose susiję. Kai vienas žodis yra priklausomas nuo kito, atsako į klausimą, keliamą iš pagrindinio dėmens, toks žodžių prijungimo būdas vadinamas valdymu. Esant valdymui linksnis su prielinksniu yra pavaldus pagrindiniam žodžiui.

KAI KURIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ VALDOMI LINKSNIAI

Pagrindi­nis dėmuo

Klausimas

Linksnis

Priklauso­ma­sis dėmuo

norėti

ko?

kilminin­kas

Paklausė, ko mes norėjome.

tarnauti

kam?

naudinin­kas

Jie tarnavo savo tautai.

aptarti

ką?

galinin­kas

Aptarėme įdomų reiškinį.

domėtis

kuo?

įnaginin­kas

Domisi įvairiomis temomis.

Linksnis su prielinksniu

pasakoti

apie ką?

apie + galininkas

Pasakojo apie įvykį.

kreiptis

į ką?

į + galininkas

Kreipiamės į direktorių.

ateiti

pas ką?

pas + galininkas

Atėjome pas draugus.

keisti

į ką?

į + galininkas

Pinigus keičia vieną į vieną.

skolintis

iš ko?

+ kilminin­kas

Skolinosi iš kaimynės.

pykti

ant ko?

ant + kilminin­kas

Supykau ant bendrakla­sių.

kovoti

su kuo?

su + įnaginin­kas

Kovojome su priešinin­kais.

Kai kurie būdvardžiai taip pat vartojami su tam tikrais linksniais. Įsidėmėkite juos.

KAI KURIŲ BŪDVARDŽIŲ VALDOMI LINKSNIAI (LINKSNIAI SU PRIELINKSNIAIS)

Pagrindi­nis dėmuo

Klausimas

Linksnis

Priklauso­ma­sis dėmuo

atidus

kam?

naudinin­kas

Jis atidus šuniui.

dosnus

ko?

kilminin­kas

Viešpats dosnus jums sveikatos.

gabus

kam?

naudinin­kas

Jis gabus matema­ti­kai.

nešinas

kuo?

įnaginin­kas

Ėjau nešinas knygomis.

palankus

kam?

naudinin­kas

Vėjas palankus kelionei.

panašus

į ką?

į + galininkas

Jis panašus į kaliausę.

pilnas

ko?

kilminin­kas

Stiklinė pilna vandens.

turtingas

ko?

kilminin­kas

Lietuva turtinga miškų.

vedinas

kuo?

įnaginin­kas

Ėjo vedinas vaiku.

Neretai veiksmažodžiai valdo kelis linksnius.

KAI KURIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ VALDOMI LINKSNIAI

Pagrin­di­nis dėmuo

Klausi­mai

Priklau­so­masis dėmuo

Priklau­so­masis dėmuo

Priklau­so­masis dėmuo

dovano­ja

ką?, kam?

dovaną

draugei

užmoka

ką?, kam?, už ką?

atlygį

darbuo­to­jui

už darbą

Po neiginio galininkas visada keičiamas į kilmininką.

GALININKĄ VALDANČIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ NEIGINYS

Neiginys

Kilmininkas

nerašo

laiško

Jei sakinį sudaro neiginys ir teigiama bendratis, vartojamas ir kilmininkas, ir galininkas.

NEIGINIO VAIDMUO LINKSNIUI PO BENDRATIES PARINKTI

Neiginys

Teigiama bendratis

Kilmininkas

Galininkas

nebūtina

rašyti

laiško

laišką

Kai kurių veiksmažodžių valdymo ypatumus reikia įsidėmėti, kad nepasitaikytų klaidų.

ĮTVIRTINAME

1. Perskaitykite sąrašą veiksmažodžių su valdomais linksniais ar linksniais su prielinksniu. Iškelkite tinkamą klausimą. Atlikite užduotis.

atitikti + G.
​atsiliepti + N.
​atstovauti + N.
​aukotisdėl + K.
daugėti + K.
dėkoti + N.
ginčytis dėl + K.
ieškoti + K.
keisti į + G.
kenkti + N.
kovoti su + Įn.
laukti + K.

linkti + į + G.
mainyti + į + G.
mažėti + K.
norėti + K.
nusimanyti + apie + G.
pasiekti + G.
pasitikėti + Įn.
prieiti + G. arba prie + K.
pripildyti + K.
nusikalsti + N.
pralaimėti + N.
prieštarauti + N.

  1. Kokių daiktavardžių linksnių nevartotumėte su šiais veiksmažodžiais? Abejotinus atvejus aptarkite su mokytoju.
  2. Sugalvokite ir parašykite sakinių su veiksmažodžiais atitikti, atstovauti, pralaimėti.

