Šioje temoje MES
- Susipažinsime su pirmaisiais dabartinės Lietuvõs teritorijos gyventojais – medžiotojais.
- Įvertinsime medžioklės ir žvejybos reikšmę žmonių gyvenime Viduramžiais ir Naujaisiais laikais.
- Diskutuosime apie medžioklės poreikį šiandien.
Ginčai dėl medžioklės
Lietuvojè ir kitose šalyse jau kurį laiką vyksta diskusija dėl medžioklės naudos ir tikslo. Medžioklės priešininkai sako, kad gyvename laikais, kai nei maisto, nei pramogų netrūksta, todėl medžioti nebūtina. Anot jų, medžioklė nėra etiška ir garbinga, nes žmogus be didesnių pastangų gali nušauti arba kitaip sumedžioti pasirinktą žvėrį ar paukštį (13.1 pav.). Medžioklės šalininkai teigia, kad ši veikla padeda palaikyti pusiausvyrą gamtoje ir pasirūpinti, kad kurių nors gyvūnų išplitimas nepadarytų žalos kitoms gyvūnų rūšims ir ūkininkams. Be to, medžioklė yra senas, griežtai reguliuojamas užsiėmimas. Šiame ginče mums svarbu išklausyti abiejų pusių argumentus. Tokios diskusijos rodo, kad pasaulis nuolat kinta, todėl, norint rasti tinkamą sprendimą, reikia ne tik diskutuoti, bet ir įsiklausyti į mokslininkų nuomonę. Svarbu išsiaiškinti, kaip, kada ir kodėl medžioklė tapo reikšminga žmogaus gyvenimo dalimi, kaip medžiojo mūsų protėviai prieš šimtus, o gal net tūkstančius metų. Įvertinus istorinius faktus galbūt bus lengviau išspręsti ir minėtą ginčą.
Klausimai ir užduotys
- Pasakykite medžioklės priešininkų argumentus.
- Kokią medžioklės naudą pabrėžia jos šalininkai?
Medžioklė priešistoriniais laikais – neatskiriama mūsų protėvių gyvenimo dalis
Pirmieji žmonės į dabartinės Lietuvos teritoriją įžengė sekdami paskui laukinius gyvūnus. Taigi pirmieji gyventojai buvo medžiotojai, atkeliavę dėl šiaurinių elnių. Medžioklės svarbą mūsų protėviams liudija ir akmens amžiaus stovyklavietėse archeologų aptikti radiniai: titnaginiai strėlių antgaliai, peiliai, durklai, kirvukai, įvairūs gremžtukai, rėžtukai ir kita (13.2–13.4 pav.).
Kodėl pirmieji čia atsikraustę žmonės buvo medžiotojai? Prieš tūkstančius metų šiuose Euròpos kraštuose žmonės negalėjo išgyventi be medžioklės. Nuo jos labai priklausė pirmųjų dabartinės Lietuvos teritorijos gyventojų ateitis. Todėl žmonės tapo įgudusiais medžiotojais: tobulino naudojamus įrankius (pavyzdžiui, lankus su strėlėmis), spendžiamus spąstus, medžioklės taktiką (kad būtų lengviau sučiupti grobį, burtasi į medžiotojų grupes). Vėliau, ypač atšilus klimatui ir dabartinės Lietuvos teritorijoje suvešėjus miškams, prie medžioklės prisidėjo žvejyba. Akmens amžiaus žvejai jau naudojo iš medžio kamieno išskobtus luotus (valtis), kaulinius žeberklus (13.5 pav.), galiausiai pintus tinklus su plūdėmis, o kai kur netgi įrengdavo medines užtvaras ir specialias gaudykles, pavyzdžiui, bučius, kad į jas suplauktų žuvys. Ilgus amžius žvejybos būdai mažai tesikeitė, tik meškerė, matyt, atsirado kiek vėliau.
