Įvardžiuotiniai būdvardžiai

Būdvardis – ypatinga kalbos dalis, nes ne tik parodo daikto ypatybę, bet ir gali tą daiktą išskirti iš kitų arba nusakyti jo rūšį: mano pirmoji diena mokykloje, baltieji dobilai.

29.1. Sakinį Tai pirma mano knyga pakeiskite taip, kad parodytumėte, jog ši knyga jums ypatinga, išsiskiria iš kitų.

29.2. Raskite sakiniuose įvardžiuotinius būdvardžius ir nusakykite jų reikšmę.

1. Inkilėlius kelsime į aukščiausiąjį medį. 2. Visi gailėjo iš lizdo iškritusio mažiausiojo paukštelio. 3. Mums įdomiausias pasirodė ilgasis kelias. 4. Pagaliau atėjo lauktasis savaitgalis. 5. Nykštukas tokio atstumo neįveiks be savo greitųjų batų. 6. Pašvietus saulei pieva virpėjo nuo margųjų drugelių plevenimo. 7. Mūsų darželyje žydi daug įvairių tulpių, tik geltonosios dar neišsiskleidė. 8. Labiausiai įsiminė apsakymas „Baltųjų beržų pavėsyje“.

Įvardžiuotinės formos būdingos tik kokybiniams būdvardžiams. Jos labai senos, atsiradusios prie būdvardžių prilipus įvardžiams jis, ji. Ne visi dabartiniai linksniai aiškiai parodo tą kilmę. Geriausiai ją atspindi vienaskaitos kilmininko, galininko ir daugiskaitos kilmininko linksniai:

gero + jo = gerojo gerą + jį = gerąjį gerų + jų = gerųjų

Kituose linksniuose šių formų daryba ne tokia aiški. Skaitydami tekstus jūs įvardžiuotines formas matote, rašydami ir kalbėdami patys vartojate, tad dabar palinksniuokime.

Kaip matyti, vienaskaitos naudininke ir vyriškosios giminės vietininke nosinių raidžių nerašome, nors balsis ir tariamas ilgai:

mažajam mažajai mažajame

Ištarti įvardžiuotines formas paprasta, jeigu prisimename, kad nosinės raidės žymi ilguosius balsius. Įvardžiuotinių formų galūnė dviguba, todėl dvi nosinės raidės rašomos kai kuriuose linksniuose:

• vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos galininke:

gražųjį, gražiąją juodąjį, juodąją didįjį, didžiąją

• vyriškosios ir moteriškosios giminės daugiskaitos kilmininke:

gražiųjų juodųjų didžiųjų

29.3. Būdvardžių vienaskaitos galininkas ir daugiskaitos kilmininkas

Parašykite būdvardžių vienaskaitos galininką ir daugiskaitos kilmininką.

Įsidėmėtina savita įvardžiuotinių formų rašyba – tik viena nosinė raidė:

• moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininke

gražiąja juodąja didžiąja

• moteriškosios giminės daugiskaitos galininke

gražiąsias juodąsias didžiąsias

29.4. Moteriškosios giminės būdvardžių įvardžiuotinės formos

Pagal pavyzdį parašykite moteriškosios giminės būdvardžių įvardžiuotines formas: vienaskaitos vardininką, įnagininką ir daugiskaitos galininką.

Pavyzdys. Drąsi – drąsioji, drąsiąja, drąsiąsias.

Įvardžiuotinės formos ne tik išskiria tekste vieną daiktą iš kitų. Jos gali:

• su pažymimuoju žodžiu sudaryti tikrinius pavadinimus

Didžioji gatvė Mažoji Lietuva Juodoji jūra

• žymėti daiktų rūšį

didžioji pelėda juodieji serbentai

• žymėti įvairių sričių sąvokas

ilgieji ir trumpieji balsiai nuodingasis vėdrynas juodasis gandras

29.6. Perrašydami sakinius atskliauskite būdvardžius ir pavartokite reikiama forma (ne visur jie turi būti įvardžiuotiniai).

1. (Brangus) seneli, siunčiu tau atviruką iš (saulėta) Ispanijos. 2. Eglės pavėsyje ilsėjosi (juodas) varnas. 3. Perėjęs (Žalias) tiltą, pasuk į dešinę. 4. (Skardūs) priebalsiai prieš (duslūs) suduslėja. 5. (Pikta) pamotė išvarė našlaitę parnešti vandens rėtyje. 6. Sakinį visuomet pradedame (didelė) raide. 7. Prie statomo namo sumontavo (aukštas) kraną. 8. Mūsų ežeriuką pamėgo (pilki) garniai.

29.7. Perrašydami sakinius įrašykite praleistas raides.

1. Biblioteka bus uždaryta pirm__j__ mėnesio pirmadienį. 2. Mus pasitiko maž__j__ papūgų čaižus riksmas. 3. Aš mė__stu visas uogas, bet juod__j__ serbentų nevalgau. 4. Pavasaris sugrįš su pirm__j__ pamiškės gėlele. 5. Paskutin__jame kambaryje stovėjo didžiulė žvakidė ir trys žalvarin__ indai. 6. Žal__jam laukų kilimui trūko lietaus, todėl rud__ji plotai vis plėtėsi.

Būdvardžio įvardžiuotinės formos linkusios daiktavardėti:

jaunasis jaunoji nelabasis paskutinioji piktasis prakeiktasis šventasis mirtinoji palaimintasis tikintysis

Jų, kaip ir anksčiau minėtų būdvardžių, reikšmė išaiškėja tik sakinyje:

Jaunasis Derkintis buvo pasiryžęs įveikti visas kliūtis.

ir

Jaunasis pirma praleido nuotaką, paskui įėjo pats.

Pirmame sakinyje jaunasis yra būdvardis ir eina pažyminiu (koks Derkintis?), antrame – daiktavardis ir eina veiksniu (kas?).

29.8. Nurodykite, kuriuose sakiniuose įvardžiuotinės formos yra daiktavardžiai, kuriuose – būdvardžiai.

1. Ne, jis dar vis nesimeldžia Dievui, kuris jiems, lietuviams, svetimųjų įpirštas ir kuris ne lietuvių, tik svetimųjų maldas teišklauso. (I. S.) 2. Jauni, paaugę ir net seni slenka Mykoliuko taku ten pat į paraistę. (V.) 3. Patekėjusi saulutė ne kartą stebėjosi, pamačiusi jaunąją moterėlę toje pačioje vietoje, kur ją buvo palikusi nusileisdama. (A. V.) 4. Kaire ranka tvirtai jis laiko puikųjį savo žirgą. (I. S.) 5. Rapolas užtiko tikrąjį savo pašaukimą. (V.)