Kaip rašyti

MOKYMOSI TIKSLAI

• Prisiminsite teksto sandarą ir svarbiausius jo elementus.
• Aiškinsitės tekstų tipus pagal turinį ir raišką.
• Mokysitės skirti pasakojimą, aprašymą ir samprotavimą.
• Įtvirtinsite minčių dėstymą pagal laiko ar priežastinį nuoseklumą, reikšmingumą.
• Kursite aprašymą, pasakojimą ir samprotavimą.

1. Prisiminkite, kas yra rašinio tema ir pagrindinė mintis.

2. Savais žodžiais paaiškinkite, kas yra rašinio pastraipa.

3. Struktūrines samprotavimo rašinio dalis (1–3) susiekite su paaiškinimais (A–C).

1. Rašinio dalis, kurioje nagrinėjama tam tikra tema, pateikiama informacijos arba pagrindžiamà pagrindinė mintis. Dažniausiai ją sudaro dvi trys pastraipos. Kiekviena pastraipa pradedama nauja eilute.
2. Rašinio dalis, kurioje apibendrinama tai, apie ką rašyta, padaromos išvados. Dažniausiai ją sudaro viena pastraipa.
3. Rašinio dalis, kurioje trumpai pristatoma, apie ką bus rašoma. Dažniausiai ją sudaro viena pastraipa. Joje galima pasakyti rašinio temą, kelti klausimą, nurodyti pagrindinę mintį. Galima paaiškinti, kodėl pasirinkta tokia tema, kuo ji svarbi.

4. Prisiminkite, kas yra pasakojimas, aprašymas ir samprotavimas. Kokio tipo rašinį rašytumėte tema „Kaip Lietuvà kovojo už savo laisvę?“. Kokiomis istorijos žiniomis ir kokiais skaitytais tekstais remtumėtės?

5. Suformuluokite galimo savo rašinio pagrindinę mintį.

Pãsakojimas – tai susijusių tikrų ar įsivaizduojamų įvykių perteikimas tam tikra seka pagal laiko arba priežastinį nuoseklumą, didėjantį ar mažėjantį reikšmingumą. Pasakojimai gali būti skirstomi pagal tematiką: labiau faktais grindžiama publicistika, eseistika; labiau išmone pagrįsta literatūrinė kūryba (pasakos, apsakymai, romanai ir kt.). Svarbūs pasakojimo elementai yra veiksmo užuomazga, eiga, kulminacija ir atomazga. Veiksmo užúomazgoje supažindinama su veikėjais, veiksmo vieta, laiku, pasakoma, su kokia problema veikėjai susiduria. Veiksmo eigojè pasakojamas veiksmas, kol įvykiai pasiekia kulminãciją – aukščiausią įtampą. Tuomet įvyksta esminis pasakojamos istorijos pokytis. Atómazgoje išsprendžiama problema, išaiškėja paslaptys.

Sámprotavimas – tai toks teksto tipas, kuriame logiškai ir nuosekliai dėstant mintis kas nors aiškinama, sprendžiamà kokia nors problema, daromos išvados, kas nors vertinama, siekiama ką nors įrodyti, pagrįsti. Samprotaujame dviem būdais: aiškiname ir argumentuojame. Áiškindami siekiame supažindinti su reiškiniu, įvykiu, suteikti žinių, paaiškinti nežinomą sąvoką. Taip per pamoką aiškina mokytojas. Argumentúodami visada analizuojame, sprendžiame kokią nors problemą, atskleidžiame savo nuomonę, pagrindžiame tai, ką teigiame arba neigiame. Pagrindinė mintis dėstoma teiginiai̇s. Jie įrodomi argumeñtais. Įrodoma dviem būdais: pateiktas teiginys įrodomas konkrečiais pavyzdžiais arba, pateikus pavyzdžių ir nurodžius priežastį, formuluojama išvada.

