Šioje temoje MES
- Susipažinsime su šaldytuvo sukūrimo istorija.
- Išsiaiškinsime televizijos atsiradimo aplinkybes.
- Aptarsime, kaip mūsų gyvenimą pakeitė šaldytuvas ir televizija.
Kieno duris kasdien varstome dažniausiai?
Jeigu reikėtų pasakyti, kieno durys namuose labiausiai pavargusios nuo varstymo, tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie šaldytuvą. Jo duris per dieną atveriame ne kartą, tačiau ar kada susimąstėte, kaip ir kada šaldytuvas tapo neatsiejama kasdienybės dalimi? Šaldymas, kaip būdas išlaikyti maisto produktus ilgiau nesugedusius, mena laikus, kai senųjų civilizacijų žmonės naudojo ledą ir sniegą maistui apsaugoti. Egiptiečiai gabeno ledą iš kalnų, o senovės kinai, graikai, Artimųjų Rytų gyventojai įsirengdavo ledo saugyklas (17.1 pav.). Šaltesnio klimato kraštuose, prie kurių priskirtina ir Lietuvà, maistas buvo laikomas rūsiuose, žiemą – užšalusių vandens telkinių eketėse arba suneštame lede. Kad išlaikytų maisto produktus ilgiau, lietuviai tradiciškai juos marinavo, raugė, rūkė arba sūdė.

Mokslo išradimai, susiję su šaldymo aparatų gamyba, prasidėjo XVIII a. viduryje, kai škotas Viljamas Kalenas (William Cullen) Glazgo universitete pademonstravo pirmąją dirbtinę šaldymo sistemą. Dar po šimtmečio amerikietis gydytojas Džonas Goris (John Gorrie) sukonstravo ligoninės reikmėms skirtą kondicionierių-šaldiklį, o australų inžinierius Džeimsas Harisonas (James Harrison) sukūrė pirmąją ledo gaminimo mašiną (17.2 pav.). Nors šie išradimai nebuvo plačiau naudojami, padėjo šaldytuvų kūrimo pagrindus.
Pirmas šaldytuvas, skirtas naudoti namuose, visuomenei pristatytas XX a. pradžioje, tačiau buvo brangus ir nepatogus mažesnėse erdvėse gyvenantiems miesto gyventojams. Tad pirmi maistui skirti šaldytuvai ir visoje Euròpoje, ir Lietuvojè daugiausia naudoti viešbučiuose, restoranuose (17.3 pav.). Po Antrojo pasaulinio karo praėjus beveik dešimtmečiui, 1950–1960 m., Lietuvą okupavusioje Soviẽtų Sąjungoje prasidėjo pramoninė šaldytuvų gamyba. Netrukus ir Lietuvoje pradėti gaminti šaldytuvai (17.4 pav.), o XX a. pabaigoje jie tapo įprasti kiekvienuose namuose (17.5 pav.).

Klausimai ir užduotys
- Nurodykite tris būdus, kuriais žmonės stengėsi išlaikyti maistą šviežią, kol nebuvo šaldytuvų.
- Kelintame amžiuje buvo sukurtas pirminis šaldytuvo variantas? Kodėl tokie šaldytuvai neišplito?
- Kelintame amžiuje pagaminti pirmieji kasdieniam gyvenimui pritaikyti šaldytuvai? Kada šie įrenginiai išplito Lietuvoje?
Ar tikrai toks geras daiktas yra televizorius?
Vaikų muzikos grupė „Tele bim-bam“ kadaise dainavo: „Labai geras daiktas / Yra televizorius, / Vos tiktai nubudus / Aš galiu išvysti jus, / Pasaulio vaikai.“ Nors neraginame vos nubudus bėgti prie televizoriaus, ši dainelė puikiai nusako pagrindinį televizijos principą – perduoti vaizdą ir garsą tarp skirtingų pasaulio kampelių. Pirmųjų bandymų sukurti televiziją būta XX a. pradžioje, kai mokslininkai pradėjo tyrinėti, kaip galima perduoti vaizdą ir garsą per radiją. Nuo sumanymų iki sėkmingų bandymų praėjo ne tiek jau daug laiko. Pirmą televizorių, naudodamas mechaninę vaizdo perdavimo sistemą, 1926 m. Lòndone pademonstravo Džonas Logis Berdas (John Logie Baird), o po metų amerikiečių inžinierius Filas Farnsvortas (Philo Farnsworth) sukūrė pirmą elektroninį televizijos prietaisą, kuriuo galima perduoti vaizdus. 1936 m. BBC Londone pradėjo teikti pirmąją pasaulyje reguliarią televizijos paslaugą – buvo rodomi ne pavieniai renginiai ar filmai, o nuosekliai sudaryta, periodiškai atkartojama televizijos programa.
Taip XX a. ketvirtajame dešimtmetyje televizija mažais žingsniais pradėjo plisti po europiečių ir amerikiečių namus, tačiau tik po Antrojo pasaulinio karo tapo visuotiniu reiškiniu (17.6 pav.). Pirmieji televizijos kanalai transliavo laidas, kuriose buvo rodomi filmai, muzika ir net sporto renginiai. Žmonės negalėjo atsistebėti, kad gali tiesiog sėdėti namuose ir lyg niekur nieko žiūrėti tokius renginius. Su laiku gerėjo ne tik televizijos transliacijų kokybė, bet ir televizoriai – jų rodomas vaizdas tapo ryškesnis, atsirado spalvotų televizorių, o vėliau – ir plokščiaekranių. XX a. pabaigoje radosi tokios technologijos kaip nuotolinio valdymo pultai, vaizdo įrašymo įrenginiai, palydovinė televizija. Pastaraisiais dešimtmečiais pokyčiai šioje srityje vyko dar sparčiau. Sukūrus išmaniuosius televizorius pakito televizijos aplinka – žiūrovai gali žiūrėti televiziją ne tik nustatytu programų laiku, bet ir pagal savo poreikius, televizorius naudoti ir nuotoliniams pokalbiams, vaizdo žaidimams.

