Lietuvių kalbos daiktavardžiai yra arba výriškosios, arba móteriškosios giminės. Tai jums ne naujiena. Mokotės užsienio kalbų, todėl žinote, kad kitų kalbų žodžių giminę reikia tiesiog įsidėmėti, nes nėra gramatinių skirtumų, kurie padėtų ją atpažinti. Lietuvių kalboje atskirti gimines gerokai lengviau, nes priklausymą vienai ar kitai giminei rodo žodžio galūnė.
Daiktavardžio giminė
Pelėda – , krokodilas – , lesyklėlė – , šulinys – , skaičius –
Giminės supratimas susijęs su mąstymu. Mes pratę supantį pasaulį sudėlioti į tam tikras lentynėles, joms priskirti tam tikrus požymius. Giminė ir yra viena iš tokių lentynėlių. Skirstymas prasideda nuo artimos aplinkos, kai aiškiai suvokiame lytį:
tėtis vyras – mama moteris,
brolis vyras – sesuo moteris.
Pagal panašumą rūšiuojame toliau:
katė moteriškosios giminės – katinas vyriškosios giminės,
karvė moteriškosios giminės – jautis vyriškosios giminės.
Kuo tolimesnė aplinka, tuo sunkiau nusakyti skirtumą:
žąsis – žąsinas, avis – avinas, ožys – ožka,
bet
žvirblis, kregždė, žirafa, beždžionė.
Todėl sutariame:
Vyriškoji giminė Žodžiai su vardininko galūnėmis -as, -is (kilmininkas -(i)o) ir -ys, -us, -uo (išskyrus sesuo): stalas, sausis, genys, medus, vanduo. | Moteriškoji giminė Žodžiai su vardininko galūnėmis -a, -i, -ė (kelios išimtys: vaidila, viršila; dėdė, tėtė, dailidė) ir -is (kilmininkas -ies, kelios išimtys: dantis, debesis, vagis, žvėris): mokykla, marti, gėlė, širdis. |
Todėl radę nepažįstamą žodį nesunkiai galite nustatyti jo giminę. Antai Astridos Lindgren knygoje „Mijo, mano Mijo“ yra žodis valkiõzas. Net ir neišsiaiškinę jo reikšmės pasakysite, kad jis vyriškosios giminės, nes turi galūnę -as.
33.2. Pabraukite daiktavardžius ir nustatykite jų giminę.
Jis panėrė ranką į pūkuotą žolių kilimą, ir kažkur toli, bateliuose, trakštelėjo kojų pirštai. Ausyse it jūros kriauklėje dūsavo vėjas. Įvairiaspalvis pasaulis raibuliavo jo vyzdžiuose lyg mirgantys paveikslėliai krištoliniame rutulyje. Miškai buvo nusėti gėlėmis tarsi saulės skeveldromis ir liepsnojančio dangaus skutais. Per milžinišką dugnu aukštyn apverstą dangaus ežerą šmėkščiojo paukščiai lyg miklios rankos paleisti akmenukai. (Rėjus Bredberis)
Turėdami tokį aiškų ir paprastą giminės ženklą, prireikus galime iš vienos daiktavardžio giminės pasidaryti kitą. Tai ypač svarbu kalbant apie profesijas:
mokytojas – mokytoja,
lakūnas – lakūnė,
gydytojas – gydytoja,
dainininkas – dainininkė.
Vairuotojas – , keliautojas – , slidininkas – , plaukikas – , sodininkas – , kompiuterininkas – , burtininkas – , dainininkas – .
Skaitydami knygas turbūt susidūrėte su daiktavardžiais akiplėša, garbėtroška, mušeika, naktibalda, nenuorama, neklaužada, pikčiurna ir panašiais. Šie žodžiai nėra moteriškosios giminės. Jų giminė paaiškėja tik sakinyje. Kurios lyties asmuo taip pavadintas, rodo su šiuo daiktavardžiu susiję žodžiai.
Mikė stovi čia pat, lyg visų užmirštas. Klasėje įsiviešpatauja tyla , nes visi žino, kad dabar ateina nusikaltėlio eilė. Mokytojas paglosto Juozapėlio galvą, paliečia skruostą , liepia jam ramiai pasėdėti valandėlę ir netrukus rūsčiu veidu atsigręžia į Mikę. Mokytojas ilgai tyli, lyg svarstydamas, kokių gi vaistų duoti šiam nenuoramai , išdykėliui. (Petras Cvirka)
Sunkumų gali kilti tik dėl daiktavardžių su galūne -is, kilmininke turinčių galūnę -ies:
1. Ant aukšto kalno stovi viduramžiška pilis.
2. Valgydamas tiek daug saldumynų gali netekti dantų.
3. Žvėris trankėsi į virbus, veržėsi iš narvo į laisvę.
4. Iš lentos kyšojo surūdijusi vinis.
5. Už jokius turtus nepaliksiu savo šalies.
6. Vaidila perbraukė savo žilus plaukus ir prakalbo dusliu balsu.
- virbus
- lentos
- šalies
- žvėris
- kalno
- turtus
- plaukus
- dantų
- vinis
- balsu
- laisvę
- vaidila
- saldumynų
- pilis
- narvo
Iš kitų kalbų esame pasiskolinę nekaitomų žodžių, tokių kaip fojė, asorti, taksi, žiuri, kakadu, ragu, tabu, interviu, metro. Jie žodyne žymimi santrumpa nkt., o giminė nustatoma pagal panašią lietuvišką galūnę: jeigu žodis baigiasi -ė, jis mums yra moteriškosios giminės. Kitų žodžių pabaigos nepanašios nė į vieną lietuvišką galūnę, todėl sakome, kad jie yra vyriškosios giminės. Tokių žodžių giminę sakinyje rodo ir susiję žodžiai: tamsus metro, įdomus interviu, erdvi fojė.
1. Sutarėme susitikti (žalias) fojė. 2. Saulė pasislėpė už (juodas) debesies. 3. Mūsų paimti atvažiuos (mėlynas) taksi. 4. (Senas) vaidilai labai patiko mergaitės pasakojimas. 5. Tokios (šaltas) širdies niekas nesušildys. 6. Valgykloje gaminamas ragu man (neskanus).
SUŽINOKITE DAUGIAU
Jei kyla klausimas dėl daiktavardžio giminės, visada galima pasitikrinti, pavyzdžiui, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. Jame, kaip ir užsienio kalbų žodynuose, prie žodžio parašyta raidelė, čia ji yra v. arba m.
Skolinti nekaitomi žodžiai ilgainiui imami linksniuoti. Dabar jau linksniuojame ir žodį želė (kaip katė). Kai nekaitomas žodis imamas vartoti dažnai, netrukus gauna galūnę, pavyzdžiui, cunamis, avokadas, kivis, spagečiai ir daugelis kitų. Ar girdėjote, kokių vaistų žmonės prašo vaistinėje? Ogi citramono, aspirino, paracetamolio. Tėveliai ir seneliai sako važinėją mersedesais, škodomis, opeliais.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"