ĮVARDŽIO REIKŠMĖ IR GRAMATINIAI POŽYMIAI
Puikiai žinote, kad norėdami parašyti stilingą tekstą turite ne tik ieškoti sinonimų, išraiškingų posakių, bet ir vengti tos pačios kalbos dalies kartojimosi gretimuose sakiniuose. Tai pats paprasčiausias monotonijos išvengimo būdas.
35.1. Pasakykite, kuo pakeistumėte sakiniuose pasikartojantį vardą.
Donatas prie durų išgirdo tylų krebždesį. Donatas atidarė duris ir atšoko iš nuostabos – prie durų tupėjo mažytis šlapias kačiukas.
Žinoma, antrą sakinį jūs pasirinkote pradėti įvardžiu Jis.
Įvardis yra bendravimui būtina kalbos dalis, kuri nurodo asmenį, daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina. Tekste jis pavaduoja daiktavardį, būdvardį ar skaitvardį, pavaduodamas gali pakartoti jų giminę, skaičių, linksnį.
Įvardis turi bendrą rodomąją reikšmę, o reikšti ir rodyti – ne tas pats. Pavyzdžiui, įvardis aš reiškia kalbantįjį asmenį. Kiekvienas, atsidūręs kalbėtojo vaidmenyje, save nurodo įvardžiu aš. O štai įvardis toks tinka rodyti bet kokiai daikto ypatybei.
35.2. Kokią kalbos dalį pavaduoja įvardis?
- Ant sienos kabo gražus paveikslas. Toks papuoštų kiekvienus namus.
- Jonukas paslepia saldainį kišenėje. Jis su niekuo juo nesidalys.
- Protesto mitinge dalyvavo apie penkiolika žmonių. Tie keliolika tikrai negalėjo nieko blogo padaryti.
- Vakarei buvo įdomu, kaip sliekas įsikas į žemę. Jos nuostabai, tai įvyko taip greitai, kad net neįdomu pasidarė.
- Bangos be paliovos ritosi į krantą. Jos laižė kopų smėlį ir nešėsi jį atgal į jūrą.

Kiekvienas įvardis turi reikšmę, skiriančią jį nuo kitų įvardžių. Todėl pagal reikšmę juos galima suskirstyti į skyrius.

Įvardžiai – negausi ir beveik uždara žodžių klasė. Visi asmeniniai, sangrąžinis, dalis savybinių, parodomieji, klausiamieji-santykiniai įvardžiai yra paprastieji vienžodžiai (aš, tu, jis, tas, šis, anas, kas, kuris, katras, toks, šioks). Taip pat yra priesagų vedinių (maniškis, taviškis, kelintas, kelioliktas), dūrinių (kažkas, kažkuris, kažkieno), samplaikų su kitais įvardžiais ir dalelytėmis (aš pats, kas nors, bet kas, kas ne kas).
35.3. Atpažįstame įvardžius
- Kastenbeldžiasiįlangątokįvėlųvakarą?
- GalkasnorsgalipadėtiTaduisurinktiknygas?
- Maniškiskatinassausomaistoneėda,otaviškis?
- Betkasgaliįkiemąįeiti,jeiguvartaibusatidaryti.
- Kažkaslentojenupiešėmūsųmokytojosportretą.
- Taavelėbalta,oanajuoda.
- Paprastastieji įvardžiai:
; ; ; . - Priesaginiai įvardžiai:
; . - Samplaikiniai įvardžiai:
; . - Dūriniai:
.
Įvardžiai kaitomi įvairiai:
- vieni tik linksniais: kas, ko;
- kiti linksniais ir skaičiais: aš, mes, mūsų;
- treti linksniais, skaičiais ir giminėmis: šis, ši, šie, šių, šiems, šioms.
Tie įvardžiai, kurie panašūs į būdvardžius, gali turėti negimininę formą: toks, tokia, tokia; koks, kokia, kokia; kitas, kita, kita.
35.4. Vartojame reikiamą įvardžių linksnį
- Su (aš)
susitikimo niekas nederino. - Pro (mes)
pralėkė greitasis traukinys. - Vakar negalėjau su (ji)
susitikti. - Apie (šie)
įvykius negaliu nieko papasakoti. - Visa tai atsitiko per (aš)
. - Su (kas)
sutiksi Naujuosius Metus?
35.5. Pabaikite sakinius.
1. Kas _______? 2. Gal tu pats _______? 3. Toks mėlynas _______ . 4. Aš savo _______ . 5. Jie tylėjo _______ . 6. Jūs savęs _______ .