Foninė radiacija. Radiacinio fono matavimas
Kad ir kur būtume – patalpose ar lauke, – mus nuolat supa radiacinė aplinka. Vietovėje ar pastate ją apibūdina radiãcinis fònas – jonizuojančiosios spinduliuotės lygis aplinkoje.
Fòninė radiãcija – tai neintensyvi, dažniausiai žmogui nepavojinga jonizuojančioji spinduliuotė, kurią skleidžia daugiausia gamtiniai radiacijos šaltiniai ir šiek tiek dirbtiniai. Foninės radiacijos matas – radiãcinis fònas. Foninė radiacija fiksuojama atvirose vietovėse.
Uždarose gamybinėse ir gyvenamosiose patalpose jonizuojančioji spinduliuotė dažniausiai būna didesnė už foninę.
Dėmesio, radonas!
Gamtoje itin paplitusi radioaktyvioji medžiaga yra radonas. Tai bespalvės ir bekvapės dujos (7.6.1 pav.). Jų esama visur: grunte, vandenyje, statybinėse medžiagose ir kitur. Į mūsų namus jis patenka įvairiais keliais (7.6.2 pav.). Iš gamtinės kilmės radono žmogus gauna didžiausią natūralios apšvitos dozę – apytiksliai 32 % (7.6.3 pav.). Būtent dėl šios medžiagos jonizuojančiosios spinduliuotės lygis uždarose patalpose dažniausiai būna didesnis už foninės radiacijos lygį.
Radono koncentracija vonios kambaryje gali padidėti šimtus kartų, prileidus į vonią karšto vandens, todėl, jei tik yra galimybė, maudantis vonios kambaryje reikėtų atverti langą ar duris.
Lietuvõs gyventojų vidutinė lygiavertės apšvitos dozė, kurią sukelia gamtiniai ir dirbtiniai radiacijos šaltiniai, yra apytiksliai 3,25 mSv per metus. Iš jų 1,03 mSv sudaro radonas patalpose, 0,4 mSv – kosminė spinduliuotė, 0,54 mSv – išorinė apšvita lauke ir patalpose (išskyrus radono sukeliamą apšvitą), 0,96 mSv – apšvita medicinos procedūrų metu ir 0,32 mSv – radionuklidai maiste ir geriamajame vandenyje. Branduolinės energetikos objektų sukelta apšvita tesudaro 0,0039 mSv. Diagramoje (7.6.3 pav.) pateikta foninės radiacijos šaltinių keliamos metinės apšvitos apytikslė procentinė sudėtis.
Foninės radiacijos matavimas
Siekiant gauti tikslius duomenis apie foninės radiacijos lygį, radiacinis fonas matuojamas atvirose erdvėse – lauke. Tai išorinė radiacija. Jai priskirtini visi šaltiniai, esantys žmogaus išorėje. Išorinės apšvitos dozė matuojama dozimetrù (7.6.4 pav.). Dozimètras – tai prietaisas, fiksuojantis lygiavertės apšvitos dozės galią. Apšvitõs dòzės galià – apšvitos dozė, sugerta per valandą (ar kitokį laiko matavimo vienetą).
Lietuvojè vidutinis radiacinis fonas svyruoja nuo 0,05 μSv/h iki 0,15 μSv/h – tai priklauso nuo vietovės ir jos dirvožemyje esančių gamtinių radionuklidų kiekio. Radiacinį foną Lietuvojè nuolat matuoja 43 oro ankstyvojo pavojaus perspėjimo stotys ir 3 stotys, matuojančios Neriẽs ir Nẽmuno vandens radioaktyvųjį užterštumą. Radiaciniam fonui viršijus nustatytą lygį, nedelsiant siunčiamas signalas į Radiacinės saugos centrą. Kiekvienas Lietuvõs gyventojas Radiacinės saugos centro interneto svetainėje www.rsc.lrv.lt gali rasti radiacinio fono stebėsenos ir kitą su radiacine sauga susijusią informaciją.
Platesniam akiračiui
Radioaktyviųjų branduolių skilimo greitis – skilimų skaičius per laiko vienetą – vadinamas aktyvumu. Radioaktyviojo cheminio elemento aktyvumo matavimo vienetas yra bekerelis (Bq). Tai vienas skilimas per sekundę – 1 Bq = 1 s–1. Daug stambesnis aktyvumo vienetas yra kiuris (Ci): 1 Ci = 3,7 ⋅ 1010 Bq. Būtent toks yra 1 g radžio aktyvumas.
Litro vandentiekio vandens aktyvumas gali būti iki 10 Bq, litro pieno – 50 Bq, kilogramo žemės riešutų – 200 Bq.
Ar esame radioaktyvūs? Taip! Kiekvieno žmogaus organizme yra radioaktyviųjų kalio, anglies, tričio, švino, polonio ir kitų medžiagų. Jos atsirado, susidarant Žemei. Žmogaus kūne esančių radionuklidų bendras aktyvumas vidutiniškai yra apie 10 000 Bq. Daugiausia radionuklidų į žmogaus organizmą patenka su maistu. Nedidelė dalis patenka kvėpuojant. Toks žmogaus radioaktyvumas yra natūralus, labai silpnas ir grėsmės nekelia.
Branduolinė medicina – taip vadinama medicinos sritis, kai ligoms diagnozuoti ir gydyti naudojami vaistiniai preparatai, kuriuose yra radionuklidų. Suleidus jų pacientui, žmogus laikinai tampa radioaktyvus. Tai dirbtinis radioaktyvumas. Siekiant kuo mažesnės žalos pacientui ir jo aplinkai, naudojamas minimalus kiekis trumpaamžių ir greitai iš organizmo pašalinamų radionuklidų, kurių pusėjimo trukmė nuo kelių minučių iki kelių valandų.
Klausimai ir užduotys
- Ką vadiname fonine radiacija?
- Kodėl jonizuojančiosios spinduliuotės lygis uždarose patalpose dažniausiai būna didesnis už foninės radiacijos lygį?
- Įvardykite pagrindinį šaltinį, iš kurio radionuklidai patenka į žmogaus organizmą.
- Siekiant patirti kuo mažesnę natūralią apšvitą, patartina kuo mažiau skraidyti lėktuvais, gyventi rąstiniame name, maudytis vonioje ar duše, atvėrus langą, gerti vandenį, o ne pieną. Ar teisingi šie patarimai? Paaiškinkite.
- Tarkime, dozimetras konkrečioje vietovėje fiksuoja 2,63 μSv/h lygiavertės apšvitos dozės galią. Kokią apšvitos dozę gautų toje vietovėje nuolat gyvenantis žmogus per metus, jei radiacinė situacija nepasikeistų?
- Apsilankę Radiacinės saugos centro interneto svetainėje www.rsc.lrv.lt, surinkite informaciją, kaip galima sumažinti radono kiekį patalpose. Pateikite ją bendraklasiams per pamoką pasirinkta forma.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"