Priesaginiai veiksmažodžiai

Kiekvienos kalbos dalies daryba turi savų ypatumų. Kas būdinga veiksmažodžiui?

Svarbiausi veiksmažodžių darybos bruožai:

• nėra dūrinių;

• jokia kalbos dalis neveiksmažodėja;

• labai produktyvi priešdėlinė daryba;

• priesaginė daryba panaši į būdvardžių – priesagų nedaug ir jos daugiareikšmės;

• priesaginių vedinių iš daiktavardžių ir būdvardžių daugiau negu iš pačių veiksmažodžių.

Šią pamoką mokysimės veiksmažodžių priesaginės darybos, bet pirmiausia atlikite užduotį.

43.1. Perrašykite sakinius, raskite priesaginius veiksmažodžius ir sutartiniu ženklu pažymėkite jų priesagas.

1. Labiausiai man patinka vasaros pabaiga, kai galima grybauti, uogauti ir kitaip džiaugtis atostogų malonumais. 2. Visi laukai geltonuoja nuo pienių žiedų. 3. Skaityti knygas reikia tam, kad kuo daugiau sužinotume apie aplinkinį pasaulį. 4. Dar gegutė nekukavo – ant žemės sėsti negalima. 5. Atjojo penki raiteliai juodais apdarais. 6. Rugių grūdai gali pradėti byrėti, todėl rugiapjūtė prasidės anksčiau. 7. Iš džiaugsmo visa klasė strikinėjo ir šokinėjo net kelias minutes.

Kaip jau minėta, veiksmažodžio priesagų nedaug, bet jos daugiareikšmės. Todėl jas geriausia aptarti pagal kalbos dalis, iš kurių veiksmažodžiai padaryti.

Daugiausia vedinių su priesagomis -uoti, -uoja; -auti, -auja, -avo; -oti, -oja, -ojo (po kietosios ar minkštosios priebalsės). Mažiau su priesagomis -inti, -ina, -ino ir -yti, -ija, -ijo. Visai nėra vedinių su priesagomis, su kuriomis sudaromi akimirkos veiksmą reiškiantys veiksmažodžiai.

43.2. Iš daiktavardžių padarykite priesaginių veiksmažodžių.

Vaškas, dygsnis, banga, bičiulis, plėšikas, žolė, puta, šerkšnas, ginčas, talka.

43.3. Priesaginei veiksmažodžių darybai iliustruoti lentelėje pateikta tik po kelis pavyzdžius. Parašykite kuo daugiau vedinių iš būdvardžių.

Veiksmažodžiai ir ištiktukai kaip pamatiniai žodžiai imami kartu, nes dažnai sunku juos atskirti. Pavyzdžiui, veiksmažodis šniokštuoti padarytas iš veiksmažodžio šniokšti ar ištiktuko šniokšt.

43.4. Nurodykite, iš ko padaryti pateikti priesaginiai veiksmažodžiai ir kokia jų reikšmė.

Žaliuoti, šiukšlinti, žiūrinėti, purenti, kepinti, ūkauti, rusenti, kryptelėti.

43.5. Paaiškinkite, iš ko ir kaip padaryti paryškinti veiksmažodžiai.

1. Lokysta vingiuoja per žemaičių laukus, per kalnelius ir miškelius. 2. Nustokime kariauti, laikas susitaikyti ir dirbti bendrus darbus. 3. Svečiavausi pas pusseserę per visas žiemos šventes. 4. Rytais ežeras garuoja, lyg laumės kokį viralą virtų nendryne. 5. Kai pražysta rugiagėlės, visas laukas iš tolo mėlynuoja. 6. Iš šalčio drebėjome ir kalenome dantimis.