Įvardžio reikšmė ir gramatiniai požymiai – Opiq
1 / 2
×
Tema 5.26 (Lietuvių kalba 6)

Įvardžio reikšmė ir gramatiniai požymiai

Daugiau
Daugiau pasirinkimų

ĮVARDŽIO REIKŠMĖ IR GRAMATINIAI POŽYMIAI

Puikiai žinote, kad norėdami parašyti stilingą tekstą turite ne tik ieškoti sinonimų, išraiškingų posakių, bet ir vengti tos pačios kalbos dalies kartojimosi gretimuose sakiniuose. Tai pats paprasčiausias monotonijos išvengimo būdas.

35.1. Pasakykite, kuo pakeistumėte sakiniuose pasikartojantį vardą.

Donatas prie durų išgirdo tylų krebždesį. Donatas atidarė duris ir atšoko iš nuostabos – prie durų tupėjo mažytis šlapias kačiukas.

Žinoma, antrą sakinį jūs pasirinkote pradėti įvardžiu Jis.

Įvardis yra bendravimui būtina kalbos dalis, kuri nurodo asmenį, daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina. Tekste jis pavaduoja daiktavardį, būdvardį ar skaitvardį, pavaduodamas gali pakartoti jų giminę, skaičių, linksnį.

Įvardis turi bendrą rodomąją reikšmę, o reikšti ir rodyti – ne tas pats. Pavyzdžiui, įvardis aš reiškia kalbantįjį asmenį. Kiekvienas, atsidūręs kalbėtojo vaidmenyje, save nurodo įvardžiu aš. O štai įvardis toks tinka rodyti bet kokiai daikto ypatybei.

35.2. Kokią kalbos dalį pavaduoja įvardis?

Nurodykite, kokią kalbos dalį pavaduoja antro sakinio įvardis.
  1. Ant sienos kabo gražus paveikslas. Toks papuoštų kiekvienus namus.
  2. Jonukas paslepia saldainį kišenėje. Jis su niekuo juo nesidalys.
  3. Protesto mitinge dalyvavo apie penkiolika žmonių. Tie keliolika tikrai negalėjo nieko blogo padaryti.
  4. Vakarei buvo įdomu, kaip sliekas įsikas į žemę. Jos nuostabai, tai įvyko taip greitai, kad net neįdomu pasidarė.
  5. Bangos be paliovos ritosi į krantą. Jos laižė kopų smėlį ir nešėsi jį atgal į jūrą.

Kiekvienas įvardis turi reikšmę, skiriančią jį nuo kitų įvardžių. Todėl pagal reikšmę juos galima suskirstyti į skyrius.

Įvardžiai – negausi ir beveik uždara žodžių klasė. Visi asmeniniai, sangrąžinis, dalis savybinių, parodomieji, klausiamieji-santykiniai įvardžiai yra paprastieji vienžodžiai (aš, tu, jis, tas, šis, anas, kas, kuris, katras, toks, šioks). Taip pat yra priesagų vedinių (maniškis, taviškis, kelintas, kelioliktas), dūrinių (kažkas, kažkuris, kažkieno), samplaikų su kitais įvardžiais ir dalelytėmis (aš pats, kas nors, bet kas, kas ne kas).

35.3. Atpažįstame įvardžius

Pažymėkite įvardžius. Atskirai išrašykite paprastuosius, priesaginius, samplaikinius įvardžius ir dūrinius.
  1. Kas
    ten
    beldžiasi
    į
    langą
    tokį
    vėlų
    vakarą
    ?
  2. Gal
    kas
    nors
    gali
    padėti
    Tadui
    surinkti
    knygas
    ?
  3. Maniškis
    katinas
    sauso
    maisto
    neėda
    ,
    o
    taviškis
    ?
  4. Bet
    kas
    gali
    į
    kiemą
    įeiti
    ,
    jeigu
    vartai
    bus
    atidaryti
    .
  5. Kažkas
    lentoje
    nupiešė
    mūsų
    mokytojos
    portretą
    .
  6. Ta
    avelė
    balta
    ,
    o
    ana
    juoda
    .
  • Paprastastieji įvardžiai: 
    ; 
    ; 
    ; 
    .
  • Priesaginiai įvardžiai: 
    ; 
    .
  • Samplaikiniai įvardžiai: 
    ; 
    .
  • Dūriniai: 
    .

Įvardžiai kaitomi įvairiai:

  • vieni tik linksniais: kas, ko;
  • kiti linksniais ir skaičiais: aš, mes, mūsų;
  • treti linksniais, skaičiais ir giminėmis: šis, ši, šie, šių, šiems, šioms.

Tie įvardžiai, kurie panašūs į būdvardžius, gali turėti negimininę formą: toks, tokia, tokia; koks, kokia, kokia; kitas, kita, kita.

35.4. Vartojame reikiamą įvardžių linksnį

Atskliauskite įvardžius ir pavartokite juos reikiamu linksniu.
  1. Su (aš)
     susitikimo niekas nederino.
  2. Pro (mes) 
     pralėkė greitasis traukinys.
  3. Vakar negalėjau su (ji) 
     susitikti.
  4. Apie (šie) 
     įvykius negaliu nieko papasakoti.
  5. Visa tai atsitiko per (aš)
    .
  6. Su (kas) 
     sutiksi Naujuosius Metus?

35.5. Pabaikite sakinius.

1. Kas _______? 2. Gal tu pats _______? 3. Toks mėlynas _______ . 4. Aš savo _______ . 5. Jie tylėjo _______ . 6. Jūs savęs _______ .

Daugiau
Daugiau pasirinkimų
Prašau palaukti