Šioje temoje MES:
- išsiaiškinsime pagrindines nesutarimų tarp SSRS ir JAV, prasidėjusių pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, priežastis;
- išskirsime svarbiausius įvykius, kurie laikomi Šaltojo karo pradžia;
- aptarsime pagrindinius Šaltojo karo bruožus.
Šaltojo karo pradžia
AKTUALU! Kodėl po Antrojo pasaulinio karo kilęs konfliktas tarp buvusių sąjungininkių – JAV ir SSRS – pavadintas Šaltuoju karu?
Po Antrojo pasaulinio karo tarptautiniuose santykiuose iš pagrindų pasikeitė jėgų pusiausvyra. Po karo įsigalėjo dvi galingos valstybės: Jungtinės Amèrikos Valstijos ir Soviẽtų Sąjunga. JAV tebebuvo galingiausia ir ekonomiškai turtingiausia valstybė, tiesiogiai nenukentėjusi nuo karo, nes kariniai veiksmai vyko ne jos teritorijoje (1 šaltinis). JAV vienintelės turėjo atominį ginklą. SSRS turėjo didžiausią sausumos kariuomenę, ji buvo išdėstyta Vidurio Rytų Euròpoje, Šiáurės Korėjoje ir Mandžiūrijoje. SSRS atliko didžiulį vaidmenį sutriuškinant Vokietiją ir jos sąjungininkus, todėl tarptautinėje politikoje įgijo autoritetą.
Nors visai neseniai abi valstybės bendradarbiavo triuškindamos Vokietiją ir Japòniją, po karo jų santykiai ėmė šalti. Tam įtakos turėjo Soviẽtų Sąjungos pastangos išplėsti komunizmą už savo valstybės sienų. 1917 m. per Spalio perversmą į valdžią atėję komunistai siekė komunizmo plėtros visame pasaulyje. Nauja galimybė sovietų valdžiai atsirado baigiantis Antrajam pasauliniam karui, pirmiausia Vidurio Rytų Europoje, kurią Raudonoji armija, kovodama su Vokietijà, okupavo 1945 m. pavasarį. Užuot išvedusi savo kariuomenę iš okupuotų teritorijų, Sovietų Sąjunga Vidurio Rytų Europoje prievarta per keletą metų įvedė komunistinį valdymą ir atskyrė komunistines valstybes nuo demokratinės Euròpos. Dėl to žemėlapyje atsirado dvi Vokietijos (plačiau žr. 29 vadovėlio temą „Sovietų Sąjunga pirmaisiais pokario metais ir Vidurio Rytų Euròpos padėtis“).
Aštrėjant įtampai tarp buvusių Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų, per pirmuosius pokario metus Europos žemynas buvo padalytas į dvi dalis. 1946 m. V. Čerčilis sakydamas kalbą JAV pareiškė, kad SSRS skleidžiamas komunizmas kelia grėsmę pasauliui. Jis teigė, kad tarp demokratinės ir komunistinės Europos dalių nusileido geležinė ùždanga (28.1 pav., 2, 3 šaltiniai). Ši kalba sulaukė didelio dėmesio visame pasaulyje ir tradiciškai laikoma tarp JAV ir SSRS kilusio konflikto, pavadinto Šaltúoju karù, pradžia. Šaltasis karas – tai ideologinė ir propagandinė kova, ekonominis, karinis lenktyniavimas tarp dviejų supervalstybių – JAV ir SSRS.
Demokratiniam Vakarų pasauliui vadovavo JAV (jos iš pradžių ketino iš Europos išvesti savo karines pajėgas), o komunistiniam – Sovietų Sąjunga. Komunizmui įsigalint Vidurio Rytų Europoje ir Kinijoje, JAV nusprendė palikti savo karines pajėgas vakarinėje Europos dalyje. Tokiam sprendimui didelę įtaką turėjo amerikiečio diplomato, JAV ambasados patarėjo Džordžo Frosto Kenano (George Frost Kennan) 1946 m. savo valdžiai išsiųsta telegrama. Joje daug kritikos sulaukė JAV nuolaidžiavimas SSRS vykdomai agresyviai užsienio politikai, išdėstytos komunizmo grėsmės JAV. Telegramos teiginių pagrindu JAV valdžia suformavo savo naująją politiką, kurios vienas svarbiausių tikslų – pažaboti SSRS Šaltojo karo išvakarėse.
