Veiksmažodžio formų daryba
iš pagrindinių formų
BENDRATIS | ESAMOJO LAIKO 3 ASMUO | BŪTOJO LAIKO 3 ASMUO | |
Tiesioginės nuosakos būtasis dažninis laikas | Veikiamieji būtojo dažninio laiko dalyviai | Veikiamieji esamojo laiko dalyviai | Veikiamieji būtojo laiko dalyviai |
Tiesioginės nuosakos būsimasis laikas | Veikiamieji būsimojo laiko dalyviai | Neveikiamieji esamojo laiko dalyviai | Būtojo laiko padalyviai |
Tariamoji nuosaka | Neveikiamieji būtojo laiko dalyviai | Esamojo laiko padalyviai | |
Liepiamoji nuosaka | Pusdalyviai | ||
Būsimojo ir būtojo dažninio laikų padalyviai rasiant, tylėsiant, rašysiant rasdavus, tylėdavus, rašydavus |
Asmenuojamosios veiksmažodžių formos
TIESIOGINĖ NUOSAKA
ESAMASIS LAIKAS
Vienaskaita | Daugiskaita | ||||||
I | II | III | I | II | III | ||
aš | dirb-u, | tyl-iu | skait-au | mes | dirb-ame, | tyl-ime | skait-ome |
tu | dirb-i, | tyl-i | skait-ai | jūs | dirb-ate, | tyl-ite | skait-ote |
jis, ji | dirb-a, | tyl-i | skait-o | jie, jos | dirb-a, | tyl-i | skait-o |
BŪTASIS LAIKAS
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
aš | dirb-au, žaidž-iau, tylėj-au, skaič-iau | mes | dirb-ome, žaid-ėme, tylėj-ome, skait-ėme |
tu | dirb-ai, žaid-ei, tylėj-ai, skait-ei | jūs | dirb-ote, žaid-ėte, tylėj-ote, skait-ėte |
jis, ji | dirb-o, žaid-ė, tylėj-o, skait-ė | jie, jos | dirb-o, žaid-ė, tylėj-o, skait-ė |
BŪTASIS DAŽNINIS LAIKAS
Formos padaromos iš bendraties:
dirb-ti, žais-ti, tylė-ti, skaity-ti + -dav- + asmenų galūnės
aš | dirb- | -dav- | -au | mes | dirb- | -dav- | -ome |
tu | dirb- | -dav- | -ai | jūs | dirb- | -dav- | -ote |
jis, ji | dirb- | -dav- | -o | jie, jos | dirb- | -dav- | -o |
BŪSIMASIS LAIKAS
Formos padaromos iš bendraties:
dirb-ti, žais-ti, tylė-ti, skaity-ti + -s- + asmenų galūnės
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
aš | dirb-siu, žai-siu, tylė-siu, skaity-siu | mes | dirb-sime, žai-sime, tylė-sime, skaity-sime |
tu | dirb-si, žai-si, tylė-si, skaity-si | jūs | dirb-site, žai-site, tylė-site, skaity-site |
jis, ji | dirb-s, žai-s, tylė-s, skaity-s | jie, jos | dirb-s, žai-s, tylė-s, skaity-s |
Pastaba
- Kai bendraties kamienas baigiasi -s, -z, jis virsta -s: kas-ti – kasime, zyz-ti – zysime; kai bendraties kamienas baigiasi -š, -ž, jis virsta -š: neš-ti – nešime, lauž-ti – laušime.
LIEPIAMOJI NUOSAKA
Formos padaromos iš bendraties:
dirb-ti, žais-ti, tylė-ti, skaity-ti + -k- / -ki- + asmenų galūnės
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
aš | _ | mes | dirb-kime, žais-kime, tylė-kime, skaity-kime |
tu | dirb-k, žais-k, tylė-k, skaity-k | jūs | dirb-kite, žais-kite, tylė-kite, skaity-kite |
jis, ji | tedirba, težaidžia, tetyli, tedaro (tegu dirba, tegu žaidžia...) | jie, jos | tedirba, težaidžia, tetyli, tedaro (tegu dirba, tegu žaidžia...) |
Pastabos
- Kai bendraties kamienas baigiasi -g, jis virsta -k: bėg-ti – bėk.
