Šioje temoje MES
- Aptarsime, kaip gyvūnų prijaukinimas pakeitė žmonių gyvenimą.
- Susipažinsime su bitėmis ir jų teikiama nauda.
- Gilinsimės į senuosius amatus ir jų reikšmę.
Gyvūnai tampa draugais, pagalbininkais ir gelbsti nuo bado
Didžiulius žmonių gyvenimo pokyčius, kurie prasidėjo maždaug X tūkstantmetyje pr. Kr. ir vyko dar kelis tūkstančius metų, mokslininkai vadina neolito revoliucija. Dabartinės Lietuvõs teritorijoje šie pokyčiai prasidėjo maždaug prieš 6,5 tūkstančio metų. Kas gi reikšminga nutiko šiuo vėlyvojo akmens amžiaus (neolito) laikotarpiu pasaulyje ir dabartinės Lietuvõs teritorijoje?
Žmonės tapo sėslesni, įsikurdavo ilgesniam ir pastovesniam gyvenimui vienoje vietoje, mažiau keliavo ieškodami maisto ar geresnių sąlygų, daugiau laiko skyrė amatams. Gal net galėtume juos pavadinti ir didesniais namisėdomis. Mūsų protėviai iš tiesų ėmė leisti gerokai daugiau laiko namuose ar aplink juos. Kodėl? Ilgus metus stebėdami gamtą ir rinkdami jos gėrybes, žmonės pamažu suprato, kad dalį tų gėrybių gali užsiauginti nelaukdami gamtos malonės. Jie išmoko dirbti žemę ir užsiauginti javų (kviečių, rugių, miežių), kitokių augalų, tinkamų maistui. Užsiauginus maisto sumažėjo bado pavojus, žmonės tapo mažiau priklausomi nuo medžioklės sėkmės. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų protėvių ir gyvūnų kaimynystės istorija baigėsi. Anaiptol, ji tapo dar įvairesnė: dalis gyvūnų virto draugais, dalis – tikrais pagalbininkais, o treti liko galimu maisto šaltiniu. Kaip šie pokyčiai įvyko? Mūsų protėviai suprato, kad gyvūnus galima ne tik susimedžioti, bet ir patiems užsiauginti. Per tūkstančius metų žmonėms pavyko prijaukinti neagresyvius gyvūnus: avis, ožkas, vištas, žąsis, galvijus (karves (14.1 pav.) ir jaučius), arklius, kiaules.
Iš plėšriųjų gyvūnų prisikviesti į draugus pavyko tik šunis ir kates. Taigi žmonių būstą supo vis daugiau gyvūnų, jiems auginti pradėti ręsti tvartai, pašiūrės. Žmonės ir gyvūnai ėmė gyventi visai šalia, o kartais net ir po vienu stogu. Todėl mes juos ir vadiname naminiais. Ši draugystė buvo vienpusė – dauguma gyvūnų buvo auginami tik dėl maisto ar vilnos (14.2, 14.3 pav.), odos. Ilgainiui dalis naminių gyvūnų tapo nepamainomais pagalbininkais (iki pat XX a. vidurio) dirbant, keliaujant ar kariaujant. Jaučiais buvo dirbami ir augalams auginti paruošiami didesni žemės plotai (14.4 pav.), jie traukdavo vežimus. Arkliais buvo jojama, keliaujama, kariaujama, jie traukdavo vežimus, taip pat buvo įkinkomi žemei arti ar purenti – tempė arklą, žagrę, plūgą, akėčias
Su kai kuriais gyvūnais žmones ėmė sieti ypatinga draugystė. Pavyzdžiui, lietuviams visais laikais ypač brangūs buvo arkliai, arba žirgai (14.5, 14.6 pav.), ir karvės – tai liudija šimtai senovinių liaudies dainų, kuriose minimi šie naminiai gyvūnai.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, ką istorikai vadina neolito revoliucija.
- Nurodykite du žmonių gyvenimo pokyčius, įvykusius neolito revoliucijos laikotarpiu. Paaiškinkite, kodėl įvyko šie pokyčiai.
- Kokius gyvūnus mes vadiname naminiais? Kodėl atsirado toks pavadinimas?
- Išvardykite ne mažiau kaip penkis naminius gyvūnus, kuriuos nuo seno augina žmonės.
