Šioje temoje MES:
- nurodysime prievartinės kolektyvizacijos Lietuvojè priežastis;
- išsiaiškinsime, kaip Lietuvoje pokariu buvo vykdoma kolektyvizacija;
- aptarsime kolektyvizacijos Lietuvoje padarinius.
Kolektyvizacijos priežastys
AKTUALU! Kodėl Lietuvoje pokariu delsta pradėti kolektyvizaciją?
Siekdami suvienodinti visų sovietinių respublikų gyvenimą, sovietai visose ekonomikos šakose atkakliai naikino privačią nuosavybę; žemės ūkyje turėjo būti steigiami kolektyviniai ūkiai, nes jų nespėta įsteigti pirmuoju sovietmečiu. Tačiau pokariu kolektyvizacija Lietuvoje pradėta įgyvendinti ne iš karto. Gali būti, kad ji strigo dėl partizaninio karo, kurio socialinė atrama buvo valstiečiai.
1944–1947 m. Lietuvõs kaime vykdyta žemės reforma, per ją į valstybinį žemės fondą buvo paimta visa bešeimininkė, taip pat pasitraukusiųjų į Vakarus ar repatrijavusiųjų į Lénkiją žemė; į žemės fondą taip pat perduota konfiskuota partizanų ir tremtinių žemė. Pasiturintiems ūkininkams, sovietų terminais kalbant, buožėms (31.1 pav.), buvo palikta iki 20–30 ha žemės.
Buožėmis vadinti ir tie ūkininkai, kurie naudojo samdomąjį darbą, turėjo žemės ūkio mašinų (kuliamųjų, traktorių, variklių), malūnų, lentpjūvių, nuomojo kitiems valstiečiams gyvulius ar skolino grūdus, darbo įrankius. Buožėms padidinti mokesčiai ir pyliavos, jos buvo 50–100 proc. didesnės negu „darbo valstiečiams“. Įgyvendinant reformą apie 60 proc. visos žemės fondo žemės buvo išdalyta bežemiams ir mažažemiams bei miestelių gyventojams. Taip valdžia siekė kaimo gyventojus patraukti į savo pusę pirmenybę teikdama nuskurdusiems valstiečiams.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite valdžios veiksmus Lietuvos žemės ūkyje pirmaisiais pokario metais.
- Kodėl valdžia siekė išnaikinti pasiturinčius ūkininkus?
Kolektyvizacijos eiga ir priešinimasis kolūkių steigimui
AKTUALU! Kodėl Lietuvoje kolektyvizaciją pavyko įgyvendinti vos per keletą metų?
1947 m. Maskvojè priėmus nutarimą „Dėl kolūkių organizavimo Lietuvõs, Lãtvijos ir Èstijos SSR“, šiose respublikose pradėta ruoštis kolektyvizacijai (31.2 pav.). Šia agrarine reforma, kurią įgyvendinant didelis vaidmuo teko LKP lyderiui A. Sniečkui (1 šaltinis), siekta išnaikinti privačius ūkius (vienkiemius) ir pasiturinčius ūkininkus – buožes, kontroliuoti valstiečius ir jų pagamintą produkciją.
1948 m. kolektyvizacija pradėta įgyvendinti prievarta. Į kaimus valdžia pasiuntė ginkluotų asmenų agituoti už kolūkius ir aprašyti valstiečių turto. Prievarta suvaryti į susirinkimus gyventojai privalėjo pasirašyti pareiškimus, kad savanoriškai stoja į kolūkius. Per kolektyvizaciją valstybės mastu vykdyta didelė propaganda apie kolektyvinio ūkio ir kolūkiečių pranašumus, aštrios kritikos išsakyta buožėms, atsisakantiesiems stoti į kolūkius. Buožės ir stoti į kolūkius atsisakę valstiečiai buvo tremiami.
Dauguma buožių šeimų ištremtos per masinius Lietuvos gyventojų trėmimus, kitos persikėlė gyventi į miestus ar kitas SSRS respublikas. Režimui sąmoningai keliant žemės mokesčius valstiečiams, didinant pyliavų normas, 1949 m. daugiau kaip pusė visų Lietuvos valstiečių įsiskolino valstybei už pieną ir mėsą, todėl tokie ūkiai aprašyti, o jų savininkai nuteisti. Iš buožių atimtas turtas buvo nusavintas ir naudojamas kolūkiams steigti.
