Jurga Vilė ir Lina Itagaki. „Sibiro haiku“

Jurga Vilė (g. 1977 m. Vilniuje) – vertėja, rašytoja. Baigė prancūzų filologijos studijas Vilniaus universitete bei kino ir audiovizualinių medijų studijas Paryžiaus Naujosios Sorbonos universitete. Dirbo režisieriaus asistente filmavimo aikštelėse ir koordinatore kino festivaliuose, padavėja, senukų prižiūrėtoja, vaikų aukle, prabangių vilų valytoja, bilietėlių plėšytoja kino teatre, gvazdikų augintoja Vilniaus šiltnamiuose, MO muziejaus kasininke… Vertėjavo, rašė kultūros leidiniams. 2006 m. kartu su Prancūzų kultūros centru įkūrė prancūzų kino festivalį „Žiemos ekranai“.

2017 m. pasirodė pirmoji J. Vilės knyga – komiksas (grafinis romanas) „Sibiro haiku“ (leidykla „Aukso žuvys“, iliustruotoja Lina Itagaki), pelniusi daug garbingų įvertinimų ir tarptautinį pripažinimą. Ji išleista prancūzų, italų, anglų, latvių, rumunų, vokiečių, rusų, ukrainiečių, estų, japonų, lenkų, čekų, ispanų kalbomis.

Vėliau parašė knygas „Švelnumo fabrikėlis“, „Chameleono sapnai“, „Pulpas ir jo žalia koja“, „Šuo, kuris išeina naktį“, „Kašalotų radijas“, „Mano draugas Hipokampas Unikornas“, kinematografinę pjesę „Nukritę iš Mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“, komiksą jaunimui ir suaugusiesiems „Meko sodas“; garso formatu pasirodė trumpų istorijų rinkinys „Juoda ranka“.

Lina Itagaki (g. 1979 m. Kaune) studijavo japonų kalbą ir tarptautinę ekonomiką Tokijuje, šešerius metus gyveno Japonijoje. Grįžusi į Lietuvą sugalvojo išmokti piešti, 2014 m. įgijo grafikos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje ir tapo iliustruotoja bei komiksų piešėja. 2017 m. kartu su rašytoja J. Vile išleistas komiksas (grafinis romanas) „Sibiro haiku“ buvo pirmoji jos iliustruota knyga. Prireikė maždaug devynių mėnesių, kad iliustruotoja sukurtų šią istoriją, kurią piešdama rėmėsi istorinėmis nuotraukomis.

L. Itagaki yra iliustravusi devynias knygas, šešios iš jų istorinės: „Sibiro haiku“, „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai“, „Karališka vaikystė: viena 1529 metų rudens diena“, „Grybo auksas“, „Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė“, „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“. Kitos trys – smagios, išgalvotos istorijos: „Nukas“, „Betė ir skraidanti gimtadienio dovana“ ir naujausia „Ką prarijo Bobas?“. 2022 m. L. Itagaki įkūrė leidyklą „Misteris Pinkmanas“ ir dabar pati leidžia savo piešiamas knygas.

Komiksų knygoje (grafiniame romane) „Sibiro haiku“ pasakojama, kaip vieną ankstyvą 1941-ųjų birželio rytą aštuonmečio Algiuko šeima (tėtis, mama, sesuo Dalia ir netikėtai prisijungusi teta Petronėlė) buvo priversta greitai (per 10 minučių) susiruošti kelionėn ir atsidūrė tremtyje, vaizduojama, kaip jie gyveno atšiauriame Sibire. Tai ne vienos šeimos istorija – kūrinyje atskleidžiami daugybės žmonių, ne tik lietuvių, skaudūs likimai. Vėliau trylikametis Algiukas (šios istorijos pasakotojas) „Našlaičių traukiniu“ grįžo namo. Dabar jis knygos teksto autorės Jurgos tėtis. Rašytoja, bendradarbiaudama su dailininke, žodžiu ir vaizdu siekė papasakoti apie žmonių gyvenimą tremtyje, apie jiems iškilusius sunkumus ir, svarbiausia, apie tai, kas padėjo išgyventi tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis.

