Švedų rašytoja Astrida Lindgren (Astrid Lindgren, 1907–2002 m.) – viena žymiausių vaikų literatūros kūrėjų visame pasaulyje. Ji parašė daug knygų, o jų veikėjai tapo legendiniai. Jau ne viena karta užaugo su Karlsonu, Pepe Ilgakojine, Emiliu iš Lionebergos ir kitais. Pagal jos kūrinius statomi filmai, kuriami spektakliai. Pati autorė pelnė kelias dešimtis apdovanojimų, yra įsteigta Astridos Lindgren vardo premija.
Susitinka du vaikai – Ronja ir Birkas – iš priešiškai nusiteikusių plėšikų gaujų. Jie niekada nėra matę vienas kito, bet iš tėvų girdėję daug nebūtų dalykų apie „priešus“. Vis dėlto Ronja tarsi ir nori bendrauti su netikėtai pasirodžiusiu savo vienmečiu. Skaitydami stebėkite, kaip keičiasi Ronjos požiūris į Birką. Kodėl jos žodžiai ir veiksmai ne visuomet sutampa?
RONJA PLĖŠIKO DUKTĖ
<...>
1
Kiek toliau, kitoje prarajos pusėje, kažkas sėdėjo, maždaug tokio didumo kaip ji, ir mataravo kojas, nuleidęs į Pragaro nasrus.
Ronja žinojo, kad ji ne vienintelis vaikas pasaulyje. Ji viena tik Matiso pilyje ir Matiso girioje. Bet Luvisa buvo sakiusi, kad kitur esą apsčiai vaikų, netgi dviejų rūšių, tokių, kurie bus kaip Matisas, kai užaugs, ir tokių, kurie bus kaip Luvisa. Pati Ronja būsianti kaip Luvisa. Ir nūnai ji suprato, kad anas, kur sėdi ir maskatuoja kojomis ties Pragaro nasrais, bus kaip Matisas.
Jis dar nebuvo jos pastebėjęs. Ronja įsmeigė akis į jį. Ir tyliai nusijuokė iš džiaugsmo, kad jis yra.
2
Pagaliau ir jis ją pamatė, ir taip pat nusijuokė.
– Aš žinau, kas tu tokia, – pasakė jis. – Ta pati plėšiko duktė, kuri laksto po mišką. Kartą mačiau tave tenai.
– O kas tu toks? – paklausė Ronja. – Ir kaipgi tu čia patekai?
– Aš esu Birkas, Burkos sūnus, ir gyvenu čia. Šiąnakt mes atsikraustėm.
Ronja išpūtė akis.
– Kas mes?
– Burka, Undisė ir aš, ir visi dvylika plėšikų.
Ne iš karto ji susivokė, išgirdusi tokį siaubą, bet galų gale tarė:
– Tu nori pasakyti, kad visa šiaurinė pilis pilna nusmurgėlių?
Jis nusijuokė:
– Ne, ten tik garbingi Burkos plėšikai. O čia, tavo pusėje, gyvas velnias nusmurgėlių, kasdien tą girdžiu!
Pamanykit, jis kasdien tą girdi! Koks nežabotas įžūlumas! Ronjai užvirė kraujas. Bet čia dar buvo ne viskas.
– Tarp kita ko, – tarė Birkas, – jokios šiaurinės pilies nebėra. Nuo šios nakties ji vadinasi Burkos tvirtove, pasistenk įsikalti į galvą!
Ronja iš piktumo žado neteko. Burkos tvirtovė! Iš tikrųjų gali uždusti! Kokie sukčiai tie Burkos plėšikai! Ir štai šitas bamblys, kur sėdi vypsodamas, irgi jų padermės!
– Perkūnai su paraliais, – pasakė ji. – Palūkėkit, kol Matisas sužinos, tada visi Burkos plėšikai vienu pūstelėjimu išrūks pro kaminą!
– Taip tik tau atrodo, – pasakė Birkas.
O Ronja pagalvojo apie Matisą ir nusipurtė. Ji buvo regėjusi jį, šėlstantį iš piktumo, žinojo, kas bus. Ko gero, Matiso pilis antrą kartą skils pusiau, čia jau aišku, ir vos nesuvaitojo šitaip pagalvojusi.
– Kas tau yra? – paklausė Birkas. – Gal susirgai?
Ronja neatsakė. Užtektinai prisiklausė, gana plepėti ir svaidytis žodžiais. Reikia ką nors daryti. Matiso plėšikai tuoj susirinks, o tada, perkūnai su paraliais, visi lig vieno Burkos nusmurgėliai išrūks iš Matiso pilies greičiau, negu ten susikraustė!