Medžioklė mūsų protėviams buvo vienas esminių verslų – nuo jos sėkmės priklausė šeimos ar bendruomenės išlikimas. Atsižvelgdami į gyvūnų migraciją pirmieji Lietuvos teritorijos gyventojai spręsdavo, kur ilgėliau apsistoti, į kurią pusę keliauti vėliau. Medžioklė užtikrino būtiniausią išgyvenimo elementą – maistą, padėjo pasirūpinti ir kitomis kasdienai svarbiomis medžiagomis: kaulais, ragais, kailiais. Ilgą laiką sumedžiotų gyvūnų ir sugautų žuvų mėsa mūsų protėviams buvo pagrindinis maistas. Svarbios buvo ir gamtoje rastos ir surinktos gėrybės: uogos, grybai, riešutai, laukiniai vaisiai, įvairios valgomosios šaknys ir žolės, laukinių bičių medus, paukščių kiaušiniai. Todėl mūsų protėviai ir vadinami medžiotojais-rankiotojais.
Pirmųjų žmonių gyvenimą dabartinės Lietuvos teritorijoje galime apibūdinti kaip nuolatinę kelionę – kraustymąsi ir įsikūrimą vis kitoje vietoje. Ši kelionė itin priklausė nuo gyvūnų sezoninės migracijos, tad žmonių ir gyvūnų kaimynystė akmens amžiuje buvo nuolatinė. Tiesa, naudinga ji buvo tik vienai pusei – žmonėms.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl pirmieji Lietuvos teritorijos gyventojai negalėjo išgyventi be medžioklės?
- Nurodykite dar du pirmųjų Lietuvos gyventojų maisto prasimanymo būdus.
- Paaiškinkite, kuo remiantis sakoma, kad medžioklė buvo svarbi mūsų protėvių gyvenimo dalis.
Medžioklė – ne tik dėl žvėrienos ir kailių
Žmonėms tapus sėslesniems, užsiauginant vis daugiau maistinių augalų ir naminių gyvūnų, keitėsi ir jų santykis su medžiokle. Pavyzdžiui, Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastų kaulų tyrimai parodė, kad XIV–XV a. čia vis dar buvo suvartojama daug sumedžiotų gyvūnų mėsos: stumbrienos, briedienos, elnienos. Tačiau XVI a. situacija ėmė sparčiai keistis. Žvėriena tikriausiai vis rečiau buvo įtraukiama į kasdienę mitybą, jos vietą užėmė užsiaugintų gyvūnų mėsa. Todėl medžioklė vis labiau sieta su ūkio reikalais, laisvalaikio leidimu, pramoga, sportu, pasirengimu karui ar žmonių bendravimu. Viduramžiais Euròpoje – pamažu ir Lietuvoje – medžioklė, kitaip nei žvejyba, tapo išimtinai valdovų ir didikų reikalu, privilegija. Todėl radosi ir pirmosios medžioklės taisyklės, aiškinančios, kada, kam ir ką galima medžioti, nekilmingi asmenys tuo verstis iš esmės negalėjo. Medžioklėje valdovai ir bajorai spręsdavo įvairius klausimus, sudarydavo sutartis, pramogaudavo, jų vaikams medžioklė buvo savotiškas sportas, savęs išbandymas. Tai buvo ir puiki proga pasipuikuoti medžiokliniais šunimis, sakalais (13.6 pav., A šaltinis).
A šaltinis. Didžiojo kunigaikščio Kęstučio mirtis
Kaip jis mirė, niekados niekas nesužinojo. Ir parvežė jį į Vilnių, kur [kūnas] buvo sudegintas. Ir stebuklingai pasirodė žemėje plyšys pusantro žmogaus ilgumo, kuris prarijo pelenus. <…> Žirgai, drabužiai, ginklai ir t. t. – visa buvo sudeginta. Sudegina su juo medžioklinius paukščius ir šunis.
Vygandas Marburgietis, Naujoji Prūsijos kronika, iš lotynų k. vertė Rimantas Jasas, Vilnius: Vaga, 1999, p. 183.