Skaitydami tekstą ir žiūrėdami komikso piešinius, stebėkite, kaip kuriamas tetos Petronėlės paveikslas. Kuo ji ypatinga asmenybė ir kaip jos pavyzdys padeda kitiems iškęsti sudėtingą kasdienybę?

Aptariame tekstą

1. Kodėl slapta tikimasi, kad girgždantis vežimas subyrės? Kokiu žodžiu apibūdinama prasidėjusi kelionė? [1]
2. Ką supranta ir ką jaučia keliaujantieji vežimu? [1]
3. Kaip pasakotojas sureaguoja pamatęs prie jų vežimo artėjantį siluetą? Pacituokite. [1]
4. Kodėl, anot pasakotojo, pamatytas žmogus neturi pakliūti į vežimą? [1]
5. Kas apie tą pamatytą žmogų pasakyta žodžiais, o kokias dar savybes išryškina greta esantis piešinys? Atkreipkite dėmesį į personažo aprangą, šukuoseną, veido išraišką, gestus. Kaip piešiant personažą sukuriamas judėjimo įspūdis? [1]
6. Kokia detalė apie šį žmogų pasakyta ir žodiniu tekstu, ir išryškinta piešinyje? [1]
7. Kuo ypatingi veikėjų žodžiai, pateikti kalbos burbuluose? Atkreipkite dėmesį, kokiais žodžiais jie vienas į kitą kreipiasi, kokią emociją perteikia sakinių pabaigos ženklai ir kaip tai išryškinta paveikslėliuose. [2]
8. Kurio veikėjo žodžiai kelia abejonių, ar jis sako tiesą? [2]
9. Kokie dalykai minimi pristatant tetą Petronėlę? Surašykite juos į schemą. [3]

1. Kokie tetos Petronėlės pomėgiai labiausiai išskiriami? Kaip tai išryškina po aprašymu esantis piešinys? [3]
2. Kokią tetos savybę pabrėžia jos ropštimasis į vežimą ir nei anksčiau nuskambėjęs brolio, nei dabar išreikštas nebylus pasakotojo mamos perspėjimo nepaisymas? [4]
3. Pakomentuokite, kaip šioje situacijoje elgiasi kareiviai. [4]
4. Kuo ypatinga kareivių nepamatyta knygelė? Kas apie ją pasakyta žodžiais ir kaip ji vaizduojama paveikslėlyje? [4]
5. Kuo ši knygelė svarbi pasakotojui? [4]
6. Kas yra haiku? [4]
7. Ką dar apie tetą Petronėlę sužinote iš to, kaip ji vaizduojama komikso langeliuose (palyginkite, kas ir kaip išryškinama kiekviename iš jų), ką atskleidžia jos kalba? [5]
8. Kas domina vaikus? Kaip vaizdais ir žodžiais išreiškiamas jų susidomėjimas? [5]
9. Kaip tetos sugalvotas haiku susijęs su vaizduojama situacija? [5]

Tyrimas

Pasidomėkite japonų poezijos žanru haiku. Atkreipkite dėmesį į turinio ir formos reikalavimus ir jų dermę tokiuose kūriniuose. Kokie žinomiausi japonų haiku meistrai? Raskite jų kūrinių ir surenkite haiku skaitymus klasėje.

1. Ką svarsto vežime esantys žmonės? Kodėl jie šnabždasi? [6]
2. Kodėl pasakotojas mini mėnulį? Kokiomis priemonėmis išryškinama mėnulio akies detalė (įvardykite tris)? [6]

Aptariame tekstą

1. Kiek žmonių tilpo vagone? Kodėl jie vadinami žmogeliais?
2. Kaip pristatomi vagono bendrakeleiviai? Kas atskleidžiama žodžiais ir kas vaizdu?
3. Kaip galima paaiškinti, kodėl pasakotojas neprisimena kitų bendrakeleivių?
4. Dėl ko verkia Bedalienė?
5. Kaip prisistato pasakotojas? Kaip jį charakterizuoja toks prisistatymas? Kokia sąsaja išryškinama tarp jo pavardės ir bičių?
6. Kodėl berniukas neverkė?

