Tema 4.1 (Tyrinėjame gamtą 6)

KŪNŲ JUDĖJIMAS. Kaulai ir jų jungtys

Daugybė kūnų ir objektų geba judėti. Jie juda tam tikru greičiu, o kai kurie jį net gali keisti. Žmogus taip pat gali judėti, o jo kūnas yra sudarytas taip, kad galėtų tai daryti lengvai.

Kaulai ir jų jungtys

Kaip jau žinote iš gamtos mokslų pamokų, žmogus yra stuburinis gyvūnas. Taigi jo kūną, kaip ir kitų stuburinių, sudaro kaulai, svarbūs judėjimui ir atramai. Žmogaus kūne vidutiniškai yra 206 kaulai.

Tai įdomu!

Žmogaus kaulų skaičius augant keičiasi. Be to, dviejų suaugusių žmonių kūne gali būti skirtingas kaulų skaičius. Žmogus gimsta su 270 kaulų. Jie vėliau suauga ir jų sumažėja iki 206. Tai vidutinis suaugusio žmogaus kaulų skaičius, nors kai kurie suaugusieji gali turėti 213 kaulų, nes šonkaulių, stuburo ar pirštų kaulų skaičius gali šiek tiek skirtis.

Griaučiai

Žmogaus kūno griáučiai (skelètas) – tai žmogaus kūno sistema, sudaryta iš kaulų ir jų jungčių.

Griaučiai žmogaus kūnui svarbūs dėl įvairių priežasčių, bet svarbiausia – jie suteikia kūnui atramą ir padeda palaikyti pastovią kūno formą. Nors kaulai yra palyginti lengvi, jie pakankamai tvirti, kad išlaikytų viso kūno masę. Be kaulų mūsų kūnas būtų beformis ir nejudrus.

Judėjimas yra viena svarbiausių ypatybių, skiriančių gyvūnus nuo augalų. Judėjimui svarbūs ne vien griaučiai, bet ir prie kaulų prisitvirtinę raumenys. Kaulai juda dėl juos jungiančių sąnarių. Kaulai, raumenys ir kaulų jungtys sudaro atramos ir judėjimo organų sistemą. Griaučiai taip pat saugo mūsų išgyvenimui svarbius organus nuo išorės veiksnių. Pavyzdžiui, kaukolė apsaugo smegenis, krūtinės ląsta saugo širdį ir plaučius (4.1.1 pav.), stuburas – nugaros smegenis. Įvykus avarijai ar kaip kitaip susižeidus, vidaus organai lieka saugesni, nors kaulai gali sulūžti.

4.1.1 pav. Krūtinės ląsta apsaugo žmogaus širdį ir plaučius.

Žmogaus griaučiai taip pat dalyvauja organizmo medžiagų apykaitoje. Kauluose sukaupta didžioji dalis organizme esančio kalcio ir fosforo, o jie svarbūs organizmo funkcijoms vykdyti.

Jei organizmas neturėtų kaulų, mūsų kūne nebūtų ir kraujo. Kraujas gaminamas kaulų viduje esančiuose kaulų čiulpuose. Káulų čiulpai – tai organai, kuriuose gaminamos įvairios kraują sudarančios ląstelės. Gydant kai kurias ligas, pavyzdžiui, kraujo vėžį, žmogui perkeliami kaulų čiulpai iš kito žmogaus organizmo.

Griaučių dalys

Žmogaus griaučiai skirstomi į ašinius ir galūnių griaučius.

iniai griáučiai – tai centrinė griaučių dalis, sudaryta iš kaukolės, stuburo ir krūtinės ląstos. Prie ašinių griaučių tvirtinasi galūnių griaučiai. Ašinis skeletas yra itin svarbus siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius organus – širdį ar plaučius.

Ašiniam skeletui priklauso žmogaus kaukolė. Ji gaubia galvos smegenis ir jutimo organus. Nuo kaukolės tęsiasi stuburas, sudarytas iš stuburo slankstelių. Su stuburu jungiasi krūtinės ląsta (krūtinkaulis, šonkauliai) ir žemiau esantis dubuo (4.1.2 pav.).

