MOKYMOSI TIKSLAI
- Išsiaiškinsite, kaip vartojami dvejybiniai linksniai.
- Mokysitės sudaryti taisyklingus žodžių junginius.
STEBIME
Perskaitykite „Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne“ pateikto veiksmažodžio tapti apibrėžtį ir pavyzdžius. Atsakykite į klausimą ir atlikite užduotis.
Tapti, tampa, tapo – darytis, virsti.
- Tapti mokytoju, gydytoju.
- Tapti žmogumi.
- Ar taps svajonė tikrove?
- Jis tapo turtingas.
- Kaip tapti turtingam?
1. Sudurtinį tarinį sudaro veiksmažodis tapti su vardine dalimi. Kokios kalbos dalys pažymėtos alyvine spalva?
2. Nustatykite žodžių junginių su daiktavardžiu linksnius, iškelkite klausimą.
3. Nustatykite žodžių junginių su būdvardžiu linksnius, iškelkite klausimus.
AIŠKINAMĖS
Sudurtinio tarinio vardinę dalį gali sudaryti daiktavardis arba būdvardis ir į jį panašus žodis (dalyvis, skaitvardis, įvardis). Visi jie yra linksniuojamieji žodžiai.
SUDURTINIO TARINIO SUDĖTIS | ||
Sudurtinis tarinys | PAVYZDYS | |
Jungtis | Vardinė dalis | |
Veiksmažodis | Daiktavardis | Jis yra moksleivis. |
Veiksmažodis | Būdvardis | Ji yra gabi. |
Veiksmažodis | Dalyvis | Jie yra išsilavinę. |
Veiksmažodis | Skaitvardis | Per varžybas jos atbėgo pirmos. |
Veiksmažodis | Įvardis | Visi yra kitokie. |
Linksnių vartojimas priklauso nuo to, kuri kalbos dalis yra tarinio vardinėje dalyje. Jeigu tarinio vardinę dalį sudaro daiktavardis, vartojamas ir vardininkas, ir įnagininkas. Šių linksnių skirtumai susiję su veiksmažodžio valdomu linksniu ar reiškiamo požymio ypatumais. Asmens ar daikto požymis kinta arba yra pastovus.
DAIKTAVARDIS SUDURTINIAME TARINYJE | |||
Veiksnys | Tarinio jungtis | Tarinio vardinė dalis (įnagininkas, vardininkas) | |
Jis | taps | mūsų komandos | nariu. |
Jis | nėra | mūsų komandos | narys. |
Ji | yra | mūsų komandos | narė. |
Jeigu tarinio vardinę dalį sudaro būdvardiškasis žodis, jis sakinyje paprastai derinamas su daiktavardžiu ar įvardžiu. Derinama gimine, skaičiumi ir linksniu. Tokie linksniai iš dviejų tarpusavyje suderintų dėmenų yra vadinami dvejýbiniais linksniais. Įnagininko linksnis nėra vartojamas.
BŪDVARDIŠKOJO ŽODŽIO DERINIMAS SU DAIKTAVARDŽIU IR ĮVARDŽIU | ||||
Dvejybiniai linksniai | Veiksnys | Papildinys (numanomas) | Tarinio jungtis | Derinamoji tarinio dalis |
Vardininkas | Vaikinas | tapo | laimingas. | |
Kilmininkas | Tai | moksleivio | nedaro | laimingo. |
Naudininkas | Kaip | tapti | laimingam? | |
Galininkas | Bendraklasį | paskyrė | atsakingą | |
Įsidėmėkite veiksmažodžių grupes, su kuriomis vartojami dvejybiniai linksniai.