- Trečiojo asmens formos – esamojo laiko trečiasis asmuo su dalelytėmis te, tegu(l).
TARIAMOJI NUOSAKA
Formos padaromos iš bendraties:
dirb-ti, žais-ti, tylė-ti, skaity-ti + -t- / -č- + asmenų galūnės
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
aš | dirb-čiau, žais-čiau, tylė-čiau, skaity-čiau | mes | dirb-tume, žais-tume, tylė-tume, skaity-tume |
tu | dirb-tum, žais-tum, tylė-tum, skaity-tum | jūs | dirb-tu(mė)te, žais-tu(mė)te, tylė-tu(mė)te, skaity-tu(mė)te |
jis, ji | dirb-tų, žais-tų, tylė-tų, skaity-tų | jie, jos | dirb-tų, žais-tų, tylė-tų, skaity-tų |
Neasmenuojamosios veiksmažodžių formos
DALYVIAI
DALYVIŲ VARTOSENA | ||
ATRIBUTINĖ Skaitoma knyga gulėjo ant stalo. Jis valgo mamos iškeptą pyragą. Žiūrėjau į žaidžiantį vaiką. Po kojomis šnarėjo nukritę lapai. | PREDIKATINĖ Mes buvome pakviesti į gimtadienį. Mama buvo prašiusi nupirkti duonos. Lietus liovėsi lijęs. Mergaitė pasisakė atėjusi degtukų. Jonas visą vakarą prasėdėjęs prie knygų. Buvo pasakyta į kiemą neiti. Čia katino vaikščiota. Neįmanoma visko žodžiais nusakyti. | PUSIAU PREDIKATINĖ Parėjęs namo, Jonas skaitė knygą. Draugo pakviestas išvažiavau į kelionę. Įkalbinėjami sutikome pasilikti dar valandą. |
VIENALAIKIŠKUMO IR LAIKO SEKOS RAIŠKA NEASMENUOJAMOSIOMIS VEIKSMAŽODŽIO FORMOMIS
Tas pats veikėjas | Kitas veikėjas | |
Vienalaikiškumas | pusdalyvis: Važiuodamas keliu dviratininkas žvalgėsi aplinkui. | esamojo laiko padalyvis (kai veiksmai nesusiję): Lietui lyjant bėgome namo. |
neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvis (kai veiksmai susiję priežastiniais ryšiais): Draugų kviečiamas apsilankiau kurorte. | ||
Laiko seka (neasmenuojamosios formos rodo ankstesnį veiksmą) | būtojo laiko dalyvis: Privažiavęs upelį, dviratininkas sustojo. | būtojo laiko padalyvis (kai veiksmai nesusiję): Lietui pasibaigus nušvito saulė. |
neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis (kai veiksmai susiję priežastiniais ryšiais): Draugų paprašytas jis suorganizavo žygį. |
Veikiamoji rūšis
ESAMASIS LAIKAS
Padaroma iš esamojo laiko kamieno:
dirb(a) + -ąs, -antis; -anti → dirbąs, dirbantis; dirbanti
žaidž(ia) + -iąs, -iantis; -ianti → žaidžiąs, žaidžiantis; žaidžianti
myl(i) + -įs, -intis; -inti → mylįs, mylintis; mylinti
skait(o) + -ąs, -antis; -anti → skaitąs, skaitantis; skaitanti
Vienaskaita | Daugiskaita | |||
Vyriškoji giminė | Moteriškoji giminė | Vyriškoji giminė | Moteriškoji giminė | |
V. | dirbąs, dirbantis žaidžiąs, žaidžiantis mylįs, mylintis skaitąs, skaitantis | dirbanti | dirbą, dirbantys žaidžią, žaidžiantys mylį, mylintys skaitą, skaitantys | dirbančios |
K. | dirbančio | dirbančios | dirbančių | dirbančių |
N. | dirbančiam | dirbančiai | dirbantiems | dirbančioms |