3
Ji atsikėlė ir jau norėjo eiti. Bet tada pamatė, ką Birkas ketina daryti. Iš tikrųjų, tasai bamblys taikosi šokti per Pragaro nasrus! Jis stovėjo kitapus tiesiai ties ja. Štai įsibėgėjo. Tada ji suriko:
– Tik pabandyk kelti čia koją, aš tau taip vošiu per snukį, kad nosis nulėks!
– Cha cha, – nusikvatojo Birkas ir liuoktelėjo per tarpeklį. – Padaryk ir tu taip, jei moki, – su pašaipa tarė jis.
4
Verčiau būtų nesakęs, šito ji nepakęs. Gana to, kad jis ir visi jo nusmurgėliai plėšikai įsikūrė tvirtovę Matiso pilyje, bet tegul nemano, kad Burkos plėšikas nušoks tokį šuolį, kurio negalėtų pakartoti Matiso plėšikas!
Ir ji pasiryžo. Nė pati nepajuto kaip, tik staiga liuoktelėjo per Pragaro nasrus ir atsidūrė kitoje pusėje.
– Ne tokia tu nevėkšla, – pasakė Birkas ir šoko pas Ronją. Tik ši jo nelaukė. Įsibėgėjusi stryktelėjo antrą kartą. Tegul sau stovi ir spokso, jeigu taip patinka!
– Juk žadėjai vožti man į snukį, tai ko lauki? – pasakė Birkas. – Aš ateinu.
– Matau, – atsakė Ronja. Ir jis atėjo. Tik ji nelaukė. Vėl nušoko į kitą pusę ir manė tol šokinėti, kol visai uždus, bet jam nepasiduos.
Ir daugiau nė vienas nieko nesakė. Tik šokinėjo. Įsikarščiavę, pakvaišę šokinėjo per Pragaro nasrus. Tebuvo girdėti tik jų šniokštavimas. Dar retkarčiais sukranksėdavo varnos ant pilies kuorų. O šiaip buvo klaikiai tylu. Atrodė, kad visa Matiso pilis užgniaužusi kvapą žiūri į juos ir nujaučia, kad netrukus atsitiks kažkoks liūdnas ir nepataisomas dalykas.
Taip, mes abu tuoj pat nugarmėsim į Pragaro nasrus, pamanė Ronja. Bet nors pasibaigs tas begalinis šokinėjimas!
Štai Birkas vėl atskrenda į jos pusę, o ji taikosi irgi šokti atgal. Ronja jau nebežinojo kelintą kartą, rodės, kad niekada nieko daugiau neveikė, tik šokinėjo ir šokinėjo per bedugnę, gindamasi nuo Burkos niekšų.
5
Ir staiga Ronja pamatė, kaip Birkas nusprūdo nuo akmens, kuris palaidas gulėjo ant paties krašto, ir išgirdo, kaip jis surikęs dingo prarajoje.
Daugiau nieko nebuvo girdėti, tik varnos kranksėjo. Ji užsimerkė ir tegalvojo, kad geriau tos dienos visai nebūtų buvę. Kad nebūtų buvę Birko. Ir kad jie niekada nebūtų šokinėję.
6
Galų gale ji pilvu prišliaužė prie krašto ir pasižiūrėjo žemyn į plyšį. Ir tada pamatė Birką. Jis stovėjo ant kažko tiesiai ties ja, ant akmens ar sienojo, kuris buvo išlindęs iš pertrūkusios sienos. Vos kojoms atsiremti užteko vietos, ne daugiau. Taip ir stovėjo virš bedugnių Pragaro nasrų, beviltiškai graibydamasis rankomis, už ko galėtų nusitverti ir nenugarmėtų gilyn į prarają. Tačiau jis žinojo, ir Ronja taip pat žinojo, kad be pagalbos neišsikapstys iš tenai. Tol stovės, kol baigsis jėgos, tas abiem buvo aišku, ir tada jau nebebus daugiau Birko, Burkos sūnaus.
– Laikykis! – suriko Ronja, ir jis atsakė šyptelėjęs:
– Laikausi, ką gi daugiau veiksi!
Tačiau aiškiai buvo persigandęs.
7
Ronja išsivyniojo savo pintą odinį diržą, kurį susisukusi į kamuolį visada nešiojosi prie juostos. Jis daug kartų padėjo jai miške laipiojant šlaitais ir kabinantis į uolas. Dabar ji užnėrė vienam diržo gale didelę kilpą, o antrą galą užsirišo sau ant liemens. Paskui nuleido diržą Birkui ir pamatė, kaip suspindo jo akys. Diržas buvo lyg tyčia pakankamo ilgio, taip, pasisekė tam Burkos sukčiui!