Aptariame tekstą

1. Kokiomis aplinkybėmis vežami žmonės pasiekė barakus? Kas pasakyta apie barakus ir kaip šie pastatai pavaizduoti piešinyje virš teksto? [1]
2. Kaip elgiasi prižiūrėtojai, kaip jie vertina atvykusius žmones ir ką sako apie būsimą jų gyvenimą? [1]
3. Kas pamatoma įžengus į būsimų namų vidų? Kodėl tai vadinama lietumi, kruša? [1]
4. Kuo ypatingos sibirietiškos blakės? Kaip tai pavaizduota piešinyje? Atkreipkite dėmesį į blakės dydį. Ar tai atitinka realybę? [1]
5. Kaip situacija nusakoma tetos Petronėlės haiku tekste? Kokia išraiška atsispindi jos veide? [1]
6. Ką dar pamato atvykėliai, įėję į baraką? [2]
7. Ką puola daryti viena moteris? Kaip į tai reaguoja aplinkiniai, o ką padaro ir pasako senutė Rožė? [2]
8. Kaip atvykėliams teko miegoti? Kas apie tai pasakyta žodžiais ir kas pavaizduota piešinyje? [2]
9. Ar pasakotojo pasakymas „gulėjom plunksniniuose pataluose“ siejasi su tikrove? [3]
10. Pasekite bendraklasiams tetos Petronėlės pasaką. Pakomentuokite, kaip ji susijusi su barake patiriama tikrove. Kuo pasaka paguodžianti? [3]
11. Kas iš pasakos teksto labiausiai įsimena piešinyje vaizduojamam vaikui? [3]
12. Kaip pasaka pratęsiama puslapio apačioje matoma fraze ir vaizdu? [3]
13. Kaip praėjo naktis barake? Su kokiais sunkumais teko susidurti gyventojams? Kaip tai pabrėžiama piešiniais? [4]
14. Kaip į užklupusius sunkumus reaguoja teta Petronėlė? Kokia jos savybė vėl paminima? Paaiškinkite, kas sieja piešinius puslapio viršuje. [4]
15. Ką gyventojai pamato išbėgę į lauką? Ko ir kaip siekia prižiūrėtojai? Smulkiai papasakokite, ką matote kiekviename komikso langelyje. [4]
16. Kaip manote, kodėl prižiūrėtojas gąsdina vaikus šunimi juokingu vardu? [4]

Aptariame tekstą

1. Kas pirmiausia suprato, kad netoliese gyvena japonai? Kokiu žodžiu išreiškiamas tetos Petronėlės smalsumas? [1]
2. Ką apie japonus mąsto pasakotojas, matydamas jų kojas vežime? Su kuo palyginamos tos kojos ir kaip tai pavaizduota piešinyje? [1]
3. Ką matydavo teta Petronėlė slapčia stebėdama japonus? Į ką panašus jų vaikščiojimas kieme? Kaip žodžiais ir piešiniais paryškinamas toks vaikščiojimas? [1]
4. Kokiu tikslu ir kokiu būdu teta Petronėlė užmezga ryšį su japonų belaisviais? Kaip į šį bendravimą įsitraukia vaikai? [2]
5. Aptarkite antro ištraukos puslapio piešinį. [2]
   • Kas dalyvauja veiksme, o kas stebi?
   • Kokia veikėjų apranga?
   • Kaip pavaizduotas popieriaus skiaučių metimas per tvorą (atkreipkite dėmesį, kaip sukuriamas judesio įspūdis)?
   • Kokios spalvos parinktos aplinkai vaizduoti ir kokios detalės ryškiausios?
   • Kaip iliustruotoja sujungia abu puslapius?
   • Kaip pabrėžiamas atliekamo veiksmo slaptumas?
6. Kokiais būdais pateikti ir iliustruojami japonų poetų Macuo Bašio ir Bivao Kavaharos haiku? Nukopijuokite kurį nors hieroglifą ar visą japonišką haiku ant atskiro lapo. [4]
7. Kaip sujungiami abu komikso knygos puslapiai? [4]
8. Kaip vaizduojama japonų reakcija gavus popierėlį su haiku iš anapus tvoros? [4]
9. Kas sieja šiapus ir anapus tvoros esančius žmones? Aptarkite japonų, vaizduojamų puslapio apačioje, veidų išraiškas. [4]