Kolektyvizacijos nepajėgė sutrukdyti gyventojų priešinimasis ir aktyvūs Lietuvos partizanų veiksmai, nukreipti prieš kolūkių steigimą (2, 3 šaltiniai). Partizanai daugelyje apygardų išleido įsakymus, kuriais perspėjo kolūkių steigėjus apie gresiančias baudas ar net mirties bausmes. Kolūkių pirmininkai buvo raginami atsisakyti einamų pareigų. Kovai su kolektyvizacija partizanai naudojo spaudą (31.3, 31.4 pav.), atsišaukimus, perspėjimus kolūkių aktyvistams. Dėl to, kad buvo neįvykdyti partizanų nurodymai, neišvengta ir aukų. Reaguodama į partizanų veiksmus, valdžia įkūrė ginkluotas kolūkių apsaugos grupes.
Kokia pagrindinė karikatūros mintis?
Kaip karikatūros pavadinimas dera ar nedera su karikatūroje matomu vaizdu? Atsakymą argumentuokite.
Teroro politika, ypač 1948–1949 m. masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai, darė savo: 1949 m. pradžioje į kolūkius buvo įstoję 4 proc., o 1952 m. sukolektyvinta 94 proc. visos šalies žemės (31.5 pav.). Kolūkiai prievarta buvo kuriami visoje Lietuvoje (31.6 pav.). Be kolūkių vadovybės leidimo kolūkietis negalėjo išsikelti į kitą gyvenamąją teritoriją. Kadangi žemę nusavino valstybė, kolūkietis, gaudamas menką atlygį už darbadienius, turėjo pragyventi iš 0,6 ha sodybinio žemės sklypo, iš jo gaudamas net apie 3/4 pajamų. 1951 m. pradėtos kurti kolūkių gyvenvietės. Jos, kaip ir kolūkiai, išsilaikė per visą sovietmetį (31.7 pav.).
Padarykite išvadą iš diagramoje pateiktų duomenų.
Padarykite išvadą iš žemėlapyje matomų duomenų.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite kolektyvizacijos įgyvendinimo Lietuvoje tempą.
- Kokiomis priemonėmis Lietuvoje pokariu buvo steigiami kolūkiai?
Kolektyvizacijos padariniai
AKTUALU! Kaip kolektyvizacija paveikė Lietuvos žemės ūkį?
Kolektyvizacija staigiai nusmukdė Lietuvos žemės ūkį – nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio prieškarinį gamybos lygį pagal derlingumą, gyvulių skaičių ir jų produktyvumą LSSR pasiekė tik po 20 metų. Varu varomi į kolūkius valstiečiai nesistengė sąžiningai dirbti; mažai uždirbdami, nepaisydami griežtų bausmių, pradėjo vogti iš kolūkių (manyta, kad tai nėra nusikaltimas); neliko pagarbos darbui, išplito kyšininkavimas. Smuko aukšta Dievą tikinčių valstiečių moralė, kai kurie savo sunkią dalią ėmė laistyti degtine.
Kolektyvizacija reiškė ir vienkiemių mirtį. Per likusį sovietmetį masiškai naikintos valstiečių sodybos vienkiemiuose, o jų savininkai buvo priversti persikraustyti į kaimo vietovėse kuriamas kolektyvines gyvenvietes (jose aplinkiniai vieni apie kitus viską žinojo ir buvo kontroliuojami valdžios) arba keltis į miestelius ir miestus.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite valstiečių padėtį valdžiai įgyvendinus kolektyvizaciją.
- Kaip kolektyvizacija pakeitė Lietuvos žemės ūkį?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Išvardykite Lietuvoje pokariu vykdytos kolektyvizacijos tikslus.
- Nurodykite Lietuvoje pokariu vykdytos kolektyvizacijos pagrindinius trukdžius.
- Kodėl sovietų valdžiai, nepaisant iškilusių didelių sunkumų, pavyko įgyvendinti kolektyvizaciją?
- Apibūdinkite kolektyvizacijos padarinius Lietuvos žemės ūkiui.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu, tėvų, giminaičių ir artimųjų suteiktomis žiniomis, surinkite informaciją, kaip jūsų giminaičiai, artimieji aptariamuoju laikotarpiu nukentėjo vykdant kolektyvizaciją. Gautą informaciją palyginkite su klasės draugų. Padiskutuokite, kuo surinkta informacija panaši ir kuo skiriasi.