– Užsinerk ant savęs, jei gali, – pasakė jinai. – O kai šūktelsiu, pradėk šliaužti aukštyn! Tik palauk, kol suriksiu!
Perkūnas, kuris trankėsi tą naktį, kai ji gimė, buvo atskėlęs sienos luitą, ir šis dabar gulėjo visai netoli prarajos krašto. Ronja atsigulė ant pilvo už to luito ir šūktelėjo:
– Šliaužk!
Ji tuoj pajuto, kaip diržas skaudžiai suveržė jai pilvą. Net suvaitodavo kiekvieną kartą, kai Birkas timptelėdavo.
Tuoj diržas perpjaus mane pusiau kaip Matiso pilį, pagalvojo ji ir kietai sukando dantis, kad neaikčiotų.
8
Paskui staigiai pasidarė lengva, ir Ronja pajuto, kad šalia stovi Birkas ir žiūri į ją. Ronja tebegulėjo ant pilvo, nebūdama tikra, ar jau gali laisvai kvėpuoti. Tada jis tarė:
– Aha, guli sau!
– Aha, guliu, – atsakė Ronja. – Ar jau užtektinai prisišokinėjai?
– Ne, dar sykį turėsiu šokti. Reikės sugrįžti į savo pusę. Po šimtais, juk mano namai Burkos tvirtovėje!
– Pirmiau nusirišk mano diržą, – pasakė Ronja atsistodama. – Nenoriu būti pririšta prie tavęs ilgiau, negu reikia.
Birkas nusinėrė diržą.
9
– Žinoma, – tarė jis. – Bet dabar aš jau turbūt vis tiek pririštas prie tavęs. Net be diržo.
– Irgi mat atsirado, – tarė Ronja. – Prasmek skradžiai žemės su visa Burkos tvirtove!
Ji sugniaužė kumštį ir kyštelėjo jam panosėn.
Birkas šyptelėjo.
– Patariu tau daugiau taip nedaryti! Bet vis tiek esi gera, kad išgelbėjai man gyvybę, dėl to ačiū tau!
– Sakiau, prasmek skradžiai žemės, – pakartojo Ronja ir nubėgo nė neatsigręžusi. Tik tada, kai buvo bežengianti laiptais nuo stogo žemyn į Matiso pilį, išgirdo, kaip Birkas šūktelėjo:
– Ei, plėšiko dukterie, mes dar pasimatysim!
Ji kryptelėjo galvą ir pamatė, kad jis taikosi šokti paskutinį šuolį. Ir suriko:
– Tikiuosi, kad vėl įdribsi, nusmurgėli tu!
<...>
Aptariame tekstą
- Kur vyksta veiksmas? Kuo ypatinga ta vieta? [1]
- Ką Ronja žino apie vaikus? Ką ji suprato, pamačiusi kitą vaiką? Kokia buvo pirmoji Ronjos reakcija, vos jį pamačius? [1]
- Kaip supratote, kas yra Matisas? [1]
- Kas atskiria Ronjos ir berniuko gyvenamąsias vietas, pasaulius? Kaip manote, ką reiškia ribos tarp šių pasaulių pavadinimas? [1]
- Kaip elgiasi Birkas, pamatęs Ronją? Kaip jis apibūdina mergaitę? [2]
- Kodėl vaikų pasisveikinimas įplieskia ginčą? [2]
- Kaip Ronjos ir Birko tėvai vertina vieni kitus? Iš ko tai suprantate? [2]
- Kaip ginče jaučiasi ir elgiasi Ronja? Ką reiškia pasakymas „užvirė kraujas“? [2]
- Kaip ginčydamasis elgiasi Birkas? Ką jis sugalvoja padaryti? [2, 3]
- Kodėl vaikai ima šokinėti per Pragaro nasrus? [4]
- Kaip Birkas įvertina Ronjos šuolį? Kodėl nė vienas nenori nusileisti ir įnirtingai šokinėja? [4]
- Kodėl Ronja nenori likti su Birku vienoje pusėje? [4]
- Kaip jie elgiasi, ką kalba šokinėdami? Kodėl Ronja pamano, kad abu nugarmės į Pragaro nasrus? [4]
- Papasakokite, kas staiga nutinka Birkui. [5, 6]
- Ką pagalvoja Ronja? Kaip manote, kodėl jai kilo tokia mintis? [6]
- Kaip abu vaikai supranta susiklosčiusią padėtį? [6]
- Kaip manote, apie ką mąsto Ronja sakydama „ir tada jau nebebus daugiau Birko, Burko sūnaus“? Kuo tada, Ronjos supratimu, virs Birkas? [6]
- Kaip Ronja sugalvoja padėti Birkui? [6, 7]
- Papasakokite, kaip Ronja išgelbsti Birką. [7]
- Kaip manote, ar Ronja pyksta nuleisdama diržą Birkui ir sakydama „pasisekė tam Burkos sukčiui“? [7]
- Kaip suprantate Ronjos žodžius „nenoriu būti prie tavęs pririšta ilgiau, negu reikia“? [8]
- Ką reiškia Birko pasakymas Ronjai „dabar aš jau turbūt vis tiek pririštas prie tavęs“? [9]
- Kaip Birkas dėkoja Ronjai ir kaip ji priima padėką? [9]
Apibendriname
- Kaip vertina į šiaurinę pilį atsikėlusius plėšikus Ronja ir kaip Birkas? Kuo pagrįstas Ronjos priešiškumas Birkui?
