Poetė Nijolė Miliauskaitė-Bložienė (1950–2002 m.) gimė Vilkaviškio rajone, Ketùrvalakiuose, baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. Dirbo Lietuvõs centriniame valstybės archyve, Knygų rūmuose, laikraščių redakcijose. 1999 m. buvo apdovanota Jotvingių premija, o 2000 m. jai paskirta Lietuvõs nacionalinė kultūros ir meno premija.
Poetės eilėraščiai primena trumpus pasakojimus. Juose labai svarbios ryškios kasdienio gyvenimo detalės, tarsi leidžiančios nusikelti į prarastą vaikystės pasaulį.
Skaitydami šį eilėraštį, atkreipkite dėmesį į tai, kuriuo asmeniu kalba lyrinis subjektas, kokios detalės jį leidžia apibūdinti, įvardyti, kas jis toks.
Kaip suprasti?
Kalbantįjį prozos kūrinyje vadiname pasakotoju, o šnekėdami apie poeziją iki šiol vartojome eilėraščio kalbančiojo ar kalbančiosios sąvoką. Dabar jį vadinsime lyriniu subjektu. Abu terminai – eilėraščio kalbantỹsis ir lỹrinis subjèktas – yra sinonimai.
Lyrinis subjektas gali kalbėti savo, „aš“, rečiau, žvelgdamas ir vertindamas save iš šalies, „tu“ vardu, gali kalbantysis atstovauti ir kitiems, tuomet jis šneka „mes“ vardu, bet gali į aptariamus dalykus žvelgti visai iš šalies, kaip įprasta pasakojimuose. Kaip ir prozos pasakotojo, lyrinio subjekto negalima tapatinti su eilėraščio autoriumi.
Eilėraščio kalbantysis, arba lyrinis subjektas, išsako savo mintis, jausmus, išgyvenimus, bet gali kalbėti ir apie tai, kas vyksta, nutinka kitiems.
Eilėraštyje gali būti ir tokia situacija, kai lyrinis subjektas į ką nors kreipiasi. Taip tarsi kuriamas pokalbis, bet nebūtinai sulaukiama atsakymo.
***
- kokia pagela, iš mokyklos grįžti
šąlančiom rankom ir bėgančia nosim
vos ne vos apsigynus nuo pikto
kaimynų žąsino
- su sunkia kuprine, kur andai
įsidėjai – kad atneštų laimę –
paskutinį šįmet
ties kapinėm susirastą kaštoną
- su perplėštu sąsiuviniu
jau spėjusiom nudžiūti ašarom
apkulta (negalėjai
paklusti, ne, niekados
jiems nepaklusi)
- o jūs
visi namų kampai
apsaugokit šį vaiką
Aptariame tekstą
1.1. Išsiaiškinkite, ką reiškia žodis „pagela“. Kokie šio žodžio vartojimo pavyzdžiai pateikiami „Lietuvių kalbos žodyne“?
1.2. Kaip manote, ką jis nusako šiame eilėraštyje: metų laiką ir gamtines sąlygas, lyrinio subjekto jauseną ar abu dalykus? Kodėl taip manote?
1.3. Kokių dar metų laikų nuorodų yra šiame posme?
1.4. Kaip suprantate pasakymą „bėgančia nosimi“? Kodėl ji „bėga“?
1.5. Nuo ko ir kaip gynėsi lyrinis subjektas? Kuriuo asmeniu jis kalba?
2.1. Kuriuo asmeniu prabylama antrame eilėraščio posme?
2.2. Apie kokius dar sunkumus kalbama?
2.3. Kodėl į kuprinę įsidedamas kaštonas? Ką tai atskleidžia apie lyrinio subjekto būseną?
2.4. Kaip apibūdina mas į kuprinę įsidėtas kaštonas: kada ir kur jis rastas? Kokį įspūdį kuria šios detalės?
3.1. Kokios trys naujos detalės įvardijamos trečiame posme?
3.2. Perskaitykite trečio posmo dalį, išskirtą skliaustais, garsiai, atkreipdami dėmesį į eilučių pabaigas, paskui perskaitykite tik neiginius. Kokia lyrinio subjekto nuostata išryškėja „jų“ atžvilgiu? Kaip manote, kas yra „jie“, kuriems nenori paklusti lyrinis subjektas?
3.3. Koks epitetas vartojamas kalbant apie skaudžias patirtis? Ką tai leidžia suprasti apie skriaudžiamą vaiką?
4.1. Į ką kreipiamasi paskutiniame posme? Pacituokite.
4.2. Ko prašoma iš namų kampų?
4.3. Kokią lyrinio subjekto būseną šis prašymas išryškina?
Apibendriname
- Apie kokią kelionę kalbama eilėraštyje?
- Kada vyksta ši kelionė ir kaip metų laikas padeda atskleisti lyrinio subjekto išgyvenimus?
- Su kokiais sunkumais susiduria lyrinis subjektas: apibūdinkite gamtos sąlygas, santykius.
- Lyrinis subjektas susiduria su priešišku pasauliu – JAIS. Kaip manote, ką šiame eilėraštyje galėtų reikšti piktas kaimynų žąsinas? Ar galima jį laikyti JŲ dalimi?
- Įrodykite arba paneikite teiginį, kad lyrinis subjektas susiduria su patyčiomis. Kodėl taip manote?
- Kur ieškoma prieglobsčio nuo priešiško pasaulio? Ką galėtų reikšti visi namų kampai? Ar galima teigti, kad panašaus prieglobsčio ieško ir Jovita iš A. Liobytės apsakymo „Sunki mama“, kūrinio pabaigoje grįždama namo?
- Kokios eilėraščio detalės siejamos su neigiamais, o kokios – su teigiamais jausmais? Kaip įvardytumėte tuos neigiamus ir teigiamus jausmus?
- Kuriuo asmeniu kalbama eilėraštyje? Pakeiskite šį asmenį pirmuoju ir perskaitykite. Kaip pasikeičia eilėraštis? Kaip manote, kodėl poetė rinkosi tokį kalbėjimą?
- Kaip manote, kas galėtų būti tas vaikas, apie kurio saugumą kalbama paskutiniame posme: lyrinis subjektas vaikystėje, dabar tik prisimenantis tai, kas jam seniai nutiko, ar kitas vaikas?
- Apibendrindami baikite pildyti schemą, atskleidžiančią lyrinio subjekto patirtis ir išgyvenimus.
- Kuo šio eilėraščio lyrinio subjekto situacija panaši į Alano iš A. Maršalo kūrinio „Aš moku šokinėti per balas“ situaciją ir kuo jos skirtingos?
Kuriame tekstą
Įsivaizduokite, kad esate vaikas, išgyvenęs tai, apie ką kalbama šiame eilėraštyje. Sukurkite pasakojimą, kurį papasakosite tėvams grįžęs namo.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"