1947 m. JAV prezidentas Haris S. Trumenas (Harry S. Truman, 1884–1972, 28.2 pav.) paskelbė Trùmeno doktriną. Pagal šią doktriną JAV įsipareigojo teikti paramą visoms laisvoms pasaulio valstybėms, kurioms iškiltų komunizmo pavojus ar agresija iš užsienio. Taip reaguota į Graikijoje vykusį pilietinį karą ir SSRS pareikštas teritorines pretenzijas Turkijai. Šioms valstybėms JAV suteikė ekonominę ir karinę paramą. Trumeno doktrina JAV oficialiai pradėjo kovą su komunizmo plėtra visame pasaulyje. Toks JAV žingsnis dar labiau paaštrino santykius su SSRS.
Priešiškumas tarp JAV ir SSRS kilo ir dėl ekonominių skirtumų. JAV ūkiui būdinga rinkos ekonomika, o SSRS ūkis rėmėsi planine ekonomika. Nesutarimai paaštrėjo 1947 m. JAV priėmus Máršalo plãną (28.3 pav.), kurio pagrindinis tikslas – finansiškai paremti per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjusių Europos valstybių ekonomiką ir taip ją atgaivinti. Maršalo planui JAV skyrė 13 mlrd. dolerių (28.4 pav.). Finansinė parama buvo pasiūlyta ir SSRS bei jos kontroliuojamai Europos daliai, bet SSRS atsisakė pagalbos ir ėmė spartinti komunizmo įsigalėjimą Vidurio Rytų Europoje. Tuo tikslu tais pačiais metais įsteigtas Komunistinių ir darbininkų partijų informacinis biuras – Kominformas, kuris turėjo kontroliuoti komunistų veiklą Europoje.
Pasidomėkite, kodėl Maršalo plano parama nepasinaudojo Ispãnija, Vidurio Rytų Europos valstybės.
Dėl Maršalo plano Vakarų Euròpos, įskaitant ir Vakarų Vokietijos, ekonomika ėmė sparčiai atsigauti. To nebuvo galima pasakyti apie komunistinę Europos dalį.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite tarptautinę padėtį pirmaisiais pokario metais.
- Kokiomis priemonėmis pirmaisiais pokario metais JAV pamėgino sumažinti komunizmo grėsmę?
Pagrindiniai Šaltojo karo bruožai
AKTUALU! Kaip vyko Šaltasis karas?
Didėjant įtampai tarp JAV ir SSRS, abi supervalstybės ypatingą dėmesį skyrė ginklavimuisi, todėl per visą Šaltojo karo laikotarpį vyko ginklavimosi varžybos – kiekviena pusė siekė įrodyti savo karinį pranašumą sausumoje, vandenyje ir ore. 1949 m. SSRS išbandžius atominį ginklą, nė viena pusė neturėjo bent kiek didesnio pranašumo. Kaip pavyzdį galima paminėti faktus, kad 1961 m. SSRS kosmonautas Jurijus Gagarinas pirmą kartą žmonijos istorijoje pakilo į kosmosą ir apskriejo Žemės planetą, o po aštuonerių metų JAV astronautai Nilas Oldenas Armstrongas (Neil Alden Armstrong) ir Edvinas Judžinas Oldrinas jaunesnysis (Edwin Eugene Aldrin Jr.) pirmą kartą žmonijos istorijoje išsilaipino Mėnulyje. Tai viena, tai kita pusė išsiverždavo į priekį, bet ginklavimosi srityje nė vienai nepavyko pasiekti pergalės (28.1 lentelė). Ginkluojantis didžiulis dėmesys buvo skiriamas su karo pramone susijusiems moksliniams tyrimams. Buvo pagaminta daug ginkluotės, kuri galėjo sunaikinti mūsų planetą.
28.1 lentelė. JAV ir SSRS ginklavimosi varžybos
JAV | Iniciatyvos | Sovietų Sąjunga |
1942 m. | Pirmasis branduolinis reaktorius | 1947 m. |
1945 m. | Pirmasis sėkmingas branduolinio ginklo bandymas | 1949 m. |
1948 m. | Sunkiųjų bombonešių programų pradžia | 1955 m. |
1952 m. | Pirmasis termobranduolinio ginklo bandymas | 1953 m. |
1957 m. | Pirmoji branduolinė elektrinė | 1954 m. |
1958 m. | Tarpžemyninių balistinių raketų bandymai | 1957 m. |
1960 m. | Atominių povandeninių laivų su balistinėmis raketomis programų pradžia | 1963 m. |
1968 m. | Automatiškai nusitaikančių raketų su keliomis atsiskiriančiomis kovinėmis galvutėmis bandymai | 1973 m. |
1970 m. | Balistinių raketų su keliomis atsiskiriančiomis kovinėmis galvutėmis programų pradžia | 1975 m. |
Iš lentelėje pateiktų statistinių duomenų padarykite dvi išvadas.