Aptariame tekstą

1. Kur dažnai atsidurdavo teta Petronėlė ir ką ten veikdavo? [1]
2. Kaip į tai reaguodavo Kartošnikas? [1]
3. Kokia fraze nusakoma, kad Sibire būtinos pirštinės? [1]
4. Panagrinėkite pirmo ištraukos puslapio langelius. [1]
   • Kaip pirmame piešinyje perteikiamas besileidžiančio iš popieriaus išlankstyto paukščio vaizdas?
   • Kaip antrame langelyje parodoma, kur tas popierinis paukštis nusileido?
   • Kokių jausmų tetai Petronėlei sukelia paukštis ir kaip jie išreiškiami trečiame langelyje?
   • Kokių minčių ir jausmų kelia ketvirtame langelyje matomas vaizdas?

Tyrimas

Išsiaiškinkite, kas yra origamis.

• Kokių priemonių reikia jam sukurti?
• Kuo ypatingos origamio lankstymo instrukcijos?
• Kokios figūros dažniausiai sukuriamos tokiu būdu?
• Kas laikomi origamio autoriais?
• Kuo origamis svarbus japonų kultūroje?
• Ar origamis populiarus pasaulyje ir dabartinėje Japonijoje?
• Ar žinomas origamis Lietuvoje?

1. Panagrinėkite antro ištraukos puslapio langelius. [2]
   • Ką sako ir ką daro teta Petronėlė pirmame langelyje?
   • Kaip perteikiama aplinkinių, išgirdusių tetos Petronėlės pasiūlymą, reakcija antrame langelyje?
   • Ką paaiškina ir ką parodo teta Petronėlė trečiame ir ketvirtame langeliuose?
   • Atkreipkite dėmesį į tetos Petronėlės veido išraišką visuose šių dviejų puslapių langeliuose – kas keičiasi?
   • Kokia sąsaja tarp japoniškų gervių ir lietuviškų gandrų išryškinama penktame ir šeštame paveikslėliuose?
2. Kaip šiame puslapyje sujungiami komikso langeliai? Kas apatiniuose langeliuose tampa ta jungtimi ir kaip tai susiję su žodžiais išsakyta mintimi? [2]
3. Kuo gervės ir gandrai, jų palyginimas svarbus šiomis žmonių (lietuvių ir japonų) gyvenimo aplinkybėmis? Kokie klausimai iškeliami kalbos burbuluose? Kam jie adresuoti? [2]

Tyrimas

Suraskite medžiagos apie gerves ir gandrus:

• kaip atrodo;
• kuo minta;
• kokiomis sąlygomis gyvena;
• kokiu elgesiu pasižymi;
• ką simbolizuoja įvairiose kultūrose.

Parenkite pranešimą ir perskaitykite bendraklasiams.