1. Remdamiesi teorine medžiaga, aptarkite skirtingų teksto tipų – pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo – pavyzdžius. Nurodykite ištraukų temą, autoriaus tikslą, teksto pagrindą ir būdingus jo elementus.

1. Užsimokėjau, kas reikia, ir tekinas pasileidau prie pirmosios piramidės. Štai, pagaliau aš stoviu visai arti akmens milžino. Žmogus prie jos esi kaip aguonos grūdas. Primena ji iš karto Balkanų viršūnę, tik su tuo skirtumu, kad ten uolos be tvarkos suverstos, o čia taisyklingai žmogaus rankomis sudėtos; ten jos įvairių lyčių, nelygios, o čia visos vienodai nutašytos. Šis milžinas keturiais lygiais šonais. Visi jie prasideda nuo žemės plačiai, o į viršų eina siauryn, siauryn, kol pasidaro visai smailas viršus, parėmęs padangę.

1. Pastraipa yra lyg statybinis blokas. Jums turbūt teko matyti, kaip vaikai žaidžia kaladėlėmis: kruopščiai dėliodami vienas kaladėles ant kitų, jie pastato pilį. Taigi pastraipą galėtume įsivaizduoti kaip savotišką kaladėlę. Kitaip tariant, pastraipa yra teksto visumos dalis, teksto statybinė medžiaga.

1. Prie gretimo stalo sėdėjęs ponas panoro sužinoti, ko mes taip džiaugiamės. Ir kai tiktai pasakėme, tuojau pasipiršo mano mamai. Jis esąs Jungtinėse Valstijose praturtėjęs vokietis ir ieškąs žmonos, kurią norėtų vežtis anapus vandenyno.
   Mūsų linksmumas jį ne atvėsino, o dar labiau pakurstė. Kad mes jau turime vyrą ir tėvą, jo nė kiek neatbaidė. Tai, pasakė jis nedvejodamas, turint pakankamai pinigų ir gerų norų, galima nesunkiai sutvarkyti. Jis niekaip nesidavė atkalbamas nuo savo ketinimo mudu abu vesti ir vežtis į Amèriką. Tad mums neliko nieko kita, kaip tiktai bėgti. Būdami prityrę keliautojai, turėjome geresnes kojas negu jis. Jis greitai pametė mus iš akių, taip mums pavyko išsigelbėti ir išsaugoti save Vokietijos imperijai.

2. Panagrinėkite paveikslą ir parašykite pasakojimą, kuriam būdingi aprašymo elementai. Prieš rašydami viską gerai apmąstykite. Galite remtis nurodytais žingsniais.

Deivido Mervilio paveikslėlis „Sveiki, pone Hulotai“, 2010 m.

Kaip pasakoti ir aprašyti

1. Pagalvokite, kas, kur, kada, kaip, kodėl čia vieną kartą atsitiko. Užsirašykite į galvą šovusias mintis. Pabraukite, kas svarbiausia.
2. Rašykite pirmuoju asmeniu kaip pašalinis įvykio stebėtojas. Papasakokite, ką darėte, matėte, supratote, kaip visa tai vertinate.
3. Pasirinkite vieną paveikslo veikėją ir užsirašykite, kokia jo išvaizda, kaip jis elgiasi, ką iš to galima suprasti apie jo būdą, kur jis yra (pabandykite įsivaizduoti, kokį įspūdį kelia ta vieta).
4. Apmąstykite, kiek ir kokių detalių panaudosite, kaip jas išdėstysite ir susiesite. Kad aprašymas būtų vaizdingas, įterpkite epitetų, palyginimų, frazeologizmų ir kitų vaizdingų žodžių.
5. Apmąstykite, ką ir kodėl aprašysite, kokia seka plėtosite įvykius (kaip kursite užuomazgą, kulminaciją ir atomazgą), kokį vaizdą sukursite, kokį įspūdį perteiksite.
6. Dėstymo mintis galite pateikti pagal reikšmingumą arba laiko nuoseklumą.