Ginklavimosi varžybos brangiai kainavo abiem valstybėms. JAV 1940–1996 m. vien branduolinei programai išleido daugiau nei 10 proc. visų savo valstybės biudžeto lėšų, arba beveik 5,5 trilijono JAV dolerių, neskaitant kitų su gynyba susijusių išlaidų (jos sudarė daugiau kaip 13 trilijonų JAV dolerių). Manoma, kad ne mažiau išlaidų patyrė ir SSRS, nes siekė nurungti JAV karinį pajėgumą (28.5 pav.).
Iš paveiksle pateiktų statistinių duomenų padarykite išvadą.
Šaltojo karo metais abi supervalstybės steigė karinius blokus. 1949 m. JAV iniciatyva buvo įkurtas Šiaurės Atlanto sutarties karinis blokas (NATO) (28.6 pav.), jo būstinė – Vãšingtone. Šį karinį bloką įsteigė JAV, Kanadà ir dešimt Vakarų Europos šalių. Iš pradžių NATO siekė gintis nuo galimos SSRS agresijos ir drausminti Vokietiją. 1955 m. SSRS iniciatyva įsteigus Varšuvos sutarties organizaciją (VSO), NATO išsikėlė tikslą atremti galimus šio karinio bloko išpuolius, be to, išpažino demokratines vertybes, asmens teises, laisves ir įsipareigojo ginti NATO priklausančias valstybes. Vienos ar kelių NATO valstybių užpuolimas iki šiol laikomas visų šios organizacijos narių užpuolimu.
Kaip jau minėta, Sovietų Sąjunga kaip atsvarą NATO įkūrė VSO (28.7, 28.8 pav., 4 šaltinis), komunistinių Europos valstybių bloką, kurio būstinė buvo Maskvojè. Šiam blokui nepriklausė Jugoslavija, su kuria SSRS konfliktavo pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, o Albãnija iš jo pasitraukė 7-ajame dešimtmetyje. Abi organizacijos buvo pasirengusios atremti viena kitos puolimą, bet to neprireikė, nes Šaltasis karas nevirto dar vienu pasauliniu karu.
Nors SSRS ir JAV išvengė tiesioginio karo, lenktynės dėl viešpatavimo vyko ir trečiojo pasaulio valstybėse (5 šaltinis). Šaltojo karo metais JAV ir Sovietų Sąjunga aktyviai rėmė arba pačios įsitraukė į žymiausius to laikotarpio karinius konfliktus: Korėjos karą, Vietnãmo karus, Kùbos krizę, Afganistãno karą (plačiau žr. 34 vadovėlio temą „Šaltojo karo kariniai konfliktai“).
Pamažu tarp abiejų valstybių nusistovėjo jėgų pusiausvyra, nes vis labiau suvokta, kad, vienai šaliai užpuolus, kita galėtų atsakyti tokiu pat branduolinių raketų smūgiu, o tai veikiausiai reikštų katastrofą ne tik kariaujančioms pusėms, bet ir visai žmonijai. Didelė branduolinė nelaimė įvyko 1986 m., kai sprogo Černòbylio (dab. Ukrainà) atominės elektrinės ketvirtasis blokas (28.9 pav.).
Stabilumą pasaulyje padėjo išlaikyti 1945 m. įkurta organizacija – Jungtinės Tautos (JT). Šaltojo karo metais tarp Vakarų ir komunistinio pasaulio tvyrojo didžiulė įtampa. Ji ėmė slopti tik 9-ojo dešimtmečio antroje pusėje Michailui Gorbačiovui (1931–2022) pradėjus reformas SSRS (žr. 36 vadovėlio temą „Sovietų Sąjungos žlugimas“).
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kokių padarinių JAV ir SSRS sukėlė ginklavimasis.
- Nurodykite pagrindinį NATO siekį.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Apibūdinkite JAV vaidmenį tarptautinėje politikoje pirmaisiais pokario metais.
