Turbūt pastebėjote, kad kai kuriose kalbose, pavyzdžiui, anglų, prancūzų, vokiečių, žodžio pabaiga visada tokia pat – nesvarbu, jis atsako į klausimą kas? ar ko? Lietuvių kalboje yra kitaip.
Galūnė
19.1. Išverskite į anglų, prancūzų ar vokiečių kalbą aš turiu knygą ir aš neturiu knygos. Paskui lietuviškai išlinksniuokite žodį knyga. Kaip linksniuojant keičiasi žodžio galas?
Kintamoji žodžio dalis, rodanti jo ryšį su kitais žodžiais, vadinama galūne. Iš jos apie žodį sužinome labai daug.
19.2. Sutartiniu ženklu pažymėkite žodžių galūnes.
Medis, kalendorius, kaimynas, varnos, žaislai, diena, katė, kaminų, gintarinis, viršūnė, rytojus, ledas, kruopšti, vargo, miške.
Kaitymas
Pasakydami vis kitą linksnį, asmenį, giminę, skaičių ar laiką mes žodžius kaitome. Kaitant keičiasi žodžio galūnė. Jeigu žodžių galūnės nesikeistų, nesuprastume vienas kito sakinių ir nesusikalbėtume.
19.3. Išlinksniuokite raštu žodžių junginį graži diena, išasmenuokite esamuoju laiku veiksmažodį šokti. Sutartiniu ženklu pažymėkite galūnes.
Bet galūnę turi ne visi žodžiai. Paprastai ja baigiasi linksniuojamieji ir asmenuojamieji žodžiai: vaik-as, vaik-o, vaik-ui; neš-u, neš-i, neš-a.
Nekaitomieji žodžiai galūnės neturi: gal, dar, ir, nes, triokšt, taip, tuoj, dešimt ir t. t.
Be galūnės ir kai kurios žodžių formos. Pavyzdžiui, -ti, -s, -k, -yn, -ai, -op, -oj žodžiuose dirbti, dirbs, dirbk, aukštyn, gražiai, rudeniop, rytoj yra priesagos.
Tikriausiai jums jau kilo klausimas, kam priskirti minkštumo ženklą. Žymėdami žodžio dalis, minkštumo ženklą apskliauskite, nes jis nėra reikšminis, pavyzdžiui: miegal(i)us.
19.4. Raskite žodžius, kurie neturi galūnių.
Rudenį, klausau, žemyn, ekranas, kieme, rašyti, vaivorykštė, proga, paduok, dešimtis, draugui, bandys, eisime, kalbėkite, raudonai, tylus, išmintingas, aštuoniasdešimt.
19.5. Pažymėkite galūnes. Ką apie žodį sužinote iš galūnės?
Pilkas – pilka, tamsus – tamsi;
kiemas – kiemo – kiemui – kiemą – kieme;
pieštukas – pieštukai, juodas – juodi, šarka – šarkos;
kalbu – kalbi – kalba, rašau – rašai – rašo.
1. Bevaikščiodami paupiu radome šaun vietel, galėsime su klase surengti iškyl. 2. Mano senelis nešiodavo labai keist skrybėl. 3. Žalč nepatiko šunų draugija, todėl išsikraustė gyventi į kaimynų tvenkin. 4. Lauk katinas prie skylės vis dien, bet pelyt jis nerūpi, pilkoji turi ką veikti ir urvelyj. 5. Tams drebulynuose ne gryb, o vilk ir šern gali rasti. 6. Pikti žodž paukščiais išlek, bet akmenimis sugrįžta.
SUŽINOKITE DAUGIAU
Moksliškai galūnė vadinama fleksija. Mokslininkai yra išskyrę visą kalbų grupę – fleksines kalbas, kurioms būdinga prasminius sakinio žodžių ryšius reikšti galūnėmis. Iš indoeuropiečių kalbų išplėtotą galūnių sistemą turi sanskritas, senoji graikų, lotynų, lietuvių kalba. Tokios kadaise buvo anglų ir prancūzų kalbos, bet ilgainiui galūnės apnyko ir dabar net nevadinamos galūnėmis.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"