1. Panagrinėkite trečio ištraukos puslapio langelius. [3]
   • Kaip ir kodėl sumanyta nudažyti išlankstyto paukščio snapą? Kas taip sumano?
   • Kokie lietuvių liaudies dainos žodžiai palydi šį sumanymą ir kaip kas pratęsia dainą kituose langeliuose?
   • Kaip dainos žodžiai siejami su tam tikrais paukščio lankstymo etapais?
2. Palyginkite trečią ir šeštą langelius. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi? [3]
3. Kiek veiksmų sudaro gervės-gandro lankstymo procesą? Iš instrukcijos išrinkite ir surašykite visus liepiamosios nuosakos veiksmažodžius. Kiek panašių ir skirtingų veiksmų reikia atlikti lankstant šį paukštį? Kuris veiksmas pasirodė netikėtas? [4, 5]
4. Aptarkite puslapį, kuriame pavaizduoti jau išlankstyti gervė ir gandras. [6]
   • Kas pasakyta žodžiais?
   • Kaip manote, kodėl iliustruotoja rašo ir japoniškai?
   • Palyginkite gervės ir gandro paveikslėlius. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi? Ar daug skirtumų randate?

Aptariame tekstą

1. Kokia atėjusios nakties atmosfera kuriama šio skyriaus pirmuose puslapiuose? Kokiais žodžiais (pacituokite juos) ir vaizdais ji perteikiama? [1, 2]
2. Kieno vardu ir kas pasakojama? Kaip žodžiais ir vaizdais pabrėžiamas veiksmo ypatingumas? [1]
3. Kokiu palyginimu ir posakiu (frazeologizmu) perteikiamas jausmas, kilęs pamačius siluetą? Kaip siluetas vaizduojamas paveikslėlyje? [1]
4. Kaip paaiškėja, kas tas siluetas? Kokiais būdais kuriamas netikėtumo įspūdis (atkreipkite dėmesį į žodinį tekstą, personažų ir veiksmo fono vaizdavimą)? [2]
5. Koks tetos Petronėlės naktinio pasivaikščiojimo tikslas? Apie kokį grojimą kalbama, kuo jis ypatingas? [2]
6. Kokią emociją kuria paskutiniame kalbos burbule padidintu šriftu užrašyta frazė „ir palaukim“? [2]
7. Palyginkite pabaisos išvaizdą ir tetos Petronėlės veidą gretimame puslapyje. [2]
8. Raiškiai ir nuosekliai papasakokite apie japonų stovykloje kilusią begarsę sumaištį. Pasakodami stenkitės vartoti kuo daugiau tekste minimų žodžių. [3]
9. Kaip piešinyje vaizduojamas judesys ir garsas? Kokios detalės išryškintos? [3]
10. Kokiais žodžiais pasakotojas perteikia patirtą poveikį? [3]
11. Kodėl Petronėlė staiga supurto Algiuką? Kokią jos emociją rodo tokia reakcija? [4]
12. Kaip Petronėlė kreipiasi į berniuką ir ką jam papasakoja apie taiko? Su kokiu lietuvišku žodžiu sieja šį pavadinimą? [4]

Tyrimas

Pasidomėkite, kas yra taiko. Kuo ypatingi šie instrumentai ir jais atliekama muzika? Parenkite apie tai pranešimą ir pristatykite bendraklasiams.

1. Kaip Algiukas susieja japonų taiko ir lietuvių choro „Obuoliai“ (tai tremtinių choras, suburtas ir vadovaujamas mokytojos Žibutės) muziką? [4]
2. Kaip sujungti visi šio skyriaus puslapiai? Kokia nuotaika kuriama iš pradžių, kaip ir kodėl ji pasikeičia? [4]

