Žvaigždžių katalogai ir žvaigždėlapiai

Žvaigždžių katalògas yra žvaigždžių sąrašas (lentelė), kuriame tam tikra tvarka surašyti žvaigždžių stebėjimų duomenys. Jame paprastai nurodomas žvaigždės pavadinimas arba numeris, pusiaujinės koordinatės, ryškis ir kiti stebėjimų duomenys. Žvaigždžių katalogai būna įvairių rūšių. Vienuose kataloguose surašomi žvaigždžių stebėjimų rezultatai, gauti vykdant tam tikrą mokslinių tyrimų programą. Kituose, apžvalginiuose, kataloguose surašytos visos dangaus sferos žvaigždės iki tam tikro ribinio ryškio. Dar kiti yra specializuotieji katalogai, kuriuose surašytos žvaigždės, atrinktos pagal tam tikras fizines savybes (pavyzdžiui, kintamosios žvaigždės, dvinarės žvaigždės). Astronomai rengia ne tik žvaigždžių, bet ir kitų danguje stebimų objektų katalogus. Pavyzdžiui, yra mažųjų Saulės sistemos kūnų bei egzoplanetų katalogai, žvaigždžių spiečių, galaktikų, ūkų katalogai. Anksčiau didelės apimties žvaigždžių (ir kitų objektų) katalogai buvo spausdinami kaip specialūs leidiniai atskiromis knygomis. Šiais laikais tiek senesni, anksčiau spausdinti, tiek ir dabartiniai pagal naujus stebėjimų duomenis sudaryti katalogai yra perkelti į kompiuterizuotas astronominių duomenų bazes ir prieinami per interneto tinklą. Bene svarbiausias iš jų yra Strasbūro astronominių duomenų centras (CDS).

Žvaigždėlapis – tam tikros žvaigždėto dangaus dalies projekcija plokštumoje, vaizduojanti joje esančius objektus (žvaigždes, ūkus, galaktikas ir kt. objektus) iki tam tikro ribinio ryškio tam tikrais sutartiniais ženklais. Žvaigždėlapius galima nubraižyti naudojant žvaigždžių katalogų duomenis arba sudaryti iš žvaigždėto dangaus nuotraukų. Žvaigždėlapių rinkinys, apimantis visą dangaus sferą arba didelę jos dalį, vadinamas dangaũs ãtlasu. Žvaigždėlapiai naudojami dangaus objektams identifikuoti, jų paieškai pagal žinomas koordinatès arba apytikslėms stebėtų objektų koordinatėms nustatyti.

Tais laikais, kai žvaigždės ir kiti dangaus šviesuliai buvo stebimi plika akimi, o teleskopai dar nebuvo naudojami, atsirado tradicija žvaigždėlapiuose ne tik pažymėti žvaigždes, bet ir ant žvaigždynų konfigūracijų užpiešti juos simbolizuojančias alegorines (mitines) figūras. Palyginkite 2.5.1 pav. Oriono žvaigždyną, kaip jis pavaizduotas 1690 m. išleistame Johano Hevelijaus atlase, su 2.5.2 pav. šiuolaikiniu Oriono žvaigždyno žvaigždėlapiu, kuriame pažymėtos ne tik žvaigždės iki 6 ryškio, bet ir žvaigždžių spiečiai bei tarpžvaigždiniai ūkai.

Akivaizdu, kad pagal Hevelijaus atlasą gana sunku orientuotis žvaigždėtame danguje. Kadangi su teleskopais buvo stebima vis daugiau blyškių plika akimi nematomų žvaigždžių, kurių padėtis reikėjo identifikuoti žvaigždėlapiuose, tai piešinių juose atsisakyta ir įsigalėjo šiuolaikinio tipo žvaigždėlapiai.

Žvaigždynai ir juose matomi astronominiai objektai aprašyti gausybėje astronomijai skirtų interneto svetainių. Atskiri žvaigždynai su žvaigždėlapiais, kuriuose pažymėtos žvaigždės iki 5,5 ryškio, aprašyti „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“.

Žvaigždynų projekcijos, matomos tam tikrais metų laikais (rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą), pavaizduotos šio vadovėlio priede „Žvaigždėlapiai“. Žvaigždėto dangaus vizualizacijai sukurta gana daug įvairių taikomųjų astronominių programų, skirtų įvairiems išmaniesiems įrenginiams (virtualus dangus, virtualus planetariumas ir pan.).