Pasaulyje bet kurią akimirką vis kas nors juda. Aplink Žemės planetą besisukantis Mėnulis, danguje plaukiantys debesys, skrendantis paukštis, nuo medžio krintantys lapai, parku bėgantis šuo, vingiuotu keliu važiuojantis automobilis – tai judančių kūnų pavyzdžiai.
Judėjimo samprata
Norėdami sužinoti, juda kūnas ar ne, turime patikrinti, ar kinta jo padėtis kitų kūnų atžvilgiu, tai yra ar jis prie tų kūnų artėja, ar nuo jų tolsta. Jeigu kūno padėtis nekinta kitų kūnų atžvilgiu, kūnas nejuda, o jeigu kinta – juda.
Kaip manote, kieno atžvilgiu juda 4.3.1 paveiksle pavaizduoti automobiliai, traukinys, dviratis, lėktuvas? Visi jie juda pastatų, medžių, stovinčių žmonių, Žemės atžvilgiu. Toks judėjimas, kai kūnai juda kitų kūnų atžvilgiu, vadinamas mechãniniu judėjimu.
Panagrinėkime dar kelis pavyzdžius. Tarkime, važiuodami automobiliu (4.3.2 pav.) judame kelio ženklų, medžių, stulpų atžvilgiu, bet nejudame automobilio sėdynių, durelių, veidrodėlio atžvilgiu. Kaip manote, kieno atžvilgiu juda Mėnulyje astronauto įsmeigta vėliava? Nejuda to astronauto atžvilgiu, bet juda Žemės ir Saulės atžvilgiu, nes Mėnulis sukasi aplink Žemę, o ši skrieja aplink Saulę. Todėl, kalbant apie kūno judėjimą, būtina nurodyti, kurių kūnų atžvilgiu kitas kūnas juda.
Tai įdomu!
Atskiros molekulės judėjimas taip pat yra mechaninis judėjimas!
Judėjimo trajektorija
Kūno judėjimo trajektòrija vadinama linija, kuria juda kūnas.
Pagal trajektorijos formą (4.3.3 pav.) mechaninis judėjimas yra skirstomas į tiesiaeigį ir kreivaeigį. Tiesiaeigio judėjimo atveju kūnas juda tiesiai, nesukdamas, nenukrypdamas. Kūno kreivaeigio judėjimo trajektorija yra kreiva, taigi kūnas juda kreivai, pasukdamas ar net apsisukdamas.
Kūno judėjimo trajektorijos ilgis yra kelias. Tai fizikinis dydis. Kelias žymimas raide s. Pagrindinis kelio matavimo vienetas yra metras:
[s] = 1 m.
Bet naudojami ir kiti matavimo vienetai: kilometrai (km), centimetrai (cm).
Dėmesio!
1 km = 1 000 m;
1 dm = 0,1 m;
1 cm = 0,01 m;
1 mm = 0,001 m.
Įsidėmėkite: nei kelias, nei trajektorija krypties neturi.
Tai įdomu!
Póslinkis yra tiesės atkarpa tarp pradinės ir galutinės kūno padėties (4.3.4 pav.). Poslinkis gali būti teigiamas, neigiamas arba nulinis. Poslinkis nesuteikia išsamios informacijos apie visą kelio ilgį. Poslinkiui apskaičiuoti reikalinga pradinė ir galutinė padėtis. Jis turi nustatytą kryptį, dažnai apibrėžiamą pagal geografinius taškus, tokius kaip šiaurė, pietūs, rytai ir vakarai.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite, ką vadiname mechaniniu judėjimu.
- Paaiškinkite, kas yra trajektorija ir kodėl ji svarbi aprašant judėjimą.
- Išvardykite kelio matavimo vienetus.
- Paaiškinkite, kokia trajektorija juda laikrodžio rodyklės galas.
- Sugalvokite, kaip išmatuoti savo vieno žingsnio ilgį. Išmatuokite centimetrais ir paverskite juos metrais. Tuomet apskaičiuokite, kokio ilgio kelią metrais nueinate mokyklos koridoriais.
Ko išmokome?
- Mechaninis judėjimas – tai kūno padėties kitimas kitų kūnų atžvilgiu.
- Trajektorija – linija, kuria juda kūnas. Trajektorija gali būti tiesiaeigė arba kreivaeigė.
- Kelias – fizikinis dydis, lygus kūno judėjimo trajektorijos ilgiui. Kelias matuojamas metrais.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"