G. | dirbantį | dirbančią | dirbančius | dirbančias |
Įn. | dirbančiu | dirbančia | dirbančiais | dirbančiomis |
Vt. | dirbančiame | dirbančioje | dirbančiuose | dirbančiose |
BŪTASIS KARTINIS LAIKAS
Padaroma iš būtojo laiko kamieno:
dirb(o) + -ęs, -usi → dirbęs, dirbusi
žaid(ė) + -ęs, -usi → žaidęs, žaidusi
mylėj(o) + -ęs, -usi → mylėjęs, mylėjusi
skait(ė) + -ęs, -usi → skaitęs, skaičiusi
Vienaskaita | Daugiskaita | |||
Vyriškoji giminė | Moteriškoji giminė | Vyriškoji giminė | Moteriškoji giminė | |
V. | dirbęs | dirbusi | dirbę | dirbusios |
K. | dirbusio | dirbusios | dirbusių | dirbusių |
N. | dirbusiam | dirbusiai | dirbusiems | dirbusioms |
G. | dirbusį | dirbusią | dirbusius | dirbusias |
Įn. | dirbusiu | dirbusia | dirbusiais | dirbusiomis |
Vt. | dirbusiame | dirbusioje | dirbusiuose | dirbusiose |
BŪTASIS DAŽNINIS LAIKAS
Padaroma iš bendraties kamieno:
dirb(ti) + -davęs, -davusi → dirbdavęs, dirbdavusi
žais(ti) + -davęs, -davusi → žaisdavęs, žaisdavusi
mylė(ti) + -davęs, -davusi → mylėdavęs, mylėdavusi
skaity(ti) + -davęs, -davusi → skaitydavęs, skaitydavusi
Vienaskaita | Daugiskaita | |||
Vyriškoji giminė | Moteriškoji giminė | Vyriškoji giminė | Moteriškoji giminė | |
V. | dirbdavęs | dirbdavusi | dirbdavę | dirbdavusios |
K. | dirbdavusio | dirbdavusios | dirbdavusių | dirbdavusių |
N. | dirbdavusiam | dirbdavusiai | dirbdavusiems | dirbdavusioms |
G. | dirbdavusį | dirbdavusią | dirbdavusius | dirbdavusias |
Įn. | dirbdavusiu | dirbdavusia | dirbdavusiais | dirbdavusiomis |
Vt. | dirbdavusiame | dirbdavusioje | dirbdavusiuose | dirbdavusiose |
BŪSIMASIS LAIKAS
Padaroma iš bendraties kamieno:
dirb(ti) + -siąs, -siantis; -sianti → dirbsiąs, dirbsiantis; dirbsianti
žais(ti) + -siąs, -siantis; -sianti → žaisiąs, žaisiantis; žaisianti
mylė(ti) + -siąs, -siantis; -sianti → mylėsiąs, mylėsiantis; mylėsianti
skaity(ti) + -siąs, -siantis; -sianti → skaitysiąs, skaitysiantis; skaitysianti
Vienaskaita | Daugiskaita | |||
Vyriškoji giminė | Moteriškoji giminė | Vyriškoji giminė | Moteriškoji giminė | |
V. | dirbsiąs, dirbsiantis žaisiąs, žaisiantis mylėsiąs, mylėsiantis skaitysiąs, skaitysiantis | dirbsianti | dirbsią, dirbsiantys žaisią, žaisiantys mylėsią, mylėsiantys skaitysią, skaitysiantys | dirbsiančios |
K. | dirbsiančio | dirbsiančios | dirbsiančių | dirbsiančių |
N. | dirbsiančiam | dirbsiančiai | dirbsiantiems | dirbsiančioms |
G. | dirbsiantį | dirbsiančią | dirbsiančius | dirbsiančias |
Įn. | dirbsiančiu | dirbsiančia | dirbsiančiais | dirbsiančiomis |
Vt. | dirbsiančiame | dirbsiančioje | dirbsiančiuose | dirbsiančiose |
Neveikiamoji rūšis
ESAMASIS LAIKAS
Padaroma iš esamojo laiko kamieno:
