Jau susipažinome su sudėtiniais sujungiamaisiais sakiniais, o dabar kalbėsime apie sudėtiniùs prijungiamúosius.
Sudėtinių sakinių skyryba. Prijungiamieji sakiniai
56.1. Pabaikite sakinius.
Mama sako, kad _______ . Negaliu perskaityti, nes _______ . Grįšiu, kai _______ .
Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai susideda iš pagrindinio ir šalutinio dėmens, dar vadinamo šalutiniù sãkiniu. Šalutinis dėmuo nėra savarankiškas, tik papildo, paaiškina pagrindinį. Tokie sakiniai jungiami jungtukais kad, jog, kai, kaip, nes, jei, jeigu, nors. Jūsų skaitomuose tekstuose dar būna jungiamųjų žodžių kuris ir koks, kokia:
Ir iš to menko įvykio Daglas suprato, kad diena bus ne tokia kaip kitos. (R. B.)
Saulė jau leidosi, kai pamačiau Ùžpelkių miestelio stogus ir ežerą. (B. R.)
Taip ir darys dauguma kitų, jeigu neužbaigs kitą savaitę. (M. T.)
Kalviukas vis atsisakinėja, nors Mikė kelis kartus jam tyčiomis pakiša koją. (P. C.)
Su žuvimis lengva, nes jos visos vienodos formos. (M. T.)
Bet tu juk žinai, kaip man trūksta pinigų. (Ė. K.)
Endrius pastebi, jog vos ne visi berniukai rašo darbus apie žuvis arba žvejybą. (M. T.)
Jie buvo skirti kelionei, kurios visi laukė. (Ė. K.)
Įsidėmėkite!
Prieš jungtukus kad, jog, kai, kaip, nes, jei, jeigu, nors visada rašome kablelį.
56.2. Raskite jungtukus, kuriais prijungti šalutiniai dėmenys.
1. Karvedžio Žilvino palaikams sudeginti sukrovė tokį didelį laužą, kad jo liepsna nušvietė visą apylinkę. (A. V.) 2. Duona turbūt buvo dar šilta, nes ant jos gulįs kačiukas ramiausiai miegojo. (B. V.) 3. Tu užpuolei draugą tuo pačiu laiku, kai jis ištiesė tau taikos ranką. (P. C.) 4. Neišsigąskite, jeigu kas nors neišdegs. (Ė. K.)
Visi aptarti sakiniai yra tokios pat sandaros: pirma eina pagrindinis dėmuo, o po jo šalutinis. Bet šalutinis dėmuo gali eiti ir prieš pagrindinį:
Kai išlipsiu kieme, bus jau tikra naktis. (B. R.)
Jei mokytojas aiškina geografiją ir lazdele parodo žemėlapyje tolimas šalis bei miestus, Mikė klauso visai rimtai. (P. C.)
Tada kablelis rašomas po šalutinio dėmens. Jis atskiria šalutinį dėmenį nuo pagrindinio.
56.3. Įrašykite trūkstamus skyrybos ženklus. Kad būtų lengviau, pirmiausia sutartinėmis linijomis pabraukite veiksnį ir tarinį.
1. Kaip pranyksta šalpùsnių žiedai net nepastebi. (A. R.) 2. Kai ir kryžiuočiai prikopė pilies sienas aršiausia kova užvirė iš naujo. (A. V.) 3. O kai aš tau nukirpsiu ir galvelę išgydysiu, pamatysi kokios kasos užaugs. (Š. R.) 4. Jis turėjo užlipti į ketvirtą aukštą ir ilgai beldėsi kol prižadino senuką. (B. V.) 5. Peldai buvo atėję pasižiūrėti ar pakilęs vanduo nenuplovė jų tošinio laivelio. (K. S.) 6. Jeigu juodu šitaip kalbės nesupras nei lenkai nei mokytojas nei vaikai. (P. C.)
Šalutinis dėmuo gali būti įsiterpęs į pagrindinį. Tokiu atveju šalutinis dėmuo iš abiejų pusių išskiriamas kableliais:
Staiga jo peilį, kuriuo jis pjausto suolą, kažkas išmuša iš nagų. (P. C.)
Nežinau, kur jis patraukė, ir žinoti nenoriu.
56.4. Raskite sudėtinius prijungiamuosius sakinius, kuriuose šalutinis dėmuo įsiterpęs į pagrindinį. Įrašykite trūkstamus kablelius.
1. Galop paėmiau vaikišką knygą kurią man buvo atsiuntęs autorius ir ėmiau skaityti. Bet greit padėjau į šalį. Taip susierzinau! Ir pasakysiu jums kodėl. Vaikų ašaros nėra mažesnės ir dažnai sveria daugiau už suaugusių ašaras. (Ė. K.) 2. Pavakary kai aukštos pušys savo šešėliais ėmė dangstyti Lelijų įlanką prie ežero pasirodė peldai. Jie atžygiavo tyliai, susirūpinę. (K. S.)
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"