Ką turėtumėte išmokti?
- Apibūdinti veikėjus: išvaizdą, charakterį, vertybes.
- Nustatyti ir paaiškinti, kaip vieni veikėjai yra susiję su kitais.
- Argumentuotai vertinti veikėjų poelgius ir motyvus.
- Stebėti, kada ir dėl kokių priežasčių keičiasi vienų veikėjų požiūris į kitus.
- Atpažinti pasakojimo būdą.
- Stebėti, kaip aiškinamas veikėjų mąstymas, jų elgesio priežastys.
- Kurti pasakojimą apie naujoko (-ės) atėjimą į klasę, bendraklasių santykių kaitą.
Skyriaus įvadas
Kodėl svarbu ir smagu turėti draugą? Kodėl liūdna, jei jo netenki? Kas yra tikras draugas? Tai kiekvienam nuolatos kylantys klausimai. Tikra draugystė pagrįsta abipusiu pasitikėjimu. Tai reiškia, kad turi pasikliauti draugu, kai esi bėdoje, ir nenuvilti draugo, kai jam reikia pagalbos.
Gyvenimo įvykiai išbando ir kuria draugystę. Kartais žodžiai gali apgauti, bet elgesys parodo, kad draugystė buvo netikra. Tačiau būna ir priešingai – draugu nelaikyto žmogaus poelgiai rodo, kad juo iš tiesų gali pasitikėti.
O kaip įgyti naujų draugų? Kuo gali pasidalyti su aplinkiniais žmonėmis, kaip elgtis, kad jie imtų tavimi pasitikėti, taptų draugais?
Šiame skyriuje kalbėsime apie draugystę, aptardami labai įvairius tekstus. Vieni pasakos apie šių laikų gyvenimo tikrovę, kiti – apie tai, kaip žmonės seniau gyveno ir bendravo. Ir tik draugystė, ištikimybė, pagalba kitam žmogui visuose skyriaus tekstuose išlieka nekintanti vertybė.
Kaip suprasti?
Priešas ar draugas
Skaitydami literatūros kūrinius stebime, kaip keičiasi vienų veikėjų požiūris į kitus. Pasakojimo pradžioje sutiktas veikėjas gali būti vertinamas priešiškai, bet išgyventi įvykiai yra tarsi išbandymas, kuris parodo tikrąjį sutikto žmogaus veidą arba priverčia pagrindinį veikėją keisti savo nuomonę apie sutiktąjį. Kitaip sakant, neretai pasirodo, kad priešu laikytas žmogus nėra jau toks priešiškas, o gal jis taps ir tikru draugu. Keičiasi pasakojamos istorijos, keičiasi veikėjai, bet ištikimos draugystės vertė nekinta, o išdavystė lieka išdavyste.
Turėdamas draugų jautiesi saugesnis, o būdami kartu lengviau galite apsiginti, lengviau rasti išeitį iš keblios padėties. Keliuose šio skyriaus pasakojimuose vaikai pasipriešina suaugusiesiems. Tai nėra lengva, nes suaugusieji paprastai gina tvarką, nusistovėjusias vertybes, o vaikų patirtis tarsi kviečia jas patikrinti. Ir kaip maloniai nustembi, kai suaugęs žmogus, mokytojas ar globėja, tave supranta, net ir pritaria taisykles laužantiems tavo poelgiams.
Taigi kalbėdami apie pasakojamų istorijų veikėjus mes vėl susiduriame su ankstesniame skyriuje iškilusiais klausimais: kas yra tikra, o kas tik taip atrodo iš pirmo žvilgsnio? Šie klausimai susiję su viena svarbiausių žmonių bendravimo vertybių – pasitikėjimu greta esančiu.