dirba + -mas, -ma → dirbamas, dirbama
žaidžia + -mas, -ma → žaidžiamas, žaidžiama
myli + -mas, -ma → mylimas, mylima
skaito + -mas, -ma → skaitomas, skaitoma
Vienaskaita | Daugiskaita | |||
Vyriškoji giminė | Moteriškoji giminė | Vyriškoji giminė | Moteriškoji giminė | |
V. | dirbamas | dirbama | dirbami | dirbamos |
K. | dirbamo | dirbamos | dirbamų | dirbamų |
N. | dirbamam | dirbamai | dirbamiems | dirbamoms |
G. | dirbamą | dirbamą | dirbamus | dirbamas |
Įn. | dirbamu | dirbama | dirbamais | dirbamomis |
Vt. | dirbamame | dirbamoje | dirbamuose | dirbamose |
BŪTASIS LAIKAS
Padaroma iš bendraties kamieno:
dirb(ti) + -tas, -ta → dirbtas, dirbta
žais(ti) + -tas, -ta → žaistas, žaista
mylė(ti) + -tas, -ta → mylėtas, mylėta
skaity(ti) + -tas, -ta → skaitytas, skaityta
Vienaskaita | Daugiskaita | |||
Vyriškoji giminė | Moteriškoji giminė | Vyriškoji giminė | Moteriškoji giminė | |
V. | dirbtas | dirbta | dirbti | dirbtos |
K. | dirbto | dirbtos | dirbtų | dirbtų |
N. | dirbtam | dirbtai | dirbtiems | dirbtoms |
G. | dirbtą | dirbtą | dirbtus | dirbtas |
Įn. | dirbtu | dirbta | dirbtais | dirbtomis |
Vt. | dirbtame | dirbtoje | dirbtuose | dirbtose |
Padalyviai
- Nekaitomos veiksmažodžio formos, kuriomis nusakomi kito veikėjo veiksmas ar būsena, pasireiškiantys:
- kartu su pagrindiniu veiksmu (vartojami esamojo laiko padalyviai): Lietui lyjant, ėjau namo;
- anksčiau už pagrindinį sakinio veiksmą ar būseną (būtojo laiko padalyviai): Mokytojai atėjus, pamoka prasidėjo; Pasakoja ją rašydavus anksti rytais;
- vėliau už pagrindinį sakinio veiksmą ar būseną (būsimojo laiko padalyviai): Girdėjau ryt būsiant gerą orą.
- Būtojo dažninio ir būsimojo laiko formos vartojamos retai, dažniau panašios situacijos nusakomos šalutiniais sakiniais: Pasakojama ją rašydavus anksti rytais (Pasakoja, kad ji rašydavo anksti rytais); Girdėjau ryt būsiant gerą orą (Girdėjau, kad ryt bus geras oras).
ESAMASIS LAIKAS
Padaroma iš esamojo laiko kamieno:
dirb(a) + -ant → dirbant
žaidž(ia) + -ant → žaidžiant
myl(i) + -int → mylint
raš(o) + -ant → rašant
BŪTASIS LAIKAS
Padaroma iš būtojo laiko kamieno:
dirb(o) + -us → dirbus
žaid(ė) + -us → žaidus
mylėj(o) + -us → mylėjus
raš(ė) + -ius → rašius
BŪTASIS DAŽNINIS LAIKAS
Padaroma iš bendraties kamieno:
dirb(ti) + -davus → dirbdavus
žais(ti) + -davus → žaisdavus
mylė(ti) + -davus → mylėdavus
rašy(ti) + -davus → rašydavus
BŪSIMASIS LAIKAS
Padaroma iš bendraties kamieno:
dirb(ti) + -siant → dirbsiant
žais(ti) + -siant → žaisiant
mylė(ti) + -siant → mylėsiant
rašy(ti) + -siant → rašysiant
Pusdalyviai
Žymi to paties veikėjo tuo pačiu metu atliekamą antraeilį veiksmą:
Jonas eidamas per lauką dainavo – Jonas dainuodamas ėjo per lauką.
Kaitoma giminėmis.