2. Atskliauskite ir pavartokite paryškintam veiksmažodžiui pavaldų linksnį arba linksnį su prielinksniu.

1. Režisieriaus spektakliai atitiko (laikmečio nuotaika). 2. Aleksas atstovavo (jaunių komanda). 3. Poema skatino grafaitę ryžtis žygdarbiams, aukotis (tėvynė). 4. Nuoširdžiai dėkojame (visi mūsų rėmėjai) už pagalbą. 5. (Knygos) daugėja, bet atrodo, kad jų skaitoma vis mažiau. 6. Lietuvoje (savavališkos statybos) kasmet mažėja. 7. Buvo matyti, kad jis nusimano (chemija, medicina). 8. Tai vėl pripildė mane (džiaugsmas).

(Iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“)

3. Atskliauskite ir pavartokite paryškintam būdvardžiui pavaldų linksnį arba linksnį su prielinksniu.

1. Menininkė buvo labai atidi (avangardiniai gūsiai) literatūroje. 2. Aš vertinu žmones, (kurie) likimas palankus. 3. Ir jis sukūrė pasaulį, panašų (jis pats). 4. Tačiau žemė nebuvo (žmonės) dosni – dažnai ištikdavo badmečiai, kildavo epidemijų. 5. Ta šalis turtinga (gamtos ištekliai – naudingosios iškasenos, derlinga žemė). 6. Jis buvo gabus (graikų ir lotynų kalbos). 7. Bet staiga viena briedė, vedina (du jaunučiai vaikai), ėmė bėgti. 8. Šmėkštelėjo pabalusio, sulyto, (baltų rožių puokštė) nešino Jeronimo veidas, ir jai aptemo akyse. 9. Šarvai buvo atsparūs (lietus, vėjas ir šaltis). 10. Šis laikas buvo gausus (varžybos). 11. Leandras paliko pirklius, kai buvo sotus (tos kelionės), kaupinas (baimė ir uždirbti pinigai).

(Iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“)

4. Perskaitykite sakinius ir atlikite užduotis.

1.
​Seniai turėjau pirmas tuos žodžius ištarti.
​Jis neištarė jos vardo.
​Juntu, kaip ašaros teka skruostais, ir nesiryžtu ištarti nė žodžio.

2.
​Jis sutelkė visą dėmesį į aplinką.
​Jie dar nesutelkė savo pastangų viena kryptimi.
​Neįstengiu sutelkti dėmesio į paprasčiausią mintį.

3.
​Supratome, kaip smarkiai galima įžeisti žmones.
​Nors buvau pasižadėjęs jo neįžeisti, norom nenorom įgėliau.
​Negalima tyčia pažeminti ar įžeisti kito žmogaus.

4.
​Jeigu nori, kad į tave žiūrėtų rimtai, dėvėk tinkamą aprangą.
​Jis niekuomet nedėvi kaklaraiščio.
​Ji nenori dėvėti mėlynos ir oranžinės spalvos uniformos.

5.
​Tik baigsiu gerti arbatą.
​Nesvarbu, kad arklys negers sūraus vandens.
​Aš negaliu gerti kavos.

(Iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“)
  1. Veiksmažodžiai, kuriems pavaldus galininkas, vadinami galininkiniais. Persirašykite žalsva spalva pažymėtus veiksmažodžius su pavaldžiu linksniu. Iškėlę klausimą nubrėžkite priklausomybę rodančią rodyklę. Virš jos užrašykite linksnio pavadinimą.
  1. Palyginę sakinius, apibūdinkite galininkinių veiksmažodžių su neiginiu ne- linksnių valdymo ypatumus.
  2. Nustatykite, kodėl po melsvai pažymėtų veiksmažodžių vartojamas kilmininkas.
  3. Tekstyne raskite tris sakinius su veiksmažodžiu rašyti: vieną sakinį su jam pavaldžiu galininku, kitus du – su kilmininku.

APIBENDRINAME

5. Persirašydami sakinius pavartokite reikiamą linksnį arba linksnį su prielinksniu.

1. Knygoje minima, (kokie daiktai) ............... prekiautojai mainė gintarą. 2. Reikia ieškoti (naujos galimybės) ............... . 3. Išmetamosios automobilių dujos kenkia (aplinka) ............... . 4. (Toks) ............... varžybų (rezultatas) ............... visi sirgaliai ir norėjo. 5. Jie pasiekė savo (tikslas) ............... . 6. Mąstytojas priėjo (išvada) ..............., kad valdyti (pasaulis) ............... neįmanoma neišmokus valdyti savęs. 7. Kitaip nusikalstama (visuomenė) ............... . 8. Visi pasitikėjo (išrinkti mokyklos atstovai) ............... . 9. Praktikos darbas atitinka (keliami reikalavimai) ............... . 10. Tai atsiliepia (moksleivių gebėjimai) ............... . 11. Grupė merginų atstovauja (Lietuva) ............... . 12. Vis dar ginčijamasi (problemos sprendimo eiga) ............... . 13. Jie laukia naujo (sprendimas) ............... . 14. Kadangi jis buvo gabus (tikslieji mokslai) ..............., tai ir nusprendė dalyvauti matematikos olimpiadoje.

Prašau palaukti