Lietuva – ne tik miškų, bet ir bičių kraštas
Dažnai sakoma, kad žmonėms pavyko prisijaukinti ne tik dabar puikiai pažįstamus gyvūnus, bet ir bites. Vis dėlto bitininkai mėgsta pabrėžti, kad jie tik padeda mums visiems gauti bičių teikiamus produktus ir yra savotiški bičių tarnai. Kitaip tariant, kad bitės ne prijaukintos, o išmokta jas prižiūrėti, reikalui esant joms padėti ir iš jų veiklos gauti naudos. Mūsų protėviai prieš tūkstančius metų atkreipė dėmesį, kad bičių nešamas medus yra nepaprastai skanus ir labai naudingas organizmui. Tačiau kopinėti laukines bites buvo gana pavojinga: reikėjo rasti bičių šeimą, paprastai įsikūrusią girioje, ropštis į medį ir rizikuoti būti skaudžiai sugeltam. Ilgainiui sugalvota medžiuose įrengti patogias kopinėti dirbtines dreves, į kurias galėtų atskristi spiečiai. Tokie pirmieji bitininkai buvo vadinami drevininkais (14.7, 14.8 pav.).
Kadangi Lietuvà Viduramžiais buvo itin miškingas kraštas, bitininkystė buvo labai paplitusi. Lietuvõs Didžióji Kunigaikštỹstė (LDK) garsėjo bičių produktais – medumi ir vašku, jais prekiavo su kitomis valstybėmis. Vėliau, XIX a., drevininkystė ėmė nykti kartu su sparčiai kertamais miškais ir XX a. iš esmės išnyko. Dabar su šiuo įdomiu amatu susipažinti galima, ko gero, tik vienoje vietoje – Varėnõs rajono Musteikos kaime, kuriame įkurtas drevinės bitininkystės bitynas ir muziejus.
Nykstant drevinei bitininkystei įsigudrinta sumeistrauti dirbtinius bičių namus – avilius. Kadangi aviliai statyti ant žemės, buvo daug paprasčiau juos prižiūrėti, išimti medų, avilyje tilpdavo daugiau bičių, joms buvo lengviau ištverti žiemos šalčius. XIX a. paplitus aviliams bičių auginimas išpopuliarėjo, prie sodybų daugėjo avilių, vėliau radosi ir specialių didžiulių bitynų (14.9 pav.).
Bitininkystė mėgstama ir XXI a. – bitės laikomos ir kaimuose, ir miestuose, daugelis vertina ekologišką, iš Lietuvos laukų, pievų, miškų ir net miesto žaliųjų erdvių suneštą medų. Bitininkystė toliau tobulėja, taikomos šiuolaikinės technologijos, leidžiančios bitininkams padėti bitėms ir iš jų gauti daugiau naudos. Norint geriau susipažinti su bitininkystės tradicijomis Lietuvoje galima nuvykti į Aukštaitijos nacionaliniame parke esantį Stripeikių kaimą, kuriame veikia Bitininkystės muziejus (14.10 pav.).
14.10 pav. Bitininkystės muziejus Stripeikiuose, Aukštaitijos nacionaliniame parke
Su bitininkystės tradicijomis siejamas ir gražus lietuviškas žodis bičiulystė (A šaltinis).
A šaltinis. Daiva Vaitkevičienė pristato Konstantino Gukovskio pasakojimą, kaip buvo tampama bičiuliais tuometėje Kaũno gubernijoje
Norintis tapti bičiuliu ima įsiteikinėti bitininkui, tikėdamasis gauti bičių spiečių; kiekvieno susitikimo metu abudu vaišinasi. Jei žmogus bitininkui pasirodo doras (prastos reputacijos asmenims bičių niekas nedovanoja), tada jam pažadamas bičių spiečius, išeisiantis iš paskirto avilio. Pažadas sutvirtinamas žodžiais busma bicziulajs. Naujasis bitininkas iki to laiko paruošia avilį, o tarp dviejų sodybų jau užmezgama draugystė: būsimi bičiuliai vienas kitam privalo viskuo padėti ir blogu žodžiu vienas kito neminėti, nes antraip bitės iš pasirinkto avilio nespies. Kai spiečius išlekia, senasis bitininkas jį susemia arba būsimą bičiulį pakviečia patį susisemti, jeigu jis gyvena netoliese. Bites suleidus į naują avilį, bitininkai tampa teisėtais bičiuliais, besidalysiančiais bičių priežiūra ir medumi bei vašku. Nuo šiol jiems griežtai draudžiama apkalbėti vienam kitą, nes bitės avilyje ant korių ims siūti liežuvius.