Klausimai ir užduotys
- Kaip buvo pasielgta su mirusiu didžiuoju kunigaikščiu Kęstučiu?
- Paaiškinkite, kodėl jis buvo palaidotas būtent taip.
- Remdamiesi šaltiniu įrodykite arba paneikite mintį, kad didysis kunigaikštis buvo medžiotojas.
Mūsų protėviai Viduramžiais daug žvejojo. Archeologai randa įvairiausių žvejybos įrankių – nuo meškerių kabliukų ir plūdžių iki žeberklų ir tinklų. Atlikus rastų žuvų kaulų tyrimus paaiškėjo, kad Lietuvoje gaudytos šios žuvų rūšys: atlantinis eršketas (sturys), lydeka, ešerys, šapalas, karosas, lynas, aukšlė, strepetys, kuoja, raudė, menkė, karšis, plakis ir kitos (B šaltinis).
B šaltinis. Archeologas Manvydas Vitkūnas aprašo milžinišką lydeką, kurios kaukolės dalis rasta kasinėjant Máišiagalos piliakalnį
Piẽtryčių Lietuvõs archeologiniuose paminkluose aptikti gana dideli – iki 6 cm aukščio žvejybiniai kabliukai liudija, kad ir žvejojamos žuvys buvo nemenkos. Maišiagalos piliakalnyje rasta lydekos kaukolės (žiaunadangčio) dalis, pagal kurią nustatyta, kad žuvis buvo labai didelė – jos galva buvo 45–50 cm ilgio. Žinant, kad galva sudaro apie ketvirtį lydekos kūno, visos žuvies ilgis galėjo siekti 2 metrus. Dabar didžiausių sugaunamų lydekų ilgis siekia 1,5–1,6 m. Tačiau sunku pasakyti, ar apskritai labai skyrėsi Viduramžių laikotarpio ir dabartinių žuvų dydis.
Manvydas Vitkūnas, „Žvejyba Pietryčių Lietuvos vandenyse XIII–XIV a.“, Istorija, 2006, Nr. 63, p. 5.
Klausimai ir užduotys
- Kas liudija, kad Lietuvoje buvo pagaunama didelių žuvų?
- Kuo išskirtinė lydekos kaukolė, rasta Maišiagalos piliakalnyje?
Lietuvõs Didžióji Kunigaikštỹstė (LDK) garsėjo miškų plotais, todėl medžioklė išliko svarbi šalies ūkiui (13.7 pav.). Valdovų valgį, ypač per puotas (C šaltinis), nuolat paįvairindavo žvėriena (briediena, stumbriena, elniena, kiškiena, šerniena) arba paukštiena (kurapkų, tetervinų, laukinių ančių mėsa). Mėsa taip pat buvo apdorojama (sūdoma) ir parduodama į kaimynines šalis. Medžioklės laimikiai tapdavo mainų objektu ar dovanomis, kurios buvo siunčiamos saviems didikams ar draugams kituose kraštuose pamaloninti. Be to, buvo parduodama ar dovanojama ne tik žvėriena, bet ir sumedžiotų gyvūnų oda, ypač tais laikais vertinti kailiai (13.8 pav.), iš ragų pagaminti indai, šachmatai, peilių rankenos, žvakidės.
C šaltinis. Lucko suvažiavimo puota 1429 metais
Kai tie svečiai viešėjo pas didįjį kunigaikštį Vytautą ir didysis kunigaikštis Vytautas visus juos gausiai vaišino, kasdien vaišėms išeidavo septyni šimtai statinių midaus, neskaitant muskatelio, ir vynų, ir malvazijos, ir įvairių kitų gėrimų; septyni šimtai telyčių, septyni šimtai avinų ir paršų, po šešias dešimtis stumbrų, po šimtą briedžių, neskaitant įvairios kitos žvėrienos ir daugelio kitų mėsiškų ir naminių patiekalų.
