Įvardžių reikšmės
ASMENINIAI | PARODOMIEJI (APIBRĖŽIAMIEJI) | KLAUSIAMIEJI IR SANTYKINIAI | NEAPIBRĖŽIAMIEJI |
Pagrindiniai Savybiniai Sangrąžinis | tas, ta, tai, šis, ši, šitas, šita, anas, ana, toks, tokia, šitoks, šitokia, anoks, anokia, tas pats, ta pati | kas, kuris, kuri, katras, katra, koks, kokia, keli, kelios, keleri, kelerios, kelintas, kelinta, keliolika, keletas | Nežymimieji Atskiriamieji Apibendrinamieji teigiamieji Apibendrinamieji neigiamieji Pabrėžiamieji |
Pastabos
- Savybiniu įvardžiu savo pasakomas objekto priklausymas sakinio subjektui, išreikštam vardininku, pvz.: Ant stalo gulėjo dvi knygos – mano ir Dainos. Daina man padavė savo knygą, o ne mano. Ar gali man paskolinti savo telefoną? Mes gerai žinome savo teises ir pareigas.
- Nežymimieji įvardžiai kuris, kuri vartojami nurodyti vienam iš daugelio, o katras, katra – vienam iš dviejų, pvz., Katras jūsų vyresnis – tu ar sesė? Pasakyk, kuris troleibusas važiuoja į stotį?
- Nežymimaisiais įvardžiais kažkas, kas nors, bet kas, kai kas, šis tas nurodomi įvairūs neapibrėžtumo aspektai:
- kažkas vartojama nurodant visiškai nežinomus dalykus, pvz.: Į duris kažkas pabeldė;
- kas nors vartojama nurodant rinkimąsi iš žinomos, numanomos asmenų, daiktų, dalykų visumos, pvz.: Gal kas nors skaitėte naują žurnalą?;
- bet kas vartojama norint išskirti nesvarbu kurį iš daugelio, pvz.: Bet kas gali mums paskambinti;
- šis tas vartojama nurodant mažesnę ar didesnę dalį, pvz.: Ar tu šį tą išmanai apie orchidėjas?
Įvardžių vartojimas
VARTOJAMI DAIKTAVARDIŠKAI | VARTOJAMI BŪDVARDIŠKAI | VARTOJAMI IR DAIKTAVARDIŠKAI, IR BŪDVARDIŠKAI |
aš, tu, mes, jūs, jis, ji, jie, jos, tamsta (=tu) savęs kas, bet kas, daug kas, kai kas, kas nors, kažin kas, kažkas, niekas, šis tas keletas, keliasdešimt, keliolika | koks, -ia, anoks, -ia, bet koks, -ia, joks, -ia, kažin koks, -ia, kažkoks, -ia, kitoks, -ia, koks nors, kokia nors, ne koks, -ia, šitoks, -ia toks, -ia, šioks toks, šiokia tokia, tam tikras, -a, vienoks, -ia, visoks, -ia manas, -a, manasis, -oji, maniškis, -ė, mūsiškis, -ė, jūsiškis, -ė, savas, -a, savasis, -oji, saviškis, -ė, tavas, -a, tavasis, -oji, taviškis, -ė, pats tas, pati ta | abu, abi, anas, ana, šis, ši, šitas, šita, tas, ta, kitas, kita kuris, kuri, katras, katra, bet kuris, bet kuri, bet katras, bet katra, kai kuris, kai kuri, kažin kuris, kažin kuri, kažkuris, kažkuri keli, kelios, keleri, kelerios, kelintas, kelinta vienas, viena, vienas kitas, viena kita, nė vienas, nė viena, visi, visos pats, pati, tas pats, ta pati |
Įvardžių linksniavimas
Vienaskaita
Vyriškoji giminė | Moteriškoji giminė | |||||||
tas, šitas, anas, kas… | kitas, visas, tam tikras… | toks, joks, visoks, kitoks | jis, šis | pats | ta, šita, kita, visa… | tokia, visokia | ji, ši, pati… | |
V. | tas | kitas | koks | kuris | pats | tą | kokia | kuri |
K. | to | kito | kokio | kurio | paties | tos | kokios | kurios |
N. | tam | kitam | kokiam | kuriam | pačiam | tai | kokiai | kuriai |
G. | tą | kitą | kokį | kurį | patį | tą | kokią | kurią |
Įn. | tuo | kitu | kokiu | kuriuo | pačiu | ta | kokia | kuria |
Vt. | tame | kitame | kokiame | kuriame | pačiame | toje | kokioje | kurioje |
Daugiskaita
Vyriškoji giminė | Moteriškoji giminė | |||||||
V. | tie | kiti | kokie | kurie | patys | tos | kokios | kurios |
K. | tų | kitų | kokių | kurių | pačių | tų | kokių | kurių |
N. | tiems | kitiems | kokiems | kuriems | patiems | toms | kokioms | kurioms |
G. | tuos | kitus | kokius | kuriuos | pačius | tas | kokias | kurias |
Įn. | tais | kitais | kokiais | kuriais | pačiais | tomis | kokiomis | kuriomis |
Vt. | tuose | kituose | kokiuose | kuriuose | pačiuose | tose | kokiose | kuriose |
Asmeninių įvardžių linksniavimas
Vienaskaita | Daugiskaita | |||||||
V. | àš | tù | jı̇̀s | ji | mẽs | jū̃s | jiẽ | jõs |
K. | manę̃s | tavę̃s | jõ | jõs | mū̃sų | jū̃sų | jų̃ | jų̃ |
N. | mán | táu | jám | jái | mùms | jùms | ji̇́ems | jóms |
G. | manè | tavè | jį | ją̃ | mùs | jùs | juõs | jàs |
Įn. | manimı̇̀ | tavimı̇̀ | juõ | jà | mumis | jumis | jais | jomis |
Vt. | manyjè | tavyjè | jamè | jojè | mumysè | jumysè | juosè | josè |
Dviskaitos formos
vyr. g. | mot. g. | vyr. g. | mot. g. | vyr. g. | mot. g. | vyr. g. | mot. g. | |
V. | mùdu | mùdvi | jùdu | jùdvi | juõdu (jiẽdu) | jiẽdvi | abù | abı̇̀ |
K. | mùdviejų | mùdviejų | jùdviejų | jùdviejų | jų̃dviejų | jų̃dviejų | abiejų̃ | abiejų̃ |
N. | mùdviem | mùdviem | jùdviem | jùdviem | ji̇́edviem | jódviem | abi̇́em | abi̇́em |
G. | mùdu | mùdvi | jùdu | jùdvi | juõdu (jiẽdu) | jiẽdvi | abù | abı̇̀ |
Įn. | mùdviem | mùdviem | jùdviem | jùdviem | jiẽdviem | jõdviem | abiẽm | abiẽm |
Vt. | mùdviejuose | mùdviejose | jùdviejuose | jùdviejose | abiejuosè | abiejosè |
Sangrąžinio įvardžio linksniavimas
V. kas? | – |
K. ko? | savę̃s |
N. kam? | sáu |
G. ką? | savè |
Įn. kuo? | savimi |
Vt. kur? kame? | savyjè |