VEIKSMAŽODŽIAI, SU KURIAIS VARTOJAMI BŪDVARDIŠKIEJI ŽODŽIAI | ||
Veiksmažodžių reikšmė | Būdvardžių įnagininkas nevartojamas | Išimtis, kai būdvardžių įnagininkas vartojamas |
Egzistavimas | būti | – |
Jausena, apsimetimas | apsimesti, atrodyti, dėtis, pasijusti | – |
Pokytis, virsmas | likti, pasidaryti, tapti | virsti |
Statuso suteikimas | paskirti | paskelbti, pripažinti |
Įvardijimo reikšmė | – | laikyti, pavadinti |
Tarinio jungtį gali papildyti veiksmažodžiai turėti, norėti, galėti, ketinti.
Veiksnys | Tarinio jungtis | Būdvardiškoji vardinė dalis |
Aš | turiu būti | atidesnis. |
Veiksmažodžiai virsti, laikyti, vadinti, pripažinti vartojami su būdvardiškųjų žodžių įnagininku. Jie laikomi dvejybinių linksnių derinimo su daiktavardžiu ar įvardžiu išimtimi.
ĮNAGININKAS – DERINAMOSIOS TARINIO DALIES IŠIMTIS | ||
Veiksnys, papildinys | Tarinio jungtis | Būdvardiškojo žodžio įnagininkas |
Pastatas | virto | neatpažįstamu. |
Gyvojoje kalboje pasitaiko skirtingos raiškos sakinių, tad dvejybinių linksnių vartojimo taisykles reikia gerai įtvirtinti.
ĮTVIRTINAME
1. Dar kartą panagrinėkite lentelę „Būdvardiškojo žodžio derinimas su daiktavardžiu ir įvardžiu“ ir garsiai perskaitykite pavyzdžius. Jeigu jums toks derinimas neįprastas, paklausykite psichologų patarimo perskaityti tą patį sakinį septynis kartus. Tada dvejybinių linksnių vartojimą prisiminsite ilgai.
2. Parinkite tinkamas daiktavardžių ir būdvardžių formas su veiksmažodžiu tapti.
1. Renginio dalyvėms buvo dalijami patarimai, kaip tapti (sveikoms / sveikomis). 2. Po eksperimento jie tapo (pikti / piktais ir žiaurūs / žiauriais). 3. Vyras tapo (populiarus politikas / populiariu politiku). 4. Renginys tapo (tradicinis / tradiciniu). 5. Kai kurios mokyklos tapo (gimnazijos / gimnazijomis). 6. Kaip jam tapti (laimingu / laimingam)? 7. Kaip jam tapti (laimingam jaunuoliui / laimingu jaunuoliu)?
3. Persirašydami sakinius pavartokite tinkamas būdvardžio (dalyvio) linksnių galūnes.
1. Organizatorius apsimetė labai nuskriaust_ . 2. Visi liko patenkint_ . 3. Pirminis sumanymas virto real_ . 4. Šiuos ryšius laikome nauding_ . 5. Pasijutome labiau sutvirtėj_ . 6. Noras pasidaryti nepralenkiam_ žmogų pražudo. 7. Organizatoriai pastatą padarė neatpažįstam_ . 8. Paaugliai darosi per daug jautr_ . 9. Renginys buvo įspūding_ .
APIBENDRINAME
4. Parinkite tinkamas galūnes, atkreipdami dėmesį į daiktavardžio ir būdvardžio (dalyvio) linksnių vartosenos skirtumus.
1. Idėja virto tikrov_ . 2. Vaikinus pripažino moksleivių olimpiados laimėtoj_ . 3. Merginos žodžiai virto šnabždes_ . 4. Vaikinas tapo savanor_ . 5. Ilgainiui seminarai tapo tarptautin_ . 6. Ji tapo negailesting_ savo priešui. 7. Ji tapo žinom_ daininink_ . 8. Tikslas tapo lengvai pasiekiam_ . 9. Pagaliau jie tapo turting_ verslinink_ . 10. Jau nuo seno šis kūrinys laikomas diding_ . 11. Seminaro klausytojai siekia būti laisv_ .
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"