4.1.2 pav. Kai kurie pagrindiniai žmogaus griaučių kaulai

Galūnių griáučiai – tai viršutinių ir apatinių galūnių (rankų ir kojų) kaulai. Šie griaučiai atlieka svarbų vaidmenį judant, išlaikant pusiausvyrą.

Viršutinių galūnių, arba rankų, kaulams priklauso mentė (nugaroje esantis kaulas), žastikaulis (ilgas kaulas, nuo peties iki alkūnės), stipinkaulis ir alkūnkaulis (šie du kaulai tęsiasi nuo alkūnės iki plaštakos), pirštakauliai ir kiti kaulai (4.1.2 pav.). Plaštaka – tai rankos galinė dalis, kurią sudaro pirštai, delnas ir riešas.

Apatinių galūnių, arba kojų, kaulams priklauso šlaunikaulis (tęsiasi nuo dubens iki kelio), blauzdikaulis (nuo kelio iki pėdos), čiurna, padikauliai, pirštakauliai (4.1.2 pav.).

Kaulų jungtys

Kad žmogaus griaučiai galėtų judėti, o juos sudarantys kaulai būtų paslankūs arba, priešingai, tvirtai sujungti vieni su kitais, jie turi dirbti kartu kaip bendra sistema. Kaulus reikia tarpusavyje sujungti.

Káulų juñgtys – tai dariniai, jungiantys žmogaus kaulus į vientisus griaučius.

Pagal sandarą kaulų jungtys skirstomos į:

  • ištisines,
  • paslankiąsias – sąnarius.

Ištisinės kaulų jungtys

Ne visiems kaulams svarbu judėti. Kai kuriais atvejais kaulai turi išlikti tvirtai sujungti vieni su kitais. Ištisinės kaulų jungtys griaučių dalis jungia ištisiniu sluoksniu. Jos yra tvirtos, atsparios tempimui, neelastingos. Taigi jomis sujungti kaulai tarpusavyje nejuda.

Ištisinės kaulų jungtys gali būti skaidulinės, kremzlinės ir kaulinės. Skaidulinės jungtys užpildytos skaiduliniu audiniu. Joms priklauso siūlės, pavyzdžiui, kaukolės siūlės, jungiančios kaukolės kaulus (4.1.3 pav.). Dėl tokių jungčių kaukolės kaulai nejuda, išskyrus žandikaulį, ir gali tvirtai apsaugoti viduje esančias smegenis. Taip pat skaidulinėms jungtims priskiriami raiščiai, pavyzdžiui, jungiantys čiurnos kaulus.

4.1.3 pav. Kaukolės siūlės (skaidulinės jungtys) jungia kaukolės kaulus.

Kremzlinės jungtys būna užpildytos kremzliniu audiniu. Tokiomis jungtimis sujungti kaulai yra iš dalies paslankūs. Jos jungia stuburo slankstelius arba dubens kaulus (4.1.4–4.1.5 pav.).

4.1.4 pav. Kremzlinės jungtys tarp stuburo slankstelių
4.1.5 pav. Kaulinė jungtis tarp kryžmens slankstelių

Kaulinės jungtys – kaulų susijungimas kauliniu audiniu. Tokia nejudanti jungtis – kryžkaulis – susiformuoja suaugant kryžmens slanksteliams.

Paslankiosios kaulų jungtys

Paslañkiosios káulų juñgtys, arba sąnariai, leidžia judėti kaulams ir visam kūnui, atlikti įvairius skirtingus judesius, lankstytis kojoms ir rankoms. Tai labiausiai paplitęs jungčių tipas. Jam priskiriama alkūnė, kelio sąnarys, peties sąnarys (4.1.6 pav.).

4.1.6 pav. Kelio sąnarys – paslankiosios kaulų jungties pavyzdys

Sąnario sandara

Sąnarys yra sudėtingesnės sandaros jungtis. Ši jungtis išsiskiria ertme tarp kaulų paviršių (4.1.7 pav.).

