Veiksmažodis – Opiq
1 / 2
×
Tema 5.3 (Lietuvių kalba 5 kl.)
Lietuvių kalba. 5 kl. (Baltos lankos Klett)
Tema 5.3

Veiksmažodis

Veiksmažodis yra bendravimui būtina kalbos dalis, reiškianti veiksmą arba būseną, kaitoma laikais, asmenimis, skaičiais, nuosakomis ir atsakanti į klausimus kas ką veikia? kas ką veikė? kas ką veikdavo? kas ką veiks? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?

Veiksmažodis

26.1. Pažymėkite tekste veiksmažodžius.

Atsisuko
ilgai
lauktas
pietys
.
Nuginė
kažkur
debesį
,
atnešė
minkštą
ir
šiltą
orą
.
Suošė
medžiai
,
prašneko
,
į
krantą
bangas
varydamas
,
ežeras
.
Sulingavo
mažus
paukštukus
supdamos
nendrės
,
pakvipo
dumbliais
ir
žydinčia
vandens
augalija
. „
Baltasis
gandras
vėl
pakelia
bures
ir
pasuka
prie
Didžiosios
salos
iškyšulio
.
Ten
,
kur
nardydavo
akvalangininkas
.
Žydrųjų
Jungų
komanda
plausto
denyje
buvo
visa
.
(
Pagal
Vladą
Dautartą
)

Šiame vaizdelyje slepiasi daug sakinių, susidedančių iš daiktavardžio, būdvardžio ir veiksmažodžio. Raskite juos.

Pačios bendriausios veiksmažodžių reikšmės:

26.2. Sugrupuokite veiksmažodžius. Į vieną stulpelį įkelkite veiksmą reiškiančius veiksmažodžius, į kitą – būseną.

Veiksmą
    Būseną
      Vilkite atsakymą iš čia į aukščiau esantį stulpelį
      • švisti
      • sukti
      • pjauti
      • kentėti
      • važiuoti
      • pirkti
      • griaudėti
      • šaukti
      • temti
      • sirgti

      Veiksmažodis yra kaitoma kalbos dalis. Skiriamos asmenúojamosios ir neasmenúojamosios veiksmažodžio formos. Lietuvių kalbos veiksmažodžio asmenuojamosios formos iškart pasako net kelis dalykus: laiką, skaičių, asmenį ir nuosaką.

      SUŽINOKITE DAUGIAU

      Neasmenuojamosios formos skiriasi nuo asmenuojamųjų. Pavyzdžiui, bendratis apskritai nekaitoma (rašyti). Dalyviai kaitomi laikais (rašantis, rašęs, rašydavęs, rašysiąs), giminėmis (rašęs, rašiusi), skaičiais (rašydavęs, rašydavę), linksniais (rašančios, rašančiai, rašančią), yra skirtingų rūšių – veikiamieji (rašantis) ir neveikiamieji (rašomas). Pusdalyviai kaitomi giminėmis (rašydamas, rašydama) ir skaičiais (rašydamas, rašydami), padalyviai – laikais (rašant, rašius, rašydavus, rašysiant). Apie veiksmažodines ir būdvardines dalyvio ypatybes žr. 118 p.

      26.3. Kad geriau suprastumėte asmenuojamųjų formų ypatybes, parašykite tą patį sakinį kaitaliodami asmenį, skaičių ir laiką.

      Aš einu į mokyklą.

      Tu ėjai ...

      Kaitymas asmenimis, skaičiais, laikais ir nuosakomis vadinamas asmenãvimu. Gramatikose asmuo, skaičius, laikas ir nuosaka nagrinėjami kartu, nes jų atskirti neįmanoma: pavyzdžiui, asmuo iš karto pasako ir skaičių, o mokykloje įprasta kiekvieną ypatybę nagrinėti atskirai.

      26.4. Pavartokite veiksmažodžius, kurie, jūsų manymu, tinka geriausiai.

      1. Mažytis vabalėlis ________ į smilgos viršūnę. 2. Visi šaligatviai buvo grynas ledas, nes naktį ________ . 3. Pripuolę prie lango ________, kaip automobilis su mūsų klasės draugu ________ pro vartus į gatvę ir ________ už posūkio. 4. Mėlynąjį voką su laišku kažkas ________ . 5. Suolus ________ į klasės pakraščius, kuprines ________ į laisvą kampą – dabar buvo daug vietos žaidimams.

      26.5. Parašykite veiksmažodžius tinkama forma.

      1. Kol (užlipti) laiptais, (nuskambėti) skambutis. 2. Dominykas ilgai (tyrinėti) žemėlapį, paskui (prabilti) tyliu balsu. 3.Jūs (nežinoti), kur yra Lãtvija? 4.Mes šiemet (atostogauti) Nidoje. 5.Varnas varnui akies (nekirsti). 6. Kur du stos, visada daugiau (padaryti).

      26.6. Įrašykite praleistas raides.

      1. Laikas gr

      žti į klasę, tuoj prasidės pamoka. 2. Arnas sėdi ant suoliuko ir lauk
      draugo jau vis
      pusvalandį. 3. Ka
      damas
      sniegą sušilau, vadinasi, kad nesušaltum, reik
      daugiau judėti. 4. Kas ten šauk
      si
      pagalbos? 5. Žvirblis str
      ksi
      ant vienos kojos. 6. Drebulė skundž
      si
      savo motinai egl
      ,
      kad šalta vėj
      je
      stovėti ir visais lapais drebėti.

      Prašau palaukti