Darbas su šaltiniais
1 šaltinis
Apie Antano Sniečkaus vaidmenį kolektyvizacijos procese
Sniečkus daug prisidėjo prie Lietuvos valstiečių ūkių prievartinės kolektyvizacijos, buvo vienas jos organizatorių. Tiesa, jis nepritarė greitai kolektyvizacijai, ją matė kaip laipsnišką ir ilgalaikį procesą. Maskvoje buvo galvojama kitaip. <…> Neatsižvelgdamas į jokius argumentus, 1947 m. gegužės mėnesį VKP(b) CK priėmė nutarimą „Dėl kolūkių organizavimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR“. Tačiau Lietuvoje, išskyrus keletą atvejų, kolektyvizacija nepajudėjo. Tik po metų (1948 m. kovo mėn.) Lietuvoje buvo priimtas analogiškas nutarimas. Ir nors tada kolektyvizacija nebuvo spartinama, tačiau jai buvo ruošiamasi nuosekliai. 1947 m. gruodžio 12 d. Sniečkus kartu su Gedvilu pasirašė nutarimą, patvirtinantį valstiečių „buožiškumo“ požymius, ir įpareigojo vietos valdžios vadovus parengti „buožių“ sąrašus. Pagal šį nutarimą beveik visus valstiečius (net ir mažažemius) buvo galima priskirti „buožių-išnaudotojų“ kategorijai. Nutarimas skelbė, kad ūkiai, kuriuose naudojama samdoma darbo jėga, net jeigu juose dirba šeimos nariai („paslėpta forma“), buvo buožiniai. Tokius ūkininkus, pripažintus „buožėmis“, buvo draudžiama „priimti“ į kolūkius, jie tapdavo pirmaisiais kandidatais į tremtinius. Ir tik sutriuškinus pagrindines rezistencijos jėgas ir žmones įbauginus trėmimais, 1949 m. pavasarį prasidėjo masinis ir prievartinis valstiečių žemės, gyvulių, žemės ūkio padargų, pastatų konfiskavimas. Nuo tada Sniečkus tapo aktyviu kolūkinės sistemos kūrėju Lietuvoje.
Vytautas Tininis, Sniečkus: 33 metai valdžioje, Vilnius: Karminas, 2000, p. 96–97.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kodėl Lietuvoje neskubėta steigti kolūkių?
- Apibūdinkite šaltinyje minimus SSRS ir sovietinės Lietuvos valdžios santykius.
- Kurie šaltinyje paminėti faktai leidžia A. Sniečkų laikyti vienu svarbiausių kolektyvizacijos Lietuvoje vykdytojų?
- Kokį valstietį, kaip nurodyta šaltinyje, buvo galima laikyti buože?
- Koks likimas laukė valstiečių, kurie sovietų valdžios sprendimu negalėjo būti priimti į kolūkius?
- Nurodykite šaltinyje minimas kolektyvizacijos įgyvendinimo priemones ir būdą.
2 šaltinis
1949 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos partizanų vadovybės įsakymas gyventojams
§ 1. Suvaryti į kolchozus gyventojai vis labiau ir labiau pavergiami. Už pinigus, už gerą tarnybą brolis parduoda brolį. Užimdami pirmininkų, brigadininkų, grandininkų, valdybos narių pareigas jie padeda įgyvendinti bolševikinius planus, vedančius į badą ir skurdą, tarpusavio nesantaiką ir lietuvių tautos sunaikinimą.
§ 2. Užimantiems pirmininkų, brigadininkų, grandininkų ir kolūkių valdybos narių pareigas – atsisakyti užimamų pareigų.
§ 3. Gyventojams griežtai draudžiama užimti pareigas, kurių atsisakė anksčiau jas užėmę asmenys.
§ 4. Gavusiems kolūkių apsaugai ginklus artimiausiu laiku grąžinti juos okupantui, priešingu atveju bus nuginkluoti, o besipriešinantieji – sušaudyti.
§ 5. Partizanai neatsako už saugumą ir gyvybę tų asmenų, kurie gyvena kartu su apsiginklavusiais.