4.1.7 pav. Sąnario sandara

Pagrindinės sąnario dalys yra sąnario kremzlė, sąnario kapsulė ir sąnario ertmė. Kaulų sąnarinį paviršių dengia kremzlė. Ji gerina kaulų sąlytį. Sąnarinius kaulų galus jungia sąnario kapsulė – maišelis, kurio viduje yra sąnario ertmė. Sąnario ertmė yra plyšys tarp kaulų. Toje ertmėje yra skysčio, kuris užpildo visą ertmę. Skystis sutepa kremzlę, todėl sąnarys gali lengvai judėti.

Ilgainiui sąnariai susidėvi, nes patiria krūvį, pavyzdžiui, dėl didelio fizinio aktyvumo, itin intensyvaus sporto, traumų, antsvorio. Tokiu atveju vargina skausmas, sąnarius tenka gydyti arba pakeisti dirbtiniais.

Tiriamasis darbas „Plaštakos modelio sukūrimas“

Plaštakos dalis galime lankstyti dėl itin paslankių pirštų sąnarių ir kiek mažiau paslankių riešo ir delno sąnarių.

Darbo tikslas: suprasti, kaip veikia sąnariai ir kaip juda pirštai.

Jums reikės: kartoninio popieriaus lapo, pieštuko, žirklių, siūlo, kelių šiaudelių (patartina rinktis suyrančius), klijų, liniuotės.

Darbo eiga:

  1. Uždėkite savo plaštaką ant popieriaus ir pieštuku apveskite jos formą.
  2. Nupieštos plaštakos formą iškirpkite.
  3. Šiaudelius sukarpykite į keturiolika 1 cm ilgio gabalėlių ir keturis 5 cm ilgio gabalėlius.
  1. Kiekvieną popierinį pirštą sulenkite tose vietose, kuriose iš tikrųjų lankstosi jūsų pirštai.
  2. Ant kiekvieno piršto priklijuokite po tris (tik ant nykščio du) trumpesnius šiaudelius, tarsi jie būtų jūsų pirštų kaulai. Delno vietoje priklijuokite penkis ilgesnius šiaudelius.
  1. Kiekvieno popierinio piršto gale pieštuku pradurkite skylutę, pro ją įverkite siūlą ir užmegzkite mazgą.
  2. Siūlų galus verkite pro atitinkamo piršto šiaudelius ir delnų šiaudelius.
  3. Kiekvieno siūlo gale suriškite kilpelę, kuria galėsite valdyti pirštų judesius.
  4. Kodėl pirštai taip lengvai susilenkia? Keliose vietose pirštai gali susilenkti?

Apžiūrėkite žmogaus griaučius

Klausimai ir užduotys

  1. Nurodykite, kokie kaulai sudaro žmogaus ašinius griaučius.
  2. Kaip manote, kodėl tokia svarbi žmogaus griaučių apsauginė funkcija? Ką ir nuo ko griaučiai apsaugo? Pateikite kelis pavyzdžius.
  3. Pasidomėkite, koks žmogaus kaulas yra pats stipriausias. Kodėl būtent šis kaulas yra toks stiprus? Prie ko jis prisitaiko?
  4. Paaiškinkite, kodėl organizmui svarbios tiek ištisinės, tiek paslankiosios kaulų jungtys. Pateikite vieną ištisinės ir vieną paslankiosios jungties pavyzdį.
  5. Naudodamiesi plaštakos modelio pavyzdžiu, sukurkite kitos pasirinktos kūno dalies modelį, pavyzdžiui, pėdos. Aprašykite darbo eigą ir pateikite išvadas.

Ko išmokome?

  • Žmogaus kūno griaučiai – tai žmogaus kūno sistema, sudaryta iš kaulų ir jų jungčių.
  • Griaučiai palaiko kūno formą, suteikia atramą, atlieka judėjimo ir apsaugos funkciją, dalyvauja organizmo medžiagų apykaitoje.
  • Žmogaus griaučiai skirstomi į ašinius ir galūnių.
  • Kaulų jungtys – tai struktūros, jungiančios žmogaus kaulus į vientisus griaučius.
  • Kaulų jungtys būna dviejų tipų: ištisinės ir paslankiosios (sąnariai).
Prašau palaukti