- Kodėl SSRS po karo buvo laikoma supervalstybe?
- Kodėl pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ėmė blogėti SSRS ir JAV santykiai?
- Kokie įvykiai laikomi Šaltojo karo pradžia?
TYRINĖKITE!
- Remdamiesi giminaičių arba artimųjų pasakojimais, išsiaiškinkite, kaip amžininkai prisimena pokariu kilusius nesutarimus tarp SSRS ir JAV. Kaip dabar jie vertina šiuos įvykius? Kaip ir kodėl (ne)pasikeitė šių įvykių vertinimas?
- Remdamiesi giminaičių arba artimųjų pasakojimais, informacija internete, pasidomėkite, kaip jie ar kiti Lietuvõs gyventojai susiję su Černobylio atominės elektrinės tragedija. Šia tema padiskutuokite su klasės draugais.
Darbas su šaltiniais
1 šaltinis
Iš Viktoro Sebestijeno knygos „1946. Modernaus pasaulio kūrimas“
„Karas yra pragaras, bet Amerikai šis pragaras buvo velnioniškai naudingas“, – netrukus po pergalės prieš Japòniją pasakė sumanusis žurnalistas Walteris Lippmannas. Amerikos patirtis Antrajame pasauliniame kare buvo visiškai kitokia negu visų kitų jame dalyvavusių šalių. <…> Nė viena priešininkė nebandė įsiveržti į jos teritoriją ir ją užimti; nė vienas jos miestas nebuvo subombarduotas. <…> Per karą žuvo mūšiuose arba dingo be žinios apytiksliai 420 000 amerikiečių, bet, atsižvelgiant į trijuose žemynuose vykusių kovų mastą, šis skaičius gana nedidelis. <…>
Amerikos ekonomika augo sparčiai kaip niekada anksčiau. <…>
Amerika buvo pasaulio aruodas ir pramonės dirbtuvės. 1946 m. pradžioje JAV buvo gaminama daugiau prekių negu kitose pasaulio šalyse kartu sudėjus. <…> Per visus 1946-uosius Amerika vis dar tvirtai laikėsi ketinimo neužsibūti Europoje. Jos ketinimai pasikeitė tik tada, kai pradėjo irti Didžiojo trejeto sąjunga ir Vãšingtono politikai ėmė aiškiau suvokti SSRS tikslus Europoje.
Victor Sebestyen, 1946. Modernaus pasaulio kūrimas, iš anglų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas, Vilnius: Sofoklis, 2015, p. 34–36.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Apibūdinkite JAV padėtį baigiantis Antrajam pasauliniam karui.
- Kodėl šiame šaltinyje karas lyginamas su pragaru?
- Paaiškinkite, kodėl šaltinyje teigiama, kad „Amerikai šis pragaras buvo velnioniškai naudingas“.
- Kodėl JAV, pasibaigus karui, siekė „neužsibūti Europoje“?
- Kodėl ėmė keistis JAV planai Europos atžvilgiu?
2 šaltinis
Iš 1946 m. kovo mėn. britų politiko Vinstono Čerčilio JAV pasakytos kalbos
Nuo Šteteno prie Báltijos iki Triesto prie Adrijos ant žemyno nusileido geležinė uždanga. Už šios linijos atsidūrė visi senosios Centrinės ir Rytų Euròpos lobiai. Váršuva, Berlýnas, Viena, Budapèštas, Belgrãdas, Bukarèštas, Sòfija – visi šie garsūs miestai ir teritorijos aplink juos yra sovietų įtakojami ir vis griežčiau Maskvõs kontroliuojami. Tik nemirtingosios praeities Atėnai gali laisvai spręsti savo ateitį per rinkimus, stebimus anglų, amerikiečių ir prancūzų. <…>
Daugelyje pasaulio valstybių, esančių toli nuo Rusijos sienų, sukurtos komunistinės penktosios kolonos, kurios visiškai paklūsta komunistiniam centrui ir veikia pagal jo nurodymus. <…> Rusai labiausiai didžiuojasi jėga ir nėra nieko kita, kam jie jaustų mažiau pagarbos, negu karinis silpnumas. Dėl šios priežasties mūsų senoji jėgų pusiausvyros doktrina yra netinkama. Mes negalime pasitikėti nedidele jėgų pusiausvyra, sudarydami prielaidas jėgų išbandymui.