Lietuvos metraštis: Bychovco kronika, iš rusėnų k. vertė Rimantas Jasas, Vilnius: Vaga, 1971, p. 114.
Klausimai ir užduotys
- Kas buvo šaltinyje aprašytos puotos šeimininkas?
- Kokiais gėrimais ir valgiais vaišinosi puotos dalyviai?
- Paaiškinkite, kaip šis šaltinis susijęs su medžioklės istorija.
Ankstyvaisiais Lietuvos valstybės laikais jos giriose knibždėte knibždėjo įvairiausių žvėrių, tačiau ilgainiui dėl mažėjančių miškų, medžioklės ir kitokios ūkinės žmonių veiklos gyvūnų, ypač stambiųjų, mažėjo. XVII a. galutinai išnyko taurai, XVIII a. buvo sumedžioti paskutiniai stumbrai. Kitose šalyse stumbrus vis dėlto pavyko išsaugoti. Lietuvoje šie gyvūnai vėl apgyvendinti XX amžiuje. Dabar jų galime pamatyti ir gyvenančių laisvėje (13.9 pav.).
Grėsmė išnykti ėmė kilti ir kitiems gyvūnams, žuvims. Todėl XX a., nors medžioti jau galėjo ne tik didikai, bet ir visi tam pasirengę ir specialius egzaminus išlaikę asmenys (13.10 pav.), medžioklės taisyklės vis griežtėjo (13.11 pav.). Buvo nustatomas sumedžiotinų gyvūnų skaičius, medžioklės metas, būdas, kartais apribojami medžioklės plotai. Medžiotojai (ilgą laiką tuo versdavosi kone vien tik vyrai) buvo įpareigoti rūpintis, kad laukiniai gyvūnai nepridarytų žalos žmonėms (pavyzdžiui, kad vilkai nepultų gyvulių kaimenių), stebėti ir skaičiuoti jų populiacijas. Už nelegalią medžioklę ir žvejybą (brakonieriavimą) buvo ir yra vis griežčiau baudžiama, o medžiotojai tapo ne tik gamtos gėrybių ėmėjais, bet ir gamtos procesų stebėtojais, globotojais. Nepaisant to, klausimas, ar XXI a. vis dar reikalinga medžioklė, visuomenei kyla nuolat.
Klausimai ir užduotys
- Kokius žvėris ir paukščius valgydavo LDK valdovai?
- Ne mažiau kaip dviem faktais pagrįskite arba paneikite teiginį: „Lietuvoje Viduramžiais buvo daug žvejojama.“
- Kaip manote, ar šiais laikais medžioklė griežtai reguliuojama? Atsakymą pagrįskite dviem argumentais.
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite, kokius gyvūnus Lietuvoje medžioti draudžiama. Kokios priežastys tai lemia?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Paaiškinkite, kodėl žmonės Lietuvoje ir kituose kraštuose ėmė medžioti. Kaip ši veikla keitėsi nuo pirmųjų žmonių pasirodymo dabartinės Lietuvos teritorijoje iki šiandien?
- Įvertinkite, kokios naudos medžioklė ir žvejyba davė žmonėms Viduramžiais ir Naujaisiais laikais.
- Kaip manote, kodėl kyla diskusijų dėl medžioklės poreikio šiais laikais?
TYRINĖKITE!
Lietuvoje veikia Ežerų žvejybos muziejus. Pasidomėkite, kurioje Lietuvos vietoje jis įsikūręs ir kokias ekspozicijas ten galima išvysti. Jei turite galimybę, apsilankykite šiame muziejuje – ne tik daugiau sužinosite apie žvejybos istoriją, bet ir galėsite parengti pristatymą apie labiausiai sudominusį eksponatą.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Vis dar kyla diskusijų dėl medžioklės naudos ir poreikio XXI amžiuje. Kaip manote, ar šiais laikais medžioklė yra būtina, o gal galėtume apsieiti be jos? Atsakymą pagrįskite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"