Rūdijimas

Turbūt esate pastebėję, kad blizgančios metalinės detalės, pagamintos iš geležies, dėl aplinkos poveikio ilgainiui praranda blizgesį ir pasidengia rudomis apnašomis – rūdimis. Ypač greitai geležis rūdija esant drėgmei, sūriam vandeniui (2.3.1 pav.).

Rūdijimas – geležies, plieno (išskyrus nerūdijantįjį) ir ketaus oksidavimasis dėl oro deguonies ir vandens poveikio.

Apnašomis pasidengia ne tik geležis – sidabriniai dirbiniai juoduoja, blizgus varis praranda blizgesį, tamsėja, o vėliau net pažaliuoja. Nuo seno pastatų stogai buvo dengiami varine skarda. Per daugelį metų šie stogai pažaliavo (2.3.2 pav.).

Metalai kinta ore, nes veikia jame esantis deguonis ir vandens garai. Įvykus tokiai cheminei reakcijai, susidaro metalų ir deguonies junginiai.

Metalų kitimas dėl aplinkos poveikio veikiant deguoniui vadinamas koròzija. Korozija sparčiai veikia geležį ir jos lydinį plieną. Apskaičiuota, kad dėl korozijos kasmet prarandama apie dešimtadalį pagamintos geležies.

Surūdiję skardiniai stogai prakiūra, todėl per juos gali sunktis lietaus vanduo (2.3.3 pav.). Vadinasi, stogus reikia dengti iš naujo.

Kaip kovoti su korozija? Patys svarbiausi apsaugos būdai – neleisti, kad oro deguonis tiesiogiai veiktų metalą. Taigi metalas ištepamas alyva, dažomas, dengiamas plastikine plėvele. Visi šie būdai leidžia sustabdyti koroziją, tačiau net ir tai gali nepadėti. Ištepti alyva gaminiai greitai nusivalo, todėl įvairūs guoliai ir kitos judančios geležinės detalės turi būti nuolat tepamos. Dažų plėvelė gali būti nesunkiai nukrapštoma, todėl nudažytus paviršius reikia saugoti, kad nebūtų pažeisti mechaniškai. Kai kurie gaminiai, pavyzdžiui, šiuolaikinio skardinio stogo danga, ne tik dažomi, bet ir dengiami plastikine plėvele. Taip paruošta stogo danga yra kur kas atsparesnė korozijai ir išlieka ilgiau tinkama naudoti (2.3.4 pav.).

Labai gerai geležį (plieną) nuo korozijos apsaugo cinkas, nikelis arba chromas. Cinkas yra daug aktyvesnis metalas. Tol, kol jo yra, geležis (plienas) išliks nepažeista. Veikiamas deguonies cinkas kinta – pasidengia baltomis apnašomis. Kai cinko sluoksnio nebelieka, geležis (plienas) ima rūdyti. Taigi, galima sakyti, cinko sluoksnis apsaugo, kad nepakistų plieno gaminys. Todėl labai daug gaminių iš geležies lydinio plieno dengiami cinko sluoksniu, pavyzdžiui, cinkuotieji kibirai (2.3.5 pav.).

Nikelis ir chromas – daug brangesni metalai nei cinkas, todėl šiais metalais dengti gaminiai yra brangūs. Paprastai jais dengiami nedideli gaminiai: durų rankenos, puošnios automobilių detalės.

Ne visus metalus veikia korozija. Pavyzdžiui, auksas ir platina išlieka nepakitę, todėl iš jų nuo seno gaminami brangūs papuošalai ir monetos. Ar girdėjote posakį „Auksas ir pelenuose žiba“? Senoliai pastebėjo, kad auksas nepasidengia apnašomis, skirtingai nei daugelis kitų metalų. Auksas, platina ir kiti panašūs metalai vadinami tauriaisiais. Auksiniais papuošalais dabinosi turtuoliai, auksu buvo puošiamos bažnyčios, rūmai, iš jo gaminti brangūs indai, monetos ir kiti gaminiai. Dažnai auksinės monetos buvo užkasamos siekiant paslėpti jas nuo galimų priešų (2.3.6 pav.).

Su korozija kovojama gaminant specialius metalų lydinius. Vienas tokių – nerūdijantysis plienas. Iš nerūdijančiojo plieno gaminama daug įvairių gaminių, jis tampa vis populiaresnis (2.3.7 pav.).