Šių laikų istorijos chrestomatija (1946–1995) (sud. Edvardas Kriščiūnas, Vida Pukienė, Petras Tomkus), Kaunas: Šviesa, 1998, p. 9.
3 šaltinis
Iš Josifo Stalino laikraščiui „Pravda“ duoto interviu
Klausimas. Kaip jūs vertinate tą p. Čerčilio kalbos dalį, kur jis puola kaimyninių mums Europos valstybių demokratinę santvarką ir jus, jis kritikuoja gerus kaimyninius santykius, susidariusius tarp šių valstybių ir Tarybų Sąjungos? Atsakymas. Toji p. Čerčilio kalbos dalis sudaro mišinį šmeižto elementų su šiurkštumo ir betaktiškumo elementais. P. Čerčilis tvirtina, kad „Varšuva, Berlynas, Prahà, Viena, Budapeštas, Belgradas, Bukareštas, Sofija – visi šie garsūs miestai ir jų rajonų gyventojai yra tarybinėje sferoje, ir visi ta ar kita forma yra ne tik tarybinėje sferoje, bet ir žymiame laipsnyje didėjančioje Maskvõs kontrolėje“. P. Čerčilis kvalifikuoja visa tai kaip neturinčias ribų Tarybų Sąjungos „ekspansionistines tendencijas“. Nėra sunku parodyti, kad p. Čerčilis šiurkščiai ir begėdiškai šmeižia čia tiek Mãskvą, tiek ir išvardintas kaimynines TSRS valstybes.
Pagal straipsnį „Draugo J. V. Stalino interviu „Pravdos“ korespondentui dėl p. Čerčilio kalbos“, Tiesa, 1946 m. kovo 14 d., p. 1
Remdamiesi 2, 3 šaltiniais ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Koks V. Čerčilio pasakytos kalbos tikslas?
- Kaip V. Čerčilis vertina SSRS, J. Staliną, komunizmą? Atsakymą pagrįskite šaltinio teiginiais.
- Paaiškinkite V. Čerčilio kalboje minimą sąvoką geležinė uždanga.
- Prisiminkite, kaip pokariu Europoje susidarė V. Čerčilio aptarta padėtis.
- Kokią išeitį iš susidariusios padėties siūlo V. Čerčilis?
- Nurodykite argumentus, kuriais J. Stalinas kritikuoja V. Čerčilio kalbą.
- Kuriems šaltinių teiginiams pritariate, o kuriems nepritariate? Atsakymą pagrįskite citatomis.
4 šaltinis
Iš Draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos Varšuvos sutarties
Atsižvelgdamos į tai, kad imperialistinės valstybės vykdė priešišką politiką ir sukūrė agresyvius blokus, TSRS ir kitos Europos socialistinės šalys 1955 m. gegužės 14 d. pasirašė Draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos Varšuvos sutartį.
Valstybės – Sutarties dalyvės – sudarė Jungtinių ginkluotųjų pajėgų vadovybę, kurios žiniai išskirta kariuomenė pavadinta Jungtinėmis valstybių – Varšuvos sutarties dalyvių – ginkluotosiomis pajėgomis.
<…>
1 straipsnis
Susitariančios Šalys įsipareigoja sutinkamai su Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Įstatais susilaikyti savo tarptautiniuose santykiuose nuo grasinimo jėga arba jos panaudojimo ir spręsti savo tarptautinius ginčus taikiomis priemonėmis, tokiu būdu, kad nesusidarytų grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui.
<…>
4 straipsnis
Tuo atveju, jeigu kuri nors valstybė arba grupė valstybių įvykdys Europoje ginkluotą užpuolimą prieš vieną arba kelias valstybes – Sutarties dalyves, kiekviena valstybė – Sutarties dalyvė, įgyvendindama individualinės arba kolektyvinės savigynos teisę, sutinkamai su Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Įstatų 51 straipsniu, suteiks valstybei arba valstybėms, patyrusioms tokį užpuolimą, nedelsiamą pagalbą, individualiai ir pagal susitarimą su kitomis valstybėmis – Sutarties dalyvėmis, visomis priemonėmis, kurios jai atrodo reikalingos, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą. <…>
Apie priemones, įvykdytas šio straipsnio pagrindu, bus pranešta Saugumo Tarybai sutinkamai su Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Įstatų nuostatais.
