Tema 5.12 (Lietuvių kalba 5 kl.)

Daiktavardžio skaičius

Vieni mus supantys daiktai suskaičiuojami, kiti – nesuskaičiuojami.

Daugiau
Daugiau pasirinkimų

Daiktavardžio skaičius

34.1. Apsižvalgykite. Kiek kokių daiktų matote aplinkui?

Daiktavardžiai, įvardijantys suskaičiuojamus daiktus, kaitomi skaičiais – vienãskaita ir daugiskaita.

34.2. Raskite daiktavardžius ir nustatykite jų skaičių.

Apskritai Kūčios buvo tokios, kad geresnių nė nesugalvosi. Tiesa, žvakutės ant mažosios pušaitės sudegė labai greitai. Bet buvo uždegta lempa. Mama nuėjo virti kavos. Tėvas rūkė kalėdinį cigarą. Paskui jie valgė meduolius ir jautėsi laimingesni už visus gyvus ir mirusius milijardierius, į krūvą sudėtus. (Ėrichas Kestneris)

Žolė – , šlepetė – , koridorius – , šarka – , euras – , medis – , pavyzdys – .

Daiktavardžiai, įvardijantys nesuskaičiuojamus daiktus, turi tik vienaskaitos arba tik daugiskaitos formą.

Vienaskaitiniai daiktavardžiai pasako:

  • medžiagą: pienas, sviestas, grietinė, vanduo, auksas, gintaras, smėlis; medžiaga nesuskaičiuojama, bet išmatuojama, todėl jie dažnai vartojami su mato vienetais: stiklinė vandens, litras pieno, kilogramas sviesto, kibiras smėlio;
  • daiktų ar asmenų sankaupą: aukštuomenė, jaunimas, moksleivija, studentija, žmonija; jei kalbame apie tam tikrą dalį, kartu vartojame žodžius daug, mažai ir panašius: Eitynėse dalyvavo daug jaunimo. Į puotą susirinko dalis aukštuomenės;
  • veiksmą, būseną, ypatybę: protas, rašymas, skubėjimas, gėris, ramybė, smalsumas, šaltis, ugnis, liga.

Daugiskaitiniai daiktavardžiai pavadina:

  • dvigubą arba sudėtinį daiktą: akiniai, grindys, kelnės, marškiniai, rogės, vartai, žirklės; su šiais daiktavardžiais vartojami ir ypatingi skaitvardžiai: dveji marškiniai, treji akiniai, ketverios žirklės;
  • medžiagą: dujos, klijai, miltai, pelenai; apskritai medžiagų pavadinimai nekaitomi skaičiais ir vartojami su matus reiškiančiais žodžiais: kilogramas miltų, buteliukas klijų;
  • tam tikrą sankaupą: santaupos, raštai, atsiminimai, burtai;
  • ne vieno asmens atliekamą veiksmą: krikštynos, rinkimai, varžybos, vestuvės;
  • tam tikrą laiko tarpą: atostogos, metai, priešpiečiai;
  • ligą: vėjaraupiai, tymai, raupai;
  • pasaulio šalį: rytai, vakarai, pietryčiai.
Kiek vienaskaitinių daiktavardžių šiame paveikslėlyje – du ar daugiau?

1 Stubà (iš vokiško Stube – troba) Vakarų Lietuvojè vadinamas valstiečio gyvenamasis namas.

34.5. Raskite vienaskaitinius ir daugiskaitinius daiktavardžius. Nurodykite, ką jie pavadina.

1. Tai ne burtai, tai šaltis išpiešė lange stebuklingus ženklus. 2. Molis sulipino lentas kaip geriausi klijai. 3. Saulė teka rytuose, o leidžiasi vakaruose. 4. Ištepliota dažais viskas: ir kelnės, ir marškiniai, ir net veidas. 5. Rytoj mūsų mokykloje vyks labai svarbios varžybos. 6. Pagaliau atostogos – ramybės ir miego metas.

        • atsimi­nimas
        • korido­rius
        • žymeklis
        • ugnis
        • jaunimas
        • uniforma
        • vartai
        • džiaugs­mas
        • skaiti­niai
        • sidabras
        • pasuolė
        • pietva­kariai

        SUŽINOKITE DAUGIAU

        Kalba yra gyva, todėl ją vartodami ne visada laikomės gramatikos dėsnių. Štai suvalkiečiai tarpusavyje sako vestuvė. Tokių dalykų esama visose tarmėse, ypač daug literatūros kūriniuose, tautosakoje:

        Saldu gardu kaip devyni medūs. Sniegas ištirpo, sukilo vandenys. Ji visa auksais apsikarsčiusi. Ją vienu metu ir džiaugsmai, ir rūpesčiai spaudė. Skausmai niekaip nesiliovė.

        Vestuvę laikome tarmybe. O kiti pasakymai tikrai ne klaida, jų vengiame tik oficialiojoje kalboje – juk prezidentas taip nesakytų!

        Seniau lietuvių kalboje būta ir dviskaitos, įvardijančios du daiktus: du vaiku, dviranki, du senu. Dabar jos liekanų aptinkame tik kai kuriose tarmėse ir grožinėje literatūroje. Jei kada pamatysite tarpukario Lietuvõs monetą, atkreipkite dėmesį į užrašą – DU LITU.

        Daugiau
        Daugiau pasirinkimų
        Prašau palaukti