Tema 8.2 (Biologija 7 kl)

Stuburinių klasifikacija ir požymiai (8.1 tema)

Sąvokos: šaltakraujis, šiltakraujis

8.1.1 pav. Stuburinių įvairovė: paprastoji raudė (Scardinius erythrophthalmus) (a)
8.1.1 pav. Stuburinių įvairovė: pievinė varlė (Rana temporaria) (b)
8.1.1 pav. Stuburinių įvairovė: angis (Vipera berus) (c)
8.1.1 pav. Stuburinių įvairovė: juodasis gandras (Ciconia nigra) (d)
8.1.1 pav. Stuburinių įvairovė: stumbras (Bison bonasus) (e)

Apžiūrėkite 8.1.1 paveiksle pateiktas gyvūnų nuotraukas. Ar teko juos matyti gamtoje? Galbūt Lietuvos zoologijos sode ar Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje? Gal lankėtės kokiame kitame Lietuvos ar užsienio zoologijos sode ir matėte juos? Kokių dar gyvūnų esate matę gamtoje, zoologijos soduose?

8.1.1 paveiksle gyvūnų išvaizda skirtinga, bet kas juos sieja? Nurodykite bent kelis požymius.

Šioje temoje jūs:

  • sužinosite, į kokias klases skirstomi stuburiniai gyvūnai;
  • išsiaiškinsite bendrus stuburinių gyvūnų požymius;
  • suprasite, kodėl stuburinių gyvūnų išorinės ir vidinės sandaros ypatumai padėjo jiems prisitaikyti gyventi ir išplisti visoje Žemėje.

Stuburinių klasifikacija

Stuburiniai gyvūnai skiriasi išorine ir vidine sandara, nes yra prisitaikę gyventi skirtingoje aplinkoje. Skiriasi jų vidaus organų sistemų (kvėpavimo, kraujotakos, judėjimo) sandara ir veikla. Stuburiniai gyvūnai skirtingai dauginasi ir vystosi (pavyzdžiui, žuvys ir varliagyviai dauginasi tik vandenyje, neršdami ikrelius, ropliai ir paukščiai deda kiaušinius, o žinduoliai veda gyvus jauniklius). Gyvūnų sistematikos tyrinėtojai, atsižvelgdami į šiuos gyvūnų skirtumus, stuburinius skirsto į penkias klases: žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių (8.1.1 pav.).

Žuvys, varliagyviai ir ropliai yra šaltakraujai. Keičiantis aplinkos temperatūrai, kinta ir jų kūno temperatūra. Atvėsus orams, jie tampa neaktyvūs. Šaltuoju metų laiku susiranda saugią vietą ir ramiai žiemoja. Atšilus orams, jų kūno temperatūra pakyla, jie tampa aktyvūs: juda, ieško maisto, ruošiasi poruotis. Dėl priklausomybės nuo aplinkos temperatūros varliagyviai ir ropliai nėra paplitę arktinėse klimato juostose.

Paukščiai ir žinduoliai – šiltakraujai. Jų kūno temperatūra nepriklauso nuo aplinkos klimato sąlygų, visą laiką išlieka pastovi. Jie visus metus gali aktyviai ieškoti maisto, poruotis ir susilaukti palikuonių. Ši savybė leido paukščiams ir žinduoliams išplisti visose Žemės klimato juostose.

Visus stuburinius sieja tai, kad jie turi griaučius, galūnes ir odą.

Stuburinių griaučiai ir galūnės

Šioje temoje nagrinėjami gyvūnai vadinami stuburiniais, nes turi vidinius griaučius: kaulus ir stuburą (8.1.2 pav.). Visi stuburiniai yra judrūs gyvūnai. Prie kaulų prisitvirtinę raumenys, todėl jie puikiai prisitaikę judėti gyvenamojoje aplinkoje – ore, vandenyje ar sausumoje. Stuburas padeda išlaikyti pusiausvyrą. Kaulai gerai apsaugo šių gyvūnų vidaus organus. Krūtinės ląstos kaulai saugo širdį ir plaučius, kaukolės kaulai – galvos smegenis, o stuburo kaulai – nugaros smegenis.

  • a
  • b
  • c
  • d
  • e
8.1.2 pav. Stuburinių gyvūnų vidiniai griaučiai.

Visi stuburiniai turi galūnes, kuriomis greitai juda. Galūnių kaulų išvaizda skiriasi, nes gyvūnai prisitaikę gyventi skirtingose aplinkose ir juda skirtingais būdais: katė (žinduolis) prisitaikiusi greitai bėgti, paukštis – skristi, žuvis – plaukti, varlė (varliagyvis) – šokuoti, driežas (roplys) – ropoti (8.1.2 pav.). Gyvatės juda šliauždamos, todėl jų kojų kaulai sunykę, o vandens žinduoliai (banginiai, ruoniai) – geri plaukikai, todėl jų kojos ilgainiui virto plaukmenimis.

Stuburinių kūno danga

Visų stuburinių kūną dengia oda. Oda ne tik gerai apsaugo gyvūnus, bet ir padeda jiems greičiau judėti (pavyzdžiui, žuvims ir paukščiams), nešalinti vandens ir išgyventi dykumose (pavyzdžiui, ropliams), sulaikyti šilumą ir išgyventi šaltą žiemą. Varliagyvių oda ne tik apsaugo kūną – ji būtina kvėpavimui. Kūno dangos spalvos ir raštai padeda jiems geriau pasislėpti gyvenamojoje aplinkoje (8.1.3 pav. a–e).

8.1.3 pav. Stuburinių gyvūnų kūno danga: žuvies (a)
8.1.3 pav. Stuburinių gyvūnų kūno danga: varliagyvio (b)
8.1.3 pav. Stuburinių gyvūnų kūno danga: roplio (c)
8.1.3 pav. Stuburinių gyvūnų kūno danga: paukščio (d)
8.1.3 pav. Stuburinių gyvūnų kūno danga: žinduolio (e)

Klausimai ir užduotys

  1. Į kokias klases skirstomi stuburiniai? Nurodykite bent po vieną kiekvienai klasei priklausantį gyvūną.
  2. Nurodykite bendrus stuburiniams gyvūnams būdingus požymius.
  3. Remdamiesi 8.1.2 paveikslu, palyginkite žinduolio ir paukščio griaučius. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi?
  4. Remdamiesi 8.1.2 paveikslu, palyginkite varlės ir roplio griaučius. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi?
  5. Stuburinių kūno danga skiriasi. Paaiškinkite, kodėl.
  6. Paaiškinkite, kodėl stuburinių aptinkama visoje Žemėje.

Praktinė veikla

  1. Nubraižykite schemą „Stuburinių gyvūnų klasės“. Nurodykite bent po tris kiekvienos stuburinių klasės atstovus, paplitusius Lietuvoje.
  2. Paieškokite informacijos apie žymų Lietuvos zoologą Pranciškų Baltrų Šivickį ir parenkite apie jį trumpą pranešimą.
Siūloma medžiaga
​∘ Laida „Pradėk nuo savęs
​∘ Straipsnis „Akademikas profesorius Pranciškus Baltrus Šivickis (1882-1968)“ 

Apibendrinimas

  • Stuburiniai skirstomi į penkias klases: žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių.
  • Visi stuburiniai turi vidinius griaučius: stuburą ir kaulus, jų kūną dengia oda. Jie visi turi galūnes.
  • Stuburinių gyvūnų galūnių ir kūno dangos išvaizda skiriasi, nes jie prisitaikę gyventi skirtingose aplinkose.
Prašau palaukti