Padaroma iš bendraties kamieno:
dirb(ti) + -damas, -dama → dirbdamas, dirbdama
žais(ti) + -damas, -dama → žaisdamas, žaisdama
mylė(ti) + -damas, -dama → mylėdamas, mylėdama
rašy(ti) + -damas, -dama → rašydamas, rašydama
Veiksmažodžių daryba
PRIEŠDĖLIŲ VEDINIAI
Įvykio veikslo reikšmės
Priešdėlis | Pamatinis veiksmažodis | Darybinė reikšmė | Pavyzdžiai |
ap- | slinkties | kryptis aplink ką, rezultatas | apeiti, apvažiuoti |
savaiminio veiksmo | rezultatas | apšalti, apakti | |
at(i)- | slinkties | kryptis į ką, rezultatas | atbėgti, atvažiuoti |
tranzityviniai aktyvaus veiksmo | rezultatas | atlaužti, atidaryti | |
į- | slinkties | kryptis į vidų, rezultatas | įeiti, įbėgti |
kryptis į viršų, rezultatas | įlipti | ||
aktyvaus veiksmo | rezultatas | įkalbėti | |
iš- | slinkties | kryptis iš vidaus | išeiti, išvažiuoti |
savaiminio veiksmo ar būsenos | rezultatas, susijęs su laiku | išbūti, išgyventi | |
aktyvaus veiksmo | rezultatas | iškepti, išdažyti | |
nu- | slinkties | kryptis tolyn, rezultatas | nueiti, nuvažiuoti |
kryptis žemyn, rezultatas | nulipti | ||
savaiminio veiksmo ir aktyvaus veiksmo (ir sangrąžiniai) | rezultatas | nusiprausti, nutilti, nuvalyti |
Priešdėlis | Pamatinis veiksmažodis | Darybinė reikšmė | Pavyzdžiai |
pa- | slinkties | kryptis po kuo, tolyn, rezultatas | palįsti, pabėgti |
aktyvaus veiksmo | rezultatas | pavalgyti, pasakyti | |
par- | slinkties | kryptis į namus, rezultatas | pareiti, parvažiuoti |
per- | slinkties | kryptis per ką, rezultatas | pereiti, perlipti |
tranzityviniai aktyvaus veiksmo | grįžtamasis veiksmas, rezultatas | perrašyti, perdirbti, perskaityti | |
pra- | slinkties | kryptis pro šalį, rezultatas | praeiti, pravažiuoti |
savaiminio veiksmo ir aktyvaus veiksmo | rezultatas | prasimerkti, prašvisti | |
pri- | slinkties | kryptis artyn (prie ko), rezultatas | prieiti, pribėgti |
tranzityviniai aktyvaus veiksmo | kryptis į vidų, rezultatas | pripilti, prinešti | |
savaiminio veiksmo ir aktyvaus veiksmo | rezultatas | prižadinti, prikalbėti | |
su- | slinkties | kryptis vienas į kitą, į vieną vietą | susirinkti, suvažiuoti |
aktyvaus veiksmo | momentinis veiksmas | surikti, sušukti | |
aktyvaus veiksmo | neigiamas rezultatas | supurvinti, sudėvėti | |
savaiminio veiksmo ir aktyvaus veiksmo | rezultatas | sudegti, suvalgyti | |
už- | slinkties | kryptis ant ko | užlipti |
slinkties | kryptis į ką | užeiti | |
savaiminio veiksmo ir aktyvaus veiksmo | rezultatas | užaugti, uždaryti, užgesti, užrašyti |
PRIESAGŲ VEDINIAI
Įvykio veikslo reikšmės
Priesaga | Pamatinis žodis | Pavyzdžiai |
-telėti | aktyvaus veiksmo veiksmažodžiai | riktelėti, žvilgtelėti |
Eigos veikslo reikšmės
Priesaga | Pamatinis žodis | Pavyzdžiai |
-inėti, | aktyvaus veiksmo veiksmažodžiai | bėginėti, klausinėti, vaikštinėti |
-yti, -o, -ė | aktyvaus veiksmo veiksmažodžiai | mėtyti, šaudyti, varstyti |
-styti, | aktyvaus veiksmo veiksmažodžiai | lankstyti, pjaustyti, sagstyti |
-auti, | daiktavardžiai – vietų, užsiėmimų pavadinimai | atostogauti, lenktyniauti |
daiktavardžiai – konkrečių daiktų pavadinimai | grybauti, uogauti |