Kokia rašymo prasmė?

Kaip suprasti?

Kodėl norisi užrašyti kai kuriuos dalykus? Todėl, kad jų nepamirštume, kad liktų atmintyje tai, kas patirta, galvota, apie ką svajota... Be abejonės, anksčiau esate rašę savo mamai, tėčiui – kokį nors sveikinimą, linkėjimą. Kai dabar jį skaitote – šypsotės, nes šiandien rašytumėte jau kitaip. Jūs pasikeitėte, o artimiesiems rašytas sveikinimas primena, kokie buvote anksčiau. Literatūrinis rašymas taip pat yra kūrėjo patirčių, jausmų, galvojimų apie praeitį, dabartį ir ateitį perteikimas menine kalba – poezijos, prozos, dramos kūrinio kalba. Laikas bėga, praeities gyvenimas tolsta, dabartis keičiasi, bet užrašai, literatūros kūriniai išlieka, primena buvusius žmonių gyvenimus ir kaip jie įsivaizdavo ateitį.

Iki šiol šiame skyriuje kalbėjome apie skaitymą, jo įvairiapusę naudą. O dabar aptarsime rašymą: apie ką yra rašoma, kaip kam sekasi rašyti, ar tikrai tai, kas užrašoma, išlieka ir kodėl tai gali būti svarbu.

Aidas Marčėnas

(plačiau apie autorių)

Šio eilėraščio kalbantysis į rašymą pažvelgia iš labai aukštai – šis, tolius aprėpiantis, žvilgsnis verčia suabejoti mintimi, kad užrašyti dalykai išlieka amžinai. Perskaitykime eilėraštį ir pagalvokime, kodėl šis kūrinys apie netektį yra šviesus.

Daugiau

APIE RAŠYMĄ

Šioje žemėje viską
užrašyti gali –
spinduliuoja ir tviska
ir arti, ir toli

stebuklingosios vietos,
kur mes esam svečiai –
ir nuplaus liepos lietūs,
ką kadais užrašei.

Peržiūrėkite literatūros pamoką su Aidu Marčėnu.

Aptariame tekstą

1.1. Kaip suprantate pirmas dvi eilėraščio eilutes?

1.2. Į ką kreipiasi eilėraščio kalbantysis?

1.3. Kaip atrodo tai, kas gali būti užrašyta? Apie kokias erdves čia prabylama?

2.1. Kaip tai, kas užrašoma, įvardijama dar ir antro posmo pirmoje eilutėje?

2.2. Apie kokius „mes“ kalbama eilėraštyje? Kuria prasme ir kur „esam svečiai“? Kokiomis aplinkybėmis paprastai šis posakis vartojamas?

2.3. Koks vaizdas kuriamas trečioje ir ketvirtoje antro posmo eilutėse? Ką jis reiškia?

2.4. Pasvarstykite, kokia bendra netvarumo reikšmė būdinga antrai ir trečiai antro posmo eilutėms.

2.5. Kodėl, jūsų manymu, minimi būtent „liepos lietūs“? Kuo „liepos lietūs“ skirtųsi nuo šalto rudeninio lietaus?

Apibendriname

Šį eilėraštį sudaro du posmai. Kuo panaši kiekvieno posmo skyryba?
Kiek sakinių matote šiame eilėraštyje? Iš ko sprendžiate?
Dar mokysitės, kad sakiniuose brūkšniais iš abiejų pusių gali būti išskiriami įterpiniai, kuriais pasakoma papildoma, tarsi įterpta informacija, įvairūs komentarai; jie turi būti skaitomi atitinkamai intonuojant. Mokytojo padedami, perskaitykite tik tai, kas yra tarp brūkšnių. Paskui perskaitykite tik tai, kas yra iki brūkšnio ir po brūkšnio.
Apie ką kalbama pirmoje eilėraščio dalyje – iki pirmo brūkšnio?
Apie ką kalbama trečioje eilėraščio dalyje – po antro brūkšnio? Aptarkite, kaip tai dera su pirma eilėraščio dalimi.
Aptarkite, apie ką kalbama antroje eilėraščio dalyje – tarp brūkšnių. Koks yra žmogus ir koks pasaulis?
Apibūdinkite, kaip atrodo tas „viskas“, ką galima užrašyti. Kokius vaizdinius tai kelia rašančiajam?
Buvimas svečiu reiškia laikinumą. O jei žmogus gyventų amžinai, ar būtų prasminga aprašinėti jo patyrimus?
Liepos lietūs nuplauna užrašus, kaip banga nuplauna įrašą smėlyje. Šie eilėraščio žodžiai pabrėžia užrašų laikinumą. Bet juk šį kartą užrašus nuplauna šiltas, malonus vasaros lietus. Kaip tuomet galima vertinti tokią netektį?
Aptarkite eilėraščio kalbantįjį. Kieno vardu jis šneka – „aš“ ar „mes“? Paaiškinkite, kodėl taip manote ir iš ko sprendžiate.
Apie ką kalbama šiame eilėraštyje? Kokia jo tema?
Rašymas turėtų išsaugoti žmonių patirtį, svajones, bet eilėraštyje apčiuopiama problema. Kokia ji? Ką poetas norėjo pasakyti šiuo eilėraščiu?