Nosinių raidžių rašyba veiksmažodžių šaknyse

Jau žinote, kad balsius, užrašomus nosinėmis raidėmis, tariame ilgai ir kirčiuotus, ir nekirčiuotus. Nosinėmis raidėmis užrašome tuos ilguosius balsius, kurie atsirado išnykus an, en, in, un. Šį istorinį palikimą dabar liudija ą, ę, į, ų: ąsa, gęsta, drįsti, skųsti. Kartais rašybą galime pasitikrinti, nes dvigarsis išlikęs giminiškose žodžių formose. Kitais atvejais tenka įsidėmėti.

Pasikartokime, ko išmokome penktoje klasėje.

• Balsės ą, ę, į, ų rašomos tada, kai giminiškų žodžių šaknyse kaitaliojasi su an, en, in, un.
• Dažniausiai dvigarsis išnyksta bendratyje:

grįsti – grindė išsigąsti – išgąstis – išsigando

• Balsės ą, ę, į rašomos tada, kai giminiškų žodžių šaknyse eina prieš s, š, ž ir tarp savęs kaitaliojasi:

drąsa – drįsti – drąsuolis grąža – gręžti – grįžti – grąžtas

• Nosinės raidės rašomos šių daiktavardžių šaknyse:

• Nosinių raidžių nerašome, kai giminiškų žodžių šaknyse atsiranda ė arba o:

dreskia, drasko, draskymas – drėskė gražinti – grožis gresia, graso, grasinimas – grėsė

• Reikia įsidėmėti, kad nosinės raidės nerašomos žodžių mastas, mastelis, tesėti, įgrysta, lysti (darytis liesesniam), ryžtas, ryžtingas šaknyse.

40.1. Perrašydami sakinius įrašykite praleistas raides.

1. Lapė prisiėdė vynuogių, todėl niekaip negalėjo pral__sti pro tvoros skylę. 2. Dr__suolis jaunikaitis įveikė visus tris slibinus ir išvadavo karalaitę. 3. Už namų darbų neruošimą jam gr__sia rimtas pokalbis su auklėtoja ir tėvais. 4. Neįdomūs žaidimai greitai įgr__sta. 5. Senelių sodybos nebėra, jos vietą mena likęs šimtametis __žuolas. 6. Jo r__žto kopti į kalnus neatšaldė net kelios patirtos traumos. 7. Kad ir kaip gražu būtų svetur, mes vis tiek su džiaugsmu gr__žtame namo. 8. Menka nauda visą dieną t__soti lovoje ir žaisti telefoninius žaidimus.

Šiemet mokomės veiksmažodį, tad turime įsidėmėti dar porą nosinių raidžių rašybos atvejų.

• Nosinės raidės rašomos kai kurių veiksmažodžių esamojo laiko šaknyse:

šąla – šalo, šaldavo, šals bąla – balo, baldavo, bals sąla – salo, saldavo, sals mąžta – mažo, maždavo, maš tęžta – težo, teždavo, teš glęžta – gležo, gleždavo, gleš gęsta – geso, gesdavo, ges šąšta – šašo, šašdavo, šaš tręšta – trešo, trešdavo, treš

• Jei esamojo laiko veiksmažodis šaknyje turi nosinę raidę, ji rašoma ir visose iš esamojo laiko padarytose formose:

šąla – šąląs, šąlantis, šąlanti, šąlant

gęsta – gęstantis, gęstanti, gęstant

tęžta – tęžtantis, tęžtanti, tęžtant

40.3. Išvardykite žodžius, kurių šaknyje rašoma nosinė raidė, ir paaiškinkite jų rašybą.

1. Tad Irka, nenorėdama vyti savo favorito iš to laimingojo krašto, švelnitėlaičiai glosto jį savo mažute rankele ir vėl, atsikreipusi į žvaigždes, tęsia toliau savo pasakojimus. (Š. R.) 2. Pro krūmus bėga lapė; pamačiusi ąsotį, kiša į vidurį galvą ir visą pieną išlaka. (K. S-V.) 3. Irkos linksmos lūpelių vyšnelės ūmai ištįso žemyn. (Š. R.) 4. Nykštukai dar ilgokai stovėjo, žvalgėsi – laukė kokio nors ženklo, iš kurio būtų galima spręsti, kad Lėputis grįžta ar negrįžta… (K. S.) 5. Dabar reikia akylai stebėti, kad niekas nelįstų be eilės. (V. R.) 6. Žiūri – ant lovos koks baltas daiktas guli: turbūt žąsis. (P. M.) 7. Šuo, radęs mėsos kąsnį, nudžiugęs nusitvėrė jį ir bėga į krūmus gardžiai pasisotinti. (K. S-V.) 8. Ji bijo, kad ponia, paėmusi ją, nesugrąžintų namo. (Š. R.)

40.4. Perrašydami sakinius įrašykite praleistas raides.

1. Mamyte, ar žvėreliams kojytės neš__la? 2. Į butą grįžome tik laukams b__lant. 3. Lieptas visai sutr__šo, ant jo pavojinga lipti. 4. G__stant paskutiniams saulės spinduliams, darbai buvo baigti. 5. Suknelė jau labai graži, bet mama ją dar gr__žina: čia pasiuvinėja, čia blizgantį žvynelį prisiuva. 6. Vytaras t__li kaip žuvis, lyg būtų liežuvį prarijęs.

40.5. Sugalvokite po tris sakinius su žodžiais, kurių esamajame laike ir iš jo padarytose formose būtų rašoma arba nerašoma nosinė.