Apibendriname

1. Pirmoje knygos ištraukoje vaizduojami brolis ir sesuo, pateikiamas jų dialogas. Kaip manote, kodėl iliustruotoja personažus vaizduoja taip, kad jie kalbėdamiesi nežiūri vienas į kitą – vienas puslapio viršuje, o kitas apačioje.
2. Remdamiesi anksčiau užpildyta schema, apibūdinkite tetą Petronėlę. Kokiais posakiais, palyginimais ir piešinių detalėmis pabrėžiamas tetos Petronėlės išskirtinumas? Stebėkite, kaip teta Petronėlė vaizduojama visų ištraukų piešiniuose. Iš ko ją atpažįstate? Kokios detalės kinta, o kokios visada išlieka tokios pat? Atkreipkite dėmesį, kokia jos veido išraiška vaizduojama dažniausiai.
3. Iš ko daugiau sužinote apie Petronėlę: iš žodinio pasakojimo ar iš piešinių? Paaiškinkite, kodėl taip manote.
4. Kodėl skaitytose komikso ištraukose iliustruotoja dažnai nevaizduoja visos situacijos, o išryškina tik atskirus personažus ir su jais ar įvykiais susijusias detales? Pasirinkite konkretų knygos puslapį ir pakomentuokite.
5. Kokia atmosfera ir kaip perteikiama tetos Petronėlės sukurtame haiku, kurį išgirstate pirmiausia:
   ؜
   ​​Šunys loja
   ​Rytas išdraskytas
   ​Verkia mėnulis
   ​؜
   ​Žiūrėdami į pirmos ištraukos paskutinį puslapį susiekite tetos haiku minimą verkiantį mėnulį ir mėnulio akį, minimą pasakotojo komentare. Kuris iš vėliau pateiktų japonų meistrų haiku labiau susijęs su knygos veikėjų išgyvenimais? Ar japonų kūrinius sudėtinga suprasti? Kokie juose minimi dalykai yra nesunkiai suprantami, bendri įvairioms kultūroms?
6. Apibūdinkite kūrinio pasakotoją Algiuką. Iš ko galima spręsti apie jo charakterį?
7. Kokie dar personažai minimi, matomi skaitytose ištraukose? Apibūdinkite juos. Apibūdinkite ir tuos, kurie tekste konkrečiai nepaminėti („mes“), bet piešiniuose matomi.
8. Kaip manote, kokiu būdu teta Petronėlė sugeba skleisti linksmumą, gerą nuotaiką esant net ir labai sunkioms gyvenimo sąlygoms tiek tarp savųjų, lietuvių tremtinių, tiek tarp japonų belaisvių?
9. Pasvarstykite, kodėl tetai Petronėlei taip patinka japonai ir jų kultūra.
10. Dar kartą peržvelgę knygos ištraukas pakomentuokite, kokias spalvas jose dažniausiai renkasi iliustruotoja. Kaip spalvos pasitelkiamos kuriant nuotaiką? Kaip jos charakterizuoja konkrečius personažus?
11. Pasirinkite kurį nors puslapį su komikso langeliais ir aptarkite, kiek jų yra, kokio jie dydžio. Ar yra vaizduojamų dalykų, peržengiančių langelio ribas? Atkreipkite dėmesį į tai, kas yra tarp langelių (tarpus; komiksų pasaulyje jie kartais vadinami latakais) – kas lieka nepavaizduota, bet skaitytojo įsivaizduojama? Kaip sukuriamas toks įspūdis?
12. Raskite ištraukose vietų, kaip knygos kūrėjai išgauna judėjimo, laiko tėkmės, net garso skambėjimo įspūdį.
13. Kaip gervės-gandro lankstymas siejamas su dainuojama lietuvių liaudies daina? Pasvarstykite, kaip tai gali būti susiję su tėvynės ilgesiu.
14. Kaip manote, kodėl išlankstyti gervė ir gandras nelabai skiriasi? Kodėl jiems pavaizduoti skiriamas visas knygos puslapis?
15. Su kokiais japonų kultūros dalykais susiduria lietuviai, per tvorą bendraudami su japonų belaisviais? Surašykite į schemą.

1. Kaip šie kultūros dalykai padeda lietuviams ir japonams susikalbėti net nemokant vieniems kitų kalbos?
2. Kokie lietuvių kultūros elementai svarbūs skaitytose ištraukose? Kaip išryškintas nelaimės ištiktų skirtingų kultūrų žmonių bendrumo, palaikymo jausmas?
3. Pasirinkite kurį nors iš šiose ištraukose pateikiamų haiku ir jį raiškiai perskaitykite (haiku paprastai rekomenduojama skaityti kartojant trieilį du kartus). Pakomentuokite, kaip haiku vaizdu sukuriama tam tikra nuotaika.