Turbūt pastebėjote, kad kai kuriose kalbose, pavyzdžiui, anglų, prancūzų, vokiečių, žodžio pabaiga visada tokia pat – nesvarbu, jis atsako į klausimą kas? ar ko? Lietuvių kalboje yra kitaip.
Galūnė
19.1 užduotis. Išverskite į anglų, prancūzų ar vokiečių kalbą aš turiu knygą ir aš neturiu knygos. Paskui lietuviškai išlinksniuokite žodį knyga. Kaip linksniuojant keičiasi žodžio galas?
Kintamoji žodžio dalis, rodanti jo ryšį su kitais žodžiais, vadinama galūne. Iš jos apie žodį sužinome labai daug.
19.2 užduotis. Sutartiniu ženklu pažymėkite žodžių galūnes.
Medis, kalendorius, kaimynas, varnos, žaislai, diena, katė, kaminų, gintarinis, viršūnė, rytojus, ledas, kruopšti, vargo, miške.
Kaitymas
Pasakydami vis kitą linksnį, asmenį, giminę, skaičių ar laiką mes žodžius kaitome. Kaitant keičiasi žodžio galūnė. Jeigu žodžių galūnės nesikeistų, nesuprastume vienas kito sakinių ir nesusikalbėtume.
19.3 užduotis. Išlinksniuokite raštu žodžių junginį graži diena, išasmenuokite esamuoju laiku veiksmažodį šokti. Sutartiniu ženklu pažymėkite galūnes.
Bet galūnę turi ne visi žodžiai. Paprastai ja baigiasi linksniuojamieji ir asmenuojamieji žodžiai: vaik-as, vaik-o, vaik-ui; neš-u, neš-i, neš-a.
Nekaitomieji žodžiai galūnės neturi: gal, dar, ir, nes, triokšt, taip, tuoj, dešimt ir t. t.
Be galūnės ir kai kurios žodžių formos. Pavyzdžiui, -ti, -s, -k, -yn, -ai, -op, -oj žodžiuose dirbti, dirbs, dirbk, aukštyn, gražiai, rudeniop, rytoj yra priesagos.
Tikriausiai jums jau kilo klausimas, kam priskirti minkštumo ženklą. Žymėdami žodžio dalis, minkštumo ženklą apskliauskite, nes jis nėra reikšminis, pavyzdžiui: miegal(i)us.
19.4 užduotis. Pažymėkite žodžius, kurie neturi galūnių.
19.5 užduotis. Pažymėkite galūnes. Ką apie žodį sužinote iš galūnės?
Pilkas – pilka, tamsus – tamsi;
kiemas – kiemo – kiemui – kiemą – kieme;
pieštukas – pieštukai, juodas – juodi, šarka – šarkos;
kalbu – kalbi – kalba, rašau – rašai – rašo.
19.6 užduotis. Įrašykite reikiamas galūnes.
1. Bevaikščiodami paupiu radome šaun
SUŽINOKITE DAUGIAU
Moksliškai galūnė vadinama fleksija. Mokslininkai yra išskyrę visą kalbų grupę – fleksines kalbas, kurioms būdinga prasminius sakinio žodžių ryšius reikšti galūnėmis. Iš indoeuropiečių kalbų išplėtotą galūnių sistemą turi sanskritas, senoji graikų, lotynų, lietuvių kalba. Tokios kadaise buvo anglų ir prancūzų kalbos, bet ilgainiui galūnės apnyko ir dabar net nevadinamos galūnėmis.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"