Garsus retai tariame po vieną, kalbėdami paprastai juos ištariame tam tikrais junginiais – skiemenimis.
Skiemuo
14.1. Perskaitykite balsu visi drauge.
U-žuo-lai-da, pa-sa-ka, eks-kur-si-ja.
Vienu kartu ištariama žodžio dalis vadinama skiemeniu.
Lietuvių kalbos skiemens pagrindą sudaro:
- balsis: a-ša-ra, e-že-ras, y-da, a-py-nys;
- dvibalsis: ie-va, uo-das, ai-ma-na;
- mišrusis dvigarsis: an-ge-las, ar-to-jas, il-gas, in-ki-las, el-ge-ta.
Atkreipkite dėmesį, kad skiemenį gali sudaryti ir vienas balsis.
Vien priebalsiai skiemens sudaryti negali, jie įeina į skiemenį tik prisišliedami prie balsio:
va-sa-ra, pie-va, suo-las, lau-kas, kal-nas, kur-mis.
Prie skiemens pagrindo iš vienos ar kitos pusės gali šlietis ne po vieną garsą: krapštukas, džiaugsmas, krykštauti. Tačiau tai neturi įtakos skiemenų skaičiui. Galima skiemenuoti ir krap-štukas, ir krapš-tukas, vis tiek gaunami du skiemenys.
14.2. Suskiemenuokite žodžius.
Akis, vakaras, pranešti, parduotuvė, sąsiuvinis, obelys, moneta, nulaužti, ūmėdė, saulė, geras, vienas, ežeras, kabinetas
Taigi lietuvių kalbos žodžiai turi tiek skiemenų, kiek juose yra balsių, dvibalsių ar mišriųjų dvigarsių, ir yra skirstomi į vienskiemenius, dviskiemenius ir daugiaskiemenius.
- Iš skiemenų sudėkite žodį.
Trumpieji ir ilgieji skiemenys
Pagal skiemens pagrindo garsus skiriami ilgieji ir trumpieji skiemenys.
14.3. Pabraukite trumpuosius skiemenis.
Takelis tuščias, nesimato motulės! Vien sniego vilnys, vėjo sukeltos, slankioja po laukus, ir viesulai, po tyrus kaukdami ir dejuodami, smarkiai verpetus suka.
(Lazdynų Pelėda)
14.4. Pabraukite ilguosius skiemenis.
Kiškučiui kvietelius vėjelis sėja, lietutis paliedinėja, žemelė augina, saulė nokina, šarka uodega pjauna, žvirbleliai grūdelius renka, meška mala, lapukė duonelę maišo, kiškutis kepa, o maži vaikeliai valgo.
(Vincas Krėvė)
Atvirieji ir uždarieji skiemenys
Dar skiemenys skirstomi į atviruosius ir uždaruosius.
14.5. Pabraukite atviruosius skiemenis.
Apsidžiaugiau, kaip apsidžiaugia pamatęs kiškį medėjas. O aš juk juo buvau apsitaisęs. Ant pečių turėjau persidėjęs lanką, rankoje nešiaus strielas: maniau esąs tikru Amerikos tyrlaukių gyventoju, Kuperio aprašytu.
(Jonas Biliūnas)
- Kodėl raidės skirtingų spalvų?
Kėlimas į kitą eilutę
Turbūt prisimenate, kad žodis į kitą eilutę keliamas skiemenimis:
są-siu-vi-nis,
prieš-pie-čiai,
mo-ky-to-jas.
Kai žodyje susiduria dvi ar daugiau priebalsių, paskutinė keliama į kitą eilutę, kitos gali būti paliekamos toje pačioje arba perkeliamos:
kup-rinė ir ku-prinė,
gat-vė ir ga-tvė,
krapš-tukas ir krap-štukas.
Viena balsė gali būti paliekama toje pačioje eilutėje, jeigu ji sudaro skiemenį:
a-tos-to-gos,
e-pi-de-mi-ja,
o-buo-lys,
ū-ka-nos.
Dvibalsės ir mišriosios dvigarsės, taip pat dviraidės dz, dž, ch keliant žodį neskaidomos:
lai-kas,
nuo-mo-nė,
lau-ky-mė,
griau-džia,
me-cha-ni-kas.
Kartais dvi raidės panašios į dvigarses, bet skiemenuojant pirma atsiduria viename skiemenyje, o antra – kitame. Vadinasi, dvigarsio čia nėra:
že-mas,
na-mas,
ge-ras,
vi-ru-sas.
14.6. Kaip keltumėte šiuos žodžius į kitą eilutę? Suskiemenuokite keliais galimais variantais.
Gatvė, šniokšdamas, triukšmas, nužingsniavome, užmirškite, žvaigždutė, akimirksnis, plunksnelė.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"