TSRS istorija dokumentuose ir iliustracijose (1917–1971) (sud. Viktoras Vinogradovas, Georgijus Orlovas, Borisas Žučkovas), iš rusų kalbos vertė Regina Čepulienė ir Vytautas Martišius, Kaunas: Šviesa, 1976, p. 275–276.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kokiomis aplinkybėmis įsteigta VSO?
- Nurodykite pagrindinį VSO įsteigimo tikslą.
- Kokiomis priemonėmis VSO siekė įgyvendinti pagrindinį savo tikslą?
- Kuo buvo panašios, o kuo skyrėsi VSO ir šaltinyje minimos Jungtinės Tautos?
- Paaiškinkite, kuo VSO skyrėsi nuo NATO.
5 šaltinis
Iš Hanso J. Morgento knygos „Politika tarp valstybių: kova dėl galios ir taikos“
Pirmaisiais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo Vakarų pasaulio ir sovietų bloko santykius užvaldžiusio Šaltojo karo laikotarpiu daugiausia kovota prestižo ginklais. Ir Jungtinės Valstijos, ir Sovietų Sąjunga, siekdamos susilpninti viena kitą morališkai ir atgrasinti nuo neatšaukiamų žingsnių į karą, viena kitą bandė stebinti ir karine galia, ir technologiniais pasiekimais, ir ekonominiu potencialu, ir politiniais principais. Be to, pasižymėti visose minėtose srityse jos taip pat siekė ir savo sąjungininkų, priešiškos sąjungos narių ir neprisijungusių valstybių akyse. Jų tikslas buvo išlaikyti sąjungininkų ištikimybę, susilpninti priešo koaliciją ir laimėti neprisijungusių valstybių paramą.
Ypač svarbiu politiniu ginklu prestižas tapo tuomet, kai kovojant dėl galios, be tradicinių politinio spaudimo ir karinės jėgos metodų, pradėta plačiai varžytis ir dėl paties žmonių mąstymo. Ãzijoje, Viduriniuose Rytuose, Ãfrikoje ir Lotynų Amerikoje Šaltasis karas pirmiausia reiškė dviejų priešiškų politinių filosofijų, ekonominių sistemų ir gyvenimo būdų konkurenciją. Kitaip tariant, šiuose regionuose prestižas – galios ir kitų charakteristikų reputacija – tapo pagrindiniu politinės kovos būdu. Svarbiausi tokios kovos instrumentai yra propaganda, kuria savo prestižą siekiama padidinti priešininko prestižo sąskaita, ir užsienio parama, kai paramos gavėją siekiama sužavėti paramos teikėjo ekonominiais ir technologiniais pasiekimais.
Hans J. Morgenthau, Politika tarp valstybių: kova dėl galios ir taikos, iš anglų kalbos vertė Jaunius Petraitis, Vilnius: Margi raštai, 2011, p. 113.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kokie Šaltojo karo bruožai minimi šaltinyje?
- Pateikite po pavyzdį, kaip JAV ir SSRS Šaltojo karo metais „viena kitą bandė stebinti ir karine galia, ir technologiniais pasiekimais, ir ekonominiu potencialu, ir politiniais principais“.
- Įrodykite, kad Šaltasis karas vyko ne tik tarp JAV ir SSRS.
- Paaiškinkite šį šaltinio teiginį: „Šaltasis karas pirmiausia reiškė dviejų priešiškų politinių filosofijų, ekonominių sistemų ir gyvenimo būdų konkurenciją.“
- Šaltinyje minima propaganda. Pateikite po vieną Šaltojo karo metais JAV ir SSRS naudotos propagandos pavyzdį.
Sąvokos
Geležinė ùždanga – SSRS ir jos sąjungininkų politinis, karinis ir ideologinis izoliavimasis nuo Vakarų ir kitų nekomunistinių šalių.
Máršalo plãnas – JAV planas finansiškai remti per Antrąjį pasaulinį karą sugriauto Vakarų Europos šalių ūkio atkūrimą.
Šaltàsis kãras – 1946–1991 m. tarp JAV ir SSRS (su sąjungininkais) vykusi politinė, ekonominė, propagandinė, iš dalies ir karinė kova dėl dominavimo pasaulyje.
Trùmeno doktrinà – 1947 m. JAV prezidento H. S. Trumeno paskelbta JAV užsienio politikos programa, kuri numatė JAV pagalbą visoms laisvojo pasaulio šalims, kurioms grėstų komunistinis perversmas arba užsienio agresija.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"