VEIKSMAŽODŽIO NUOSAKOS
Veiksmažodžio nuosakos formos rodo veiksmo santykį su tikrove. Tą santykį nustato kalbantysis. Kalbėtojas teigia arba neigia, kad tai yra tikra; pasako, kad taip nėra, bet galėtų būti; reiškia savo valią.
Pagal tai ir skiriamos trys nuosakos: tiesioginė, tariamoji ir liepiamoji. Tiesioginės nuosakos ypatybes aiškinomės pernai ir neseniai pasikartojome, o šiemet mokysimės kitų nuosakų.
TARIAMOJI NUOSAKA
Tariamoji nuosaka pasako veiksmą, kuris vyktų tam tikromis sąlygomis. Skiriamos kelios pagrindinės tariamosios nuosakos reikšmės.

Tariamosios nuosakos veiksmažodžiai daromi iš bendraties, atmetant priesagą -ti ir pridedant priesagą bei galūnę. Laikų tariamoji nuosaka neturi.
Vienaskaita
- aš ei- + -č- + -iau = eičiau; skaity- + -č- + -iau = skaityčiau
- tu ei- + -t- + -um (-umei) = eitum, eitumei; skaity- + -t- + -um (-umei) = skaitytum, skaitytumei
- jis, ji ei- + -t- + -ų = eitų; skaity- + -t- + -ų = skaitytų
Daugiskaita
- mes ei- + -t- + -ume (-umėme) = eitume, eitumėme; skaity- + -t- + -ume (-umėme) = skaitytume, skaitytumėme
- jūs ei- + -t- + -ute (-umėte) = eitute, eitumėte; skaity- + -t- + -ute (-umėte) = skaitytute, skaitytumėte
- jie, jos ei- + -t- + -ų = eitų; skaity- + -t- + -ų = skaitytų
SUŽINOKITE DAUGIAU
Tiek mokykloms skirtame „Lietuvių kalbos žinyne“, tiek kituose mokslo leidiniuose jūs rasite, o atėję mokytis į Vilniaus universitetą išgirsite, kad tariamosios nuosakos veiksmažodžiai daromi iš bendraties, atmetant priesagą -ti ir pridedant asmens priesagą bei galūnę. Vienaskaitos 1 asmens priesaga -č- ir galūnė -(i)au; 2 asmuo paprastai baigiasi priesaga -tum, bet pasitaiko ir ilgesnė -tumei. Daugiskaitos 1 ir 2 asmens priesaga -tu- arba -tumė-, o galūnės -me ir -te; 3 asmuo baigiasi priesaga -tų. Jums pateiktas supaprastintas variantas, kuris tradiciškai būdavo mokykliniuose vadovėliuose, yra bendruosiuose testuose.
41.1. Raskite tariamosios nuosakos veiksmažodžius ir nurodykite jų reikšmę.
1. Jeigu tėvai Mykolui nupirktų kačiuką, jis jį labai prižiūrėtų: šertų, glostytų ir visaip kitaip mylėtų. 2. Galėtume susitikti ketvirtadienį po pamokų, jeigu jūs būtumėte laisvi. 3. Jeigu ateitum pas mane, galėtume pradėti rašyti projektą. 4. Sutikčiau su tavo pasiūlymu, jeigu tu pažadėtumei vieną dalyką. 5. Jei snigtų, būtų puikios žiemos šventės.
41.2. Vartojame tariamąją nuosaką
- Aš tikrai (bristi)
per upelį, jei (žinoti) , kad vanduo nešaltas. - Žolė greitai (suvešėti)
, jeigu nors truputį (palyti) . - Aš (išspręsti)
uždavinį, jeigu jį (suprasti). - Gal žmogus irgi (skristi)
, jei sparnus (turėti) ? - Aš būtinai (įsijungti)
televizorių, jeigu (rodyti) įdomų filmą. - Tu (galėti)
man padėti pasiruošti matematikos testui. - Jeigu jūs (pakviesti)
, mes tuojau pas jus (ateiti) . - Aš (nupirkti)
bilietus į kiną, jei tu (sutikti) eiti drauge.
