Priešdėliniai veiksmažodžiai

Su priešdėliais veiksmažodžiai daromi tik iš veiksmažodžių. Jų šaknų ir priešdėlių junglumas labai didelis. Pats veiksmažodis yra daugiareikšmis, tad ir priešdėlio vaidmuo kaskart vis kitoks, nelengvai aprašomas.

44.1. Su veiksmažodžių poromis sugalvokite po sakinį (rinkitės bet kurio laiko formą). Paaiškinkite, kaip skiriasi veiksmažodžių reikšmė.

Laukti – sulaukti, bėgti – atbėgti, lipti – perlipti, eiti – išeiti.

Priešdėlių yra dvejopų: dalelyčių kilmės (be-, te-, tebe-, ne-, nebe-) ir prielinksnių kilmės (ap(i)-, at(i)-, į-, iš-, nu-, pa-, par-, per-, pra-, pri-, su-, už-).

Priešdėlinius veiksmažodžius galima aptarti atskirai pagal kiekvieną priešdėlį arba galima suskirstyti į grupes pagal priešdėlių suteikiamą bendrąją reikšmę.

• Veiksmo galo arba rezultato reikšmė. Tokie priešdėliniai vediniai daromi su daugeliu minėtų priešdėlių iš aktyvaus veiksmo veiksmažodžių:

padaryti sulaužyti parašyti paguldyti

Ypač daug jų padaroma iš kintamosios būsenos (tapsmo) veiksmažodžių:

užaugti prašvisti pražilti užmigti

• Krypties reikšmė, atitinkanti prielinksnio reikšmę:

įbėgti (į kur) išbėgti (iš kur) nubėgti (nuo kur) pabėgti (nuo ko) parbėgti (namo) perbėgti (parką) prabėgti (pro ką) pribėgti (prie ko) užbėgti (už ko)

• Įstangos reikšmė. Priešdėlių į-, iš-, nu-, pa- vediniai rodo galėjimą atlikti veiksmą:

įkaitinti išlaikyti panešti (pajėgti nešti)

• Veiksmo kiekybės reikšmė. Stipraus veiksmo reikšmę suteikia priešdėliai patys vieni arba drauge su sangrąžos dalelyte:

įdegti įmigti įsiliepsnoti nunešioti nusidirbti

Silpno ir trumpo veiksmo veiksmažodžiai turi priešdėlį pa- ir priesagą -ėti:

paėjėti panėšėti pabėgėti

• Laiko trukmės ribojimo reikšmė. Dažniausiai laiko ribojimo reikšme vartojami priešdėliai pra- ir iš-. Veiksmažodžiai nusako laiko leidimą ką nors veikiant ar neveikiant:

išvaikščiojo (visą mišką per tam tikrą laiką) išnešiojo (žiedą daug metų)

Galima kurį laiką pradirbti, išdirbti, prasvajoti, išsvajoti.

• Akimirkos reikšmė. Tikrąją reikšmę suprantame iš teksto. Akimirkos veiksmą pasako veiksmažodžiai prabilo, sužvingo. Panašią reikšmę turi priesagų -elėti, -erėti vediniai:
  ​sukliko – klyktelėjo

Bet staigus, trumpas veiksmas gali būti suvokiamas ir kaip kito veiksmo pradžia, pavyzdžiui:

pragydo – ėmė giedoti prabilo – ėmė kalbėti

44.2. Padarykite kuo daugiau priešdėlinių veiksmažodžių. Sutartiniu ženklu pažymėkite priešdėlį ir paaiškinkite kiekvieno vedinio reikšmę.

Mesti, lipti, rašyti, plaukti.

Patamsyje sušmėžavo nublyškusi pamėklė ir palengva atpleveno panamėn. Priartėjusi pažvairavo, padūsavo, neregėto išgąsčio įvarė. Sustingom apmirusiais paširdžiais, nuščiuvom nekvėpuodami, palangės įsikibę. Pabaisa pašiurpiai nusikvotojo, suvogravo: „Priešdėlius išmokote, padaužos?“ – ir ištirpo sutemoje. Priebutyje subildėjo, ir iš patamsio išniro besijuokianti Profesorė…

Kai buvo mažas, Mikas mėgo vaikiškas šiurpes: juodame juodame miške stovi juodas juodas namas… Dabar jis moka pats sudėti šiurpę – ir ne bet kokią. O jūs taip galite?

44.3. Raskite tekste priešdėlinius veiksmažodžius ir paaiškinkite, kaip jie sudaryti.

Jie paėmė patį gražiausią raudonskruostį obuolį, atsargiai perpjovė į dvi lygias dalis ir iš vidurio iškrapštė šešias kaštonines sėklas. Padalijo po tris ir patiesė ant stalo Lietuvos žemėlapį. Laikydami ranką maždaug ties Kaunu, jiedu vienas po kito užsimerkė ir pabėrė sėkleles. Paskui įsižiūrėjo, į kokią vietovę atsigręžę sėklų smaigalėliai, užsirašė miestų ar miestelių pavadinimus ir išsiaiškino, koks ten galėtų būti rajonas. Pagal tuos adresus jiedu buvo nusprendę išsiuntinėti į mokyklas laišką. (Pagal Kazį Sają)

44.6. Perrašydami sakinius pavartokite, jūsų manymu, tinkamiausią priešdėlinį veiksmažodį.

1. Lapė kiškį _______ per rugių lauką. 2. Jonas _______ pirmą pamoką. 3. Tomas _______ akmenį truputį ir padėjo ant žolės. 4. Upeliukas buvo labai siauras, todėl vaikai jį _______ be didelių pastangų. 5. Šįvakar _______ tau laišką. 6. Mes matėme, kaip jis _______ į jau važiuojantį traukinį.