Daiva Vaitkevičienė, „Midus baltų visuomenėje: nuo bitininkų iki diduomenės“, Tautosakos darbai 51, 2016, p. 44.
Klausimai ir užduotys
- Kaip žmonės galėjo tapti bičiuliais?
- Kokie žmonės negalėjo tapti bičiuliais?
- Koks momentas buvo laikomas tikros bičiulystės pradžia?
- Remdamiesi šaltiniu paaiškinkite, kas yra bičiulystė.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kas yra drevinė bitininkystė.
- Kuo drevinė bitininkystė buvo naudinga LDK laikais?
- Kada ir dėl kokios priežasties ėmė nykti drevinė bitininkystė?
- Kaip pasikeitė bitininkystė XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje?
TYRINĖKITE!
Visiems žinomi du įprasti bičių produktai: medus ir vaškas. Tačiau tai tikrai ne viskas. Pasidomėkite, kokių dar bičių produktų esama ir kaip bitės padeda užtikrinti didesnį derlių.
Senieji amatai
Prisijaukinę gyvūnus ir pradėję auginti įvairius augalus, mūsų protėviai – medžiotojai, žvejai, rankiotojai – tapo ir pirmaisiais ūkininkais, nes ėmė verstis tiek žemdirbyste, tiek gyvulininkyste. Gyvendami sėsliai žmonės pamažu būrėsi į gyvenvietes, šios ilgainiui išaugo į pirmus didesnius kaimus ar miestelius. Juose kūrėsi ir pirmieji amatiniñkai – žmonės, gaminantys daiktus, kurie praverčia buityje, atliekant kasdienius darbus. Amatininkai dažniausiai vertėsi vienu amatu, pavyzdžiui, žiedė puodus ir jais aprūpino bendruomenę, nes ši nepajėgė jų pasigaminti. Kai kurie senieji amatai, atsiradę prieš keletą ar net keliolika tūkstančių metų, išliko iki šiandien, kiti tapo nereikalingi ir nunyko. Panagrinėkite 14.1 lentelę, kurioje išvardyti senieji amatininkai, ir nustatykite, ar jų amatai vis dar gyvuoja.
14.1 lentelė. Kai kurie senieji amatininkai ir jų veikla
Amatininkai | Ką gamino |
Puodžiai | Iš molio gamino įvairius indus (puodus, puodynes). |
Dailidės ir staliai | Vertėsi medienos darbais – gamino baldus ir medinius rakandus, pavyzdžiui, šaukštus, ližès (mentes duonai į krosnį pašauti). |
Odininkai (odminiai) | Apdorojo odą, gamino apavą, balnus, krepšius, pinigines, diržus, pirštines. |
Kubiliai (14.11 pav.) | Gamino medines statines, kubilus, kibirus, samčius ir šaukštus. |
Račiai (14.12 pav.) | Gamino ratus, roges. |
Kalviai (B šaltinis) | Iš metalo gamino (kalė) įvairius dirbinius, pavyzdžiui, ginklus, padargų ir įrankių dalis. |
Audėjai (14.13 pav.) | Iš linų, kanapių ar kitokio pluošto siūlų audė audinius. |
Plytininkai | Iš molio degė plytas. |
Degutininkai (14.14 pav.) | Iš medienos gamino (varė) degutą. |
Rūdininkai | Iš surinktos pelkių rūdos lydė geležį. |
B šaltinis. Kalvis Martynas Stankus apie senąjį kalvystės amatą
Kaip jaučiasi žmogus, kuriam už nugaros – net šešios kartos kalvio amatu besivertusių protėvių?