Pirmosios eksperimentinės televizijos transliacijos Lietuvoje įvyko XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir stipriai skyrėsi nuo mums įprastų. Tas transliacijas netgi galima pavadinti radijo vizija, kadangi vaizdai buvo transliuojami per radijo aparatus su nedideliais – maždaug suaugusio žmogaus plaštakos dydžio – ekranais. Antrasis pasaulinis karas pristabdė televizijos plėtrą Lietuvoje. Tik 1957 m. atnaujintos reguliarios televizijos transliacijos – būtent ši data laikoma Lietuvõs televizijos pradžia (A šaltinis). Vis dėlto tuo laikotarpiu televizijos programos, kaip ir visas viešasis gyvenimas, buvo smarkiai cenzūruojamos ir kontroliuojamos sovietų valdžios. Daugumoje laidų buvo privaloma skleisti sovietines idėjas, o lietuviškas kultūrinis turinys buvo ribojamas.
A šaltinis. Henrikas Juškevičius apie Lietuvos televizijos pradžią 1957 metais
Tarkime, diktorius Vytautas Kybartas galėdavo dvi valandas skaityti eilėraščius. Arba Dana Rutkutė, iš pradžių dirbusi radijuje, o paskui televizijoje, buvo viena protingiausių to meto literatūros kritikių. Taip pat su televizija labai glaudžiai bendradarbiavo rašytojai, mokslininkai, mokytojai. Aplink televiziją susibūrė savotiškas šviesuomenės elitas. Be to, Lietuvos televizija ir radijas turėjo daugiausia programų lietuvių kalba ir galėjo prisidėti prie kalbos išsaugojimo ir puoselėjimo. Tokių galimybių neturėjo nei latviai, nei estai. Su Lietuva šiuo požiūriu galėjo lygintis tik Uzbekistãnas.
Iš interviu Lietuvos radijo laidai „Ryto garsai“, bernardinai.lt, 2012 metai.
Klausimai ir užduotys
- Kokių profesijų atstovai bendradarbiavo rengiant televizijos programas?
- Kaip manote, kodėl šie specialistai bendradarbiavo su televizija?
- Pasakykite šaltinyje minimą televizijos nuopelną. Kaip manote, kodėl tuo metu jis buvo labai svarbus? Atkreipkite dėmesį į šaltinyje aptariamą laikotarpį.
Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Kaũno radijo gamykla pradėjo gaminti mažus televizorius – „Šilelius“ (17.7, 17.8 pav.). Jie buvo svarbūs ne tik kaip vietinis produktas. „Šileliai“ už kitus to meto Lietuvoje prieinamus televizorius buvo paklausesni, nes jais buvo galima pagauti mūsų šalyje netransliuojamas Lénkijos televizijos laidas. Nors komunistinė valdžia ir Lénkijoje kontroliavo televiziją, ši rodė įvairesnių laidų, o bet kokia informacija iš užsienio okupuotos Lietuvos gyventojams buvo kaip gaivaus oro gurkšnis. Tik 1990 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, prasidėjo laisvų televizijos programų transliacijos, didėjo lietuviškų programų įvairovė, tapo pasiekiamos užsienio šalių televizijos programos (17.9 pav.). Tuo pačiu metu pamėgtus „Šilelius“ ėmė keisti naujesni, vis modernesni televizoriai.
Šiandien televizija visame pasaulyje yra tapusi svarbia pramogų dalimi. Žmonės gali žiūrėti filmus, laidas, žinias ir sportą jaukioje namų aplinkoje ar bet kur kitur. Televizija padeda pažinti įvairias kultūras, tradicijas, idėjas ir taip suvokti save kaip didelio, bet bendro pasaulio dalį. Televizorius iš elementaraus vaizdo perdavimo įrenginio virto šiuolaikinio gyvenimo dalimi, nuolat prisitaikančia prie kintančių technologijų ir žmonių poreikių. Tačiau, kaip ir su visais gerais dalykais, žiūrint televiziją svarbu saikas – tai puikus laisvalaikio leidimo būdas, bet jokiu būdu neturėtų būti vienintelis!
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kas yra televizija.
- Kuriame amžiuje pradėtos televizijos transliacijos?
- Kelinti metai laikomi Lietuvos televizijos gimtadieniu? Paaiškinkite, kodėl.
TYRINĖKITE!
Nustatykite, kiek Lietuvoje yra reguliarių televizijos programų (kanalų).
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kaip manote, kokios priežastys lėmė šaldytuvo sukūrimą?
- Pasvarstykite, kodėl kilo idėja sukurti televizorių ir televiziją.
- Kaip žmonių gyvenimą pakeitė šaldytuvas ir televizorius? Ar jūs naudojatės šiais daiktais? Paaiškinkite, kodėl.
TYRINĖKITE!
Užrašykite savo senelių arba kitų vyresnių žmonių prisiminimus apie pirmuosius šaldytuvus ir televizorius jų namuose – kada ir iš kur jie atkeliavo, kaip buvo naudojami ir panašiai. Visa informacija labai vertinga!
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Televizija yra šaunus dalykas, bet turi ir trūkumų. Kaip manote, kokių?