MINČIŲ DĖSTYMAS PAGAL REIKŠMINGUMĄ

1. Sudarykite rašinio planą ir pagal jį parašykite 150–200 žodžių rašinį.
2. Nepamirškite, kad rašote pasakojimą, kuriam būdingi aprašymo elementai.
3. Sugalvokite taiklų pavadinimą.

3. Dar kartą patyrinėję paveikslą, parašykite 7–10 sakinių samprotavimo pastraipą apie tai, kodėl kilo potvynis ir kokios jo pasekmės. Mintis dėstykite, siedami priežastis ir pasekmes. Galite remtis nurodytais žingsniais.

Kaip samprotauti

1. Aptarkite paveikslą: kokia buvo pradinė situacija → kokia įvykio priežastis → kokios įvykio pasekmės.

1. Nuspręskite, ką ir kaip norite atsakyti. Atsakymus užsirašykite. Tada pabraukite, kas svarbiausia, atsakant į klausimą, kodėl tai atsitiko ir kokios to pasekmės.
2. Suformuluokite teiginius, kuriuos aiškinsite, siedami priežastis ir pasekmes.
3. Sakinius galite sieti priežastinį nuoseklumą nurodančiais žodžiais: kadangi, tai; dėl to; dėl tos priežasties; todėl; jeigu, tai (tuomet); tai, kad…, turi pasekmių; tad.
4. Pastraipą sudaro rišlių sakinių grupė, siejama temos ir vienos minties. Rašydami nepamirškite, kas būdinga samprotavimo teksto dėstymo pastraipai, sudarytai iš teminio, parėmimo ir apibendrinimo sakinių.
5. Parašę pastraipą, pabraukite teminį ir apibendrinimo sakinius. Remdamiesi pateikta schema aptarkite, kaip sukonstravote pastraipą.

Samprotavimo teksto dėstymo pastraipa

Spaudos tekstai šiandien kuriami pagal apverstos piramidės principą. Svarbiausia mintis sutelkiama teksto pradžioje, o pabaigoje paliekami ne tokie reikšmingi dalykai. Šis būdas atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose pilietinio karo metais (1861–1865 m.), kai žinios būdavo perduodamos telegrafu. Šis nuolat gedo ir ryšys dažnai trūkinėdavo, todėl žurnalistai pirmiausia pranešdavo svarbiausią mintį. Apverstos piramidės principas greitai išpopuliarėjo ir išliko iki mūsų dienų.

4. Parašykite rašinį, atlikdami 1 arba 2 užduotį.

1. Sugalvokite pasakojimo temą ir parašykite pasakojimą. Prieš rašydami panagrinėkite pasakojimo vertinimo kriterijus (žr. „Pasakojimo vertinimas“, p. 155). Rašykite remdamiesi jais.
2. Sugalvokite samprotavimo temą ir parašykite samprotavimą. Iš pradžių panagrinėkite samprotavimo teksto struktūrą ir apmąstykite samprotavimo vertinimo kriterijus (žr. „Rašinio vertinimo schema“, p. 161–162). Rašykite remdamiesi jais.

Samprotavimo teksto struktūra

	Įžangos pastraipa Supažindinama su nagrinėjama tema, aptariama esama situacija, pristatoma problema, pasakoma pagrindinė rašinio mintis, paaiškinama, kodėl pasirinkta ši tema, kuo ji svarbi.
	Dėstymo pastraipos Nagrinėjama teksto tema, pateikiama informacija, įrodoma pagrindinė mintis. Kiekvienoje pastraipoje teiginys įrodomas pavyzdžiais arba argumentuota nuomone.
	Pabaigos pastraipa Apibendrinama, kas buvo kalbėta, padaromos išvados.

5. Susiskirstę į grupes po penkis, kiekvienas perskaitykite savo rašinį. Aptarkite ir pagal vertinimo kriterijus įvertinkite pasakojimus.