- Kas pirmuosiuose ištraukos epizoduose rodo, kad tiek Ronjai, tiek Birkui trūksta bendravimo su bendraamžiais?
- Kaip manote, ar Ronjos ir Birko pokalbis ištraukos pradžioje leidžia įsivaizduoti, kad jie gali tapti draugais?
- Pasvarstykite, ką reiškia vaikams šuolis per prarają. Kodėl pirmasis peršoka Birkas?
- Kurioje pasakojimo vietoje ir dėl kokios priežasties keičiasi Ronjos požiūris į Birką? Kas lėmė ankstesnį požiūrį ir šį pasikeitimą?
- Palyginkite Ronjos ir Birko pokalbį epizodo pradžioje ir pokalbį ištraukus Birką iš prarajos. Kaip pasikeitę jų santykiai ir kas tai rodo?
- Kaip manote, kodėl Birkas šūktelėjo „mes dar pasimatysim“? Ar galima tikėtis, kad Ronja ir Birkas taps draugais?
- Ištraukos pabaigoje kalbėdamasi su Birku Ronja vėl rodo priešiškumą. Kaip manote, ar jis tikras, ar kiek suvaidintas? Atsakymą pagrįskite.
- Aptarkite Ronjos elgesį ir charakterį. Ronjos žodžiai ir veiksmai ne visada sutampa. Pateikite pavyzdžių ir paaiškinkite, kodėl taip nutinka.
- Apibūdinkite Birko kalbą ir elgesį. Ar jam patinka Ronja? Iš ko sprendžiate?
- Kuris iš vaikų yra taikesnis? Kodėl taip manote?
- Nors ištraukoje nepasirodo Matisas, vis dėlto galima daryti išvadas ir apie jo charakterį. Koks jis ir iš ko sprendžiate?
- Pasvarstykite, kiek Ronja rizikavo, traukdama Birką iš prarajos. Kodėl išgelbėjusi berniuką ji jam atkiša kumštį?
- Baikite sudaryti šios ištraukos pasakojimo schemą, išvardydami svarbiausius epizodus. Kurioje šios schemos vietoje įvyksta pokytis? Koks tas pokytis? Ar jis pakeitė vieno veikėjo nuomonę apie kitą?
Vaikai ieško | Vaikai pristato | Birkas peršoka tarpeklį | ? |
- Remdamiesi šiuo pasakojimu, aptarkite, kokiomis sąlygomis ir kokiu būdu gali užsimegzti draugystė.
- Aptarkite šios ištraukos pasakojimo būdą: žvelgiama iš šalies ar pasakojama kurio nors veikėjo vardu?
- Kurio vaiko mąstyseną ir poelgius pasakotojas aptaria plačiau? Atsakymą pagrįskite teksto citatomis.
- Kokia šios ištraukos tema ir pagrindinė mintis?
Kuriame tekstą
Įsivaizduokite, kad esate kitas šios istorijos pasakotojas, tik jūs plačiau komentuojate, ką galvoja berniukas. Šio pasakojimo stiliumi trumpai atsakykite į klausimus.
- Ką Birkas pagalvoja, pamatęs Ronją?
- Kodėl jis peršoka į Ronjos pusę?
- Kaip berniukas elgiasi, kai ir Ronja peršoka į jo pusę?
- Ką jis mąsto, įkritęs į prarają?
- Kaip jis vertina šiurkščius Ronjos žodžius?
- Kodėl jis sako, kad jau yra pririštas prie Ronjos?
- Kodėl jis pažada pasimatyti su Ronja?
- Ar Birkas supranta, kad kalbėdama su juo Ronja nėra nuoširdi? Jei supranta, tai iš ko?
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"