Tema 3.1 (Lietuvių kalba 5 kl.)

Fonetika ir rašyba

  1. Kalbos padargai. Lietuvių kalbos garsai
  2. Garsas ir raidė
  3. Balsiai ir dvibalsiai
  4. Priebalsiai
  5. Priebalsių supanašėjimas
  6. Kietieji ir minkštieji priebalsiai
  7. Mišrieji dvigarsiai
  8. Skiemuo
  9. Kirčiuoti ir nekirčiuoti skiemenys

Ko išmokome?

Įsivertinimas

 

Nuo šio skyriaus imamės nuoseklaus kalbos mokymosi. Artimiausias mūsų tikslas – išsiaiškinti, kuo garsas skiriasi nuo raidės, kokios yra balsių ir priebalsių klasės, kas yra skiemuo.

Baigę šį skyrių, taisyklingai tarsite ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius, supanašėjusius priebalsius. Žinosite, kada priebalsis tariamas kietai, o kada minkštai. Be to, žinosite daug įdomių dalykų, susijusių su kalba.

Fonètika (graikiškai phōnē – garsas) yra kalbos garsų mokslas, tiriantis kalbos garsų susidarymą ir girdimąsias ypatybes.

Raides, raidžių ir garsų santykius nagrinėja rašyba. Raidė yra tik garso ženklas, sutartinis dalykas. Dėl to, kaip žymėti vieną ar kitą garsą, mūsų protėviai ginčijosi ne vieną šimtmetį.

KALBA

Kalba ne tik žodžiai kuriuos aš tariu mano vaike
​kalba ką girdžiu kas pasaulyje aidi virš laiko

kalba – tai miškai tautos medžių vieningos ir ošiančios
​kalba – tai šaltinio čiurlenimas ir jūrmarių gožos

kalba – volungė ir erelis kurs mėly dangaus kleketuoja
​kalba – tai ir žolės ir jų šlamesys tau po kojom

kalba – ką pasako tik liūdinčios mąstančios akys
​kalba – tai iš žemės vis auganti deganti žvakė

Alis Balbierius
Prašau palaukti