Išvada: Nevykdantys įsakymo bus nubausti pinigine bauda arba susilauks tautos išdavikų likimo.
Lietuviai! Kad išvengtume raudonojo teroro, turime būti solidarūs ir vieningi!
Laisvės rytas jau netoli, tik kantrybės ir susiklausymo!
Pastaba: Gyventojai, kurie vykdys bolševikinių tarnų įsakymus, bus laikomi nevykdantys šio įsakymo.
LLKS l[aisvės] k[ovotojai] partizanai
Nijolė Gaškaitė, Pasipriešinimo istorija: 1944–1953 metai, Vilnius: Aidai, 1997, p. 277.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Koks šio partizanų įsakymo paskelbimo tikslas?
- Apibūdinkite šaltinyje aprašomų Lietuvos kaimo gyventojų tarpusavio santykius. Kokios priežastys juos paskatino taip elgtis?
- Nurodykite šaltinyje minimas kovos su kolektyvizacija priemones.
- Paaiškinkite, kodėl sovietams, nepaisant šaltinyje minimų trukdymų, pavyko Lietuvoje įgyvendinti kolektyvizacijos programą.
- Padarykite išvadą apie Lietuvos partizanų bausmių dydžius.
3 šaltinis
Iš 1950 metų pirmoje pusėje Lietuvos SSR sovietų saugumo parengtos pažymos
1950 metų pradžioje Lietuvos SSR sovietiniai-partiniai organai nuveikė nemažą darbą respublikos žemės ūkiui kolektyvizuoti, todėl dauguma valstiečių ūkių susijungė į kolektyvinius ūkius, bet atskirose Lietuvos SSR apskrityse nebuvo pakankamai dirbta, kad kuriant kolūkius jie būtų kartu stiprinami organizaciškai.
Todėl kai kurie kolūkiai egzistuoja formaliai, o tokių kolūkių nariai dirba individualiai.
Štai Trãkų apskrityje iš 1950 metais suorganizuotų 131 kolūkių pasėlius, gyvulius ir inventorių sujungė tik 53.
Kolūkių organizacinio stiprinimo trūkumus mėgina išnaudoti antisovietiniai ir antikolūkiniai elementai savo kenkėjiškai veiklai prieš žemės ūkio kolektyvizaciją.
Būna, kad priešiškas elementas mėgina pasinaudoti nepakankamai aktyviu buožijos demaskavimu ir kliudymu jai prasmukti į kolūkius.
Šalia to būna atvejų, kai atskiri sovietų organų apatinių grandžių darbuotojai ir kolūkių pirmininkai savo elgesiu svyruojantį elementą nuteikia prieš kolūkius.
<…>
Dėl tokių neteisingų veiksmų 1950 metų vasarą Vilniaus, Trakų, Kaišiadorių ir kai kuriose kitose Lietuvos SSR apskrityse vyko atvirkštinis procesas – kolektyviniai pareiškimai išeiti iš kolūkio, suvisuomeninto inventoriaus ir galvijų išgrobstymas, atsisakymas nuo anksčiau jiems įteiktų kolūkiečių pasižadėjimų mokėti žemės ūkio mokesčius, reikalavimas pakeisti juos pagal privačių ūkininkų normas.
Kai kuriose vietose buvo aktyvių antisovietinio ir antikolūkinio elemento išpuolių prieš kolūkių aktyvistus ir kolūkių vadovus, reikalaujant išardyti kolūkius ir grasinant jiems, jeigu nenutrauks aktyvios kolūkinės veiklos.
Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais (sud. Nijolė Gaškaitė, Algis Kašėta, Juozas Starkauskas), Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1996, p. 195–196.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kodėl parengta ši pažyma?
- Su kokiais sunkumais Lietuvoje susidūrė kolektyvizacijos vykdytojai?
- Nurodykite šaltinyje minimų kolektyvizacijos įgyvendinimo sunkumų priežastis.
- Pasamprotaukite, kodėl, nepaisant sudėtingų šaltinyje aprašytų sąlygų, Lietuvoje pavyko užbaigti kolektyvizaciją.
- Padarykite išvadą apie Lietuvoje pokariu vykdytą kolektyvizaciją.
- Ar pateiktas šaltinis buvo skirtas viešajai erdvei? Atsakymą argumentuokite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"