Žodžio reikšmė. Žodžių daugiareikšmiškumas – Opiq
1 / 3
×
Tema 2.3 (Lietuvių kalba 5 kl.)

Žodžio reikšmė. Žodžių daugiareikšmiškumas

Kiekvienas žodis ką nors reiškia. Su kokiais žodžiais, pavartotais nesuprantama reikšme, jums teko susidurti skaitant knygas?

Vienareikšmiai žodžiai

Pagal tai, kiek turi reikšmių, žodžiai skirstomi į vienareikšmiùs ir daugiareikšmiùs.

 

Vienareikšmiais vadinami žodžiai, kurie turi tik vieną reikšmę. Štai pavyzdžiai iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“:

nãm‖as (4)

gyvenamasis trobesys: Medinis, mūrinis n. ~ą stato, įrengia, dažo, remontuoja. Gyvenamųjų ~ų̃ fondas.

ty‖là (4)

nebuvimas garsų, triukšmo, tyluma, ramumas: T., nė mažiausio vėjelio. Kapų, miško t. ~õs valandėlė. Trikdyti tỹlą. T. gera byla.

sriub‖à (4)

skystas valgis, ppr. mėsos, daržovių, kruopų, žuvies ir kt. viralas: Mėsiška, pieniška, daržovių s.

vadovėl‖is (2)

mokymosi knyga: Lietuvių kalbos, istorijos, fizikos v.

Daugiareikšmiai žodžiai

Vienareikšmių žodžių lietuvių kalboje labai nedaug. Daug daugiau žodžių turi po kelias ar net keliolika, keliasdešimt reikšmių. Juos vadiname daugiareikšmiais. Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio paprastas žodis mokykla turi net tris reikšmes:

mokykl‖à (2)

  1. mokymo bei auklėjimo įstaiga: Pradinė, pagrindinė, vidurinė, aukštoji m. Medicinos, muzikos, kultūros m. Į mokỹklą priimti, eiti, leisti.
  2. patalpa, pastatas, kur mokoma: Pastatė naują mūrinę mokỹklą.
  3. mokslo, meno, literatūros pakraipa, srovė: Gerõs mokỹklos paveikslas.

Pirmoji tokių žodžių reikšmė yra pagrindi. Kitos, nors tokios pat svarbios, atsirado vėliau. Kai kurie žodžiai turi labai daug reikšmių. Antai žodžio daryti „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ nurodo aštuonias, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ devynias, o „Lietuvių kalbos žodynas“ – aštuoniolika reikšmių. Būna ir dar daugiau: „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ veiksmažodis leisti turi dvidešimt vieną, „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ trisdešimt keturias, „Lietuvių kalbos žodyne“ – net devyniasdešimt keturias reikšmes. Štai kodėl sakoma, kad mūsų kalbos žodynas yra tikras lobis. Tik kai kurių reikšmių tokia daugybė, kartais sunku susigaudyti, ką žodis reiškia skaitomame tekste.

Apie žodį, jo vartoseną ir reikšmes daug sužinome iš žodynų. Tai vertingiausios kalbos turtų saugyklos. Netrukus jums prireiks ne vieno žodyno, todėl verta žinoti, kokių jų esama.

Užduotys

2.1 užduotis. Pažiūrėkite žodyne (spausdintame arba elektroniniame), kokių reikšmių turi žodžiai kasa, knyga, vakaras, gražus, bėgti.

  • Kasa:
  • Knyga:
  • Vakaras:
  • Gražus:
  • Bėgti:

Naujų reikšmių žodžiai įgauna dėl dviejų priežasčių:

  • prireikus pavadinti naują dalyką, kuris arba panašus į jau esamą, arba su juo susijęs;
  • kai norima įprastą pavadinimą pakeisti vaizdingu.
 

2.2 užduotis. Skaitydami knygas jau esate susidūrę su daugiareikšmiais žodžiais. Papasakokite, kaip išsiaiškinote jų reikšmę.

2.3 užduotis. Sugalvokite po sakinį su skirtingomis žodžių nagas ir saldus reikšmėmis.

Nagas: 1. raginė atauga žmogaus, gyvulio ar paukščio piršto gale; 2. įrankis; 3. šykštuolis.

Sakinys:

Saldus: 1. turintis cukraus, medaus skonį; 2. malonus; 3. pernelyg meilus, lipšnus; 4. jausmingas.

Sakinys:

2.4 užduotis. Pažymėkite sakinius, kuriuose žodis vartojamas pagrindine reikšme.

1. 

  • Per žmonių galvas nemačiau, kas vyko aikštės viduryje.
  • Pirmas prabilo šeimos galva.
  • Kur tavo galva buvo, kai šitai daryti pasižadėjai?
  • Aguonų galvos siūbavo vėjyje.

2. 

  • Knyga yra žinių šaltinis.
  • Iš šaltinio vandenį gerti sveika.
  • Apie žalčių garbinimą Lietuvojè kalba ne vienas istorinis šaltinis.

3. 

  • Nustojo laikrodis eiti, gal plaukas nutrūko.
  • Jos plaukai švytėjo ir draikėsi vėjyje.
  • Per gyvenimą visokio plauko žmonių mačiau: ir sąžiningų, ir dorų.

4. 

  • Pirkome kelis lapus cinkuotos skardos.
  • Ruduo, pamažu krinta lapai.
  • Prirašiau du sąsiuvinio lapus.

5. 

  • Per muzikos pamoką klausėmės puikios klasikinės muzikos.
  • Pažadėjome visi dirbti ir mokytojų klausyti.
  • Mokiniai išklausys trijų paskaitų kursą apie atliekų rūšiavimą.

6. 

  • Upės srovė plaukė ir plaukė be paliovos.
  • Į miestelį jau plaukia sodiečiai, mugė įsisiūbuoja.
  • Prilijo, viskas net plaukia.
  • Susitarėme plaukti iki kito ežero kranto ir atgal.
Prašau palaukti