LIEPIAMOJI NUOSAKA
Liepiamoji nuosaka perteikia kalbančiojo valią. Jos formomis liepiama, įsakoma, prašoma, pageidaujama, raginama. Aptarkime liepiamosios nuosakos ypatybes.
Liepti sau neišeina, todėl vienaskaitos 1 asmens nėra, o daugiskaitos 1 asmuo turi raginimo reikšmę:
Skaitykime kartu, taip įdomiau.
- Kad veiktų 3 asmuo, galima liepti tik netiesiogiai, todėl ši forma yra savitos darybos:
Jeigu nori, tegul eina pats sau vienas.
- Pasakojamajame tekste liepiamoji nuosaka liepimo nereiškia:
Tokiam nors kuolą ant galvos tašyk.
Liepiamosios nuosakos daugiskaitos 1 ir abiejų skaičių 2 asmens veiksmažodžiai daromi iš bendraties, atmetant priesagą -ti ir pridedant priesagą -k-:
eiti – ti + -k = eik eiti – ti + -k- + -ime = eikime eiti – ti + -k- + -ite = eikite
3 asmuo sudaromas iš tiesioginės nuosakos esamojo arba būsimojo laiko su priešdėliu te- arba geidžiamosiomis dalelytėmis tegu(l), te:
teeina teeis tegu(l) eina, tegu(l) eis
Laikų liepiamoji nuosaka neturi.
Vienaskaita
1. –
2. tu eik, skaityk
3. jis, ji teeina, teskaito
te jis, ji eina, skaito
jis, ji tegu(l) eina, skaito
Daugiskaita
1. mes eikime, skaitykime
2. jūs eikite, skaitykite
3. jie, jos teeina, teskaito
te jis, ji eina, skaito
jis, ji tegu(l) eina, skaito
SUŽINOKITE DAUGIAU
Čia jums taip pat pateikiamas supaprastintas variantas. Iš tiesų minėtame žinyne ir kituose veikaluose jūs rasite, kad liepiamosios nuosakos 1 ir 2 asmens veiksmažodžiai daromi iš bendraties, atmetant priesagą -ti. Vienaskaitos 2 asmenyje pridedama priesaga -k- (eiti – ti + -k = eik), o daugiskaitos 1 ir 2 asmenyje priesaga -ki- ir galūnės -me, -te (eiti – ti + -ki- + -me = eikime, eiti – ti + -ki- + -te = eikite).
41.3. Pakeiskite sakinius taip, kad juose atsirastų liepiamoji nuosaka.
1. Simas paleidžia papūgą. 2. Brolis suranda ir atneša strėlę. 3. Jie eina į turistinį žygį. 4. Mes prisirenkame margaspalvių rudeninių lapų. 5. Ji mokosi solfedžiuoti. 6. Tu nusivalai skruostą nosinaite. 7. Jeigu nori paklausti, pakeli ranką. 8. Stovite prie mokyklos vartų ir laukiate.
41.4. Su suolo draugu sugalvokite dialogą (pavyzdžiui, apie mėgstamą kompiuterinį žaidimą). Dialoge pavartokite skirtingų nuosakų veiksmažodžių (pavyzdžiui, atverk, užrašyk, eikime, kad galėtų, jeigu būtų).
41.5. Suraskite sakiniuose veiksmažodžius ir pagal pavyzdį juos išnagrinėkite.
Pavyzdys. Laukia – veiksm., tiesiog. n., es. l., vns. 3 asm.
1. Sankryžoje sutriko eismas, nes neveikia šviesoforas. 2. Šiandien pasikartosime trupmenas, išspręsime uždavinių. 3. Linas taip sulenkdavo ranką, kad ji atrodė kaip kablys. 4. Jei atsikeltų, dangų paremtų. 5. Tegul jis skuba, mums nėra kur skubėti. 6. Jūs skaitykite, o mes klausysimės.