Net nežinau… Visi dirbo Žemaitijoje, be pertraukos šešios kartos. Ir tiek. Netoli Mažeikių yra toks Viekšnių miestelis, kuris savaime yra toks „keistas“, gal kokia radiacija jį apšvitino ar meteoritas koks ypatingas nukrito (juokiasi)? Iš ten kilo broliai Biržiškos, Juozas Erlickas, Normantas Paulius, Svaras iš „G & G Sindikato“ ir dar daug kitų rimtų vyrų yra iš Viekšnių.
Tai kaip ir neturėjai pasirinkimo būti kuo nors kitu?
Niekas manęs nevertė metalo kalti. Natūraliai viskas išėjo. Tiesiog ėjau vis padažyti ką nors, padėti tėvui. Kai vaikystėje mokykloje klausdavo, kuo noriu būti, tai net minties nekildavo rašyti, kad būsiu milicininkas, kosmonautas ar dar kas nors. Visada rašydavau: „Kalvis.“ Ir tiek.
<…>
Tai kuria kryptimi krypsta kalvystė dabar?
Nesu koks ekspertas, nes man labiausiai patinka rekonstrukcijos sritis. Šioje srityje aš ir dirbu. Ginklakalystė yra aukščiausias kalvio darbo vertinimas. Kažkaip pradėjau nuo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių ginkluotės ir likau šioje srityje. Tuo metu, kai pradėjome šį projektą, Lietuvoje tai buvo kažkas naujo. Priklausau gyvosios archeologijos klubui, tai palaipsniui tas projektas su ginklais Lietuvos kariams subrendo. Teko daug bendrauti su archeologais, gilintis. Nors, prisipažinsiu, šiandien būčiau dar geriau padaręs. Dabar turiu dar daugiau žinių, įgūdžių. Anuomet iš dviejų Desiukiškių tipo kalavijų buvo sukurtas vienas, hibridinis, ir tai nėra visai gerai.
<…>
Valdas Kilpys, „Kalvis Martynas Stankus: „Akademikų pilna, bet iš tiesų reikia gerų amatininkų…“, bernardinai.lt, 2015 metai.
Klausimai ir užduotys
- Kiek kalvio M. Stankaus giminės kartų gyvenimą susiejo su šiuo amatu?
- Kaip M. Stankus tapo kalviu?
- Kuri kalvystės sritis šiam kalviui įdomiausia? Kaip jo darbas susijęs su istorija?
Jau aptarėme, kaip senovėje žmonės prijaukino gyvūnus ir išmoko juos panaudoti savo reikmėms. XX a. naminių gyvūnų gretas papildė dabar mums įprasti augintiniai: žiurkėnai, papūgos, kanarėlės, jūrų kiaulytės, žuvytės (akvariumuose) ir t. t. Šie gyvūnai laikomi dėl visiškai kitų priežasčių nei senieji naminiai gyvūnai, tačiau visi jie mums gali papasakoti tūkstantmetę savo ir žmonių santykių istoriją. Tokius pat laikus mena ir vienų seniausių amatininkų – siuvėjų, puodžių ar kalvių – dirbiniai, kurių galime pamatyti įvairiose mugėse.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kas yra amatininkystė.
- Kodėl amatininkai dažniausiai gyveno didesniuose kaimuose, miesteliuose ar miestuose?
- Nurodykite du amatus, kuriais besiverčiančių amatininkų gaminiai vis dar labai reikalingi, ir du, kurių gaminiai nebenaudojami arba naudojami labai retai. Paaiškinkite, kokios priežastys tai lėmė.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Nurodykite ne mažiau kaip du dalykus, patvirtinančius, kad gyvūnų prijaukinimas pakeitė žmonių gyvenimą.
- Paaiškinkite, kokią naudą žmonėms teikia bitės.
- Išvardykite ne mažiau kaip tris senuosius amatus ir jiems atstovaujančių amatininkų pavadinimus. Kuo kiekvienas jų buvo ar tebėra naudingas visuomenei?
TYRINĖKITE!
Tikriausiai turite kokį nors naminį gyvūną. Pasidomėkite, kada žmonėms pavyko jį prijaukinti, ir parenkite pristatymą apie šio gyvūno istoriją.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Gyvename laikais, kai dauguma mūsų naudojamų daiktų gaminami pramoniniu būdu. Kaip manote, ar dėl to jie yra prastesni už senųjų amatininkų dirbinius? Atsakymą pagrįskite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"