Tema 3.2 (Lietuvių kalba 10)

Leksikos normos

MOKYMOSI TIKSLAI

  • Aptarsite norminius ir nenorminius skolinius.
  • Išsiaiškinsite, kas yra vertiniai ir vertalai.
  • Susipažinsite su semantizmais ir aptarsite daugiareikšmių žodžių reikšmes.
Daugiau
Daugiau pasirinkimų

STEBIME

Perskaitykite kalbininkės Daivos Murmulaitytės mintis ir atsakykite į klausimus.

Bendrinei kalbai niekaip netiks chebravežis, kurį kažkas juokaudamas sugalvojo norėdamas pavadinti automobilį draugams („chebrai“) vežioti, nors žodžių darymosi atžvilgiu jis niekuo ne blogesnis už miškavežį, grūdvežį ar duonvežį, būtent pagal jų ir kitų panašių pavyzdį šis naujadaras ir sukurtas. <...> Jei siūlydamasis draugams pavėžėti savo automobilį pavadinsit būtent taip, niekas su kirviu nesivaikys, kad išluptų baudą ar įsiūlytų taisyklingesnį žodį. Kaip ir romano nereikalaus išimti iš knygynų dėl kokio motyvuotai pavartoto keiksmažodžio. Tik jei, kad ir motyvuotai, imtų keiktis TV diktoriai ar chebravežis kaip terminas norėtų prasmukti į kokį įstatymą, tai, mano galva, nebūtų nei gera, nei protinga, nei linksma.

(Iš pokalbio su Daiva Murmulaityte)

  1. Kodėl chebravežis netinka bendrinei kalbai? Kokio funkcinio stiliaus atspalvį turi šis žodis?
  2. Koks kalbininkės požiūris į svetimžodį? Kada skolinių vartojimas pateisinamas?
  3. Ko reikia, kad skolinys prigytų bendrinėje kalboje?
Daugiau
Daugiau pasirinkimų

AIŠKINAMĖS

Kalbotyroje norma vadinama tai, kas kalboje yra dėsninga ir reguliaru, iš dalies pastovu, būtina ir visuotina, vartotojų teigiamai vertinama. Dažnai apie tai sakome „normalu“, „teisinga“, „taisyklinga“.

Leksikos norma – tai kalbininkų patvirtinti ir žodynuose surašyti žodžiai ir jų vartojimo reikšmės. Šių normų nesilaikymas įvardijamas kaip kalbos normų pažeidimas – klaida.

Vertės požiūriu aptarkime iš kitų kalbų pasiskolintus žodžius, kuriuos vadiname skoliniais. Pagal tai, ar skoliniai teiktini bendrinei kalbai, ar ne, skiriami norminiai ir nenorminiai skoliniai.

SKOLINIAI PAGAL VERTĘ

Norminiai skoliniai

Nenorminiai skoliniai

  1. senieji skoliniai – daiktų pavadinimai, kurių svetimumo nejaučiame: agurkas, pinigas, laivas;
  2. tarptautiniai žodžiai – daugelio pasaulio tautų kalbose paplitę žodžiai: operacija, biudžetas, fejerverkas, šokoladas;
  3. vertiniai – žodžiai, padaryti pagal kitos kalbos modelį: asmenybė, dangoraižis, laikraštis, įtaka;
  4. norminiai hibridai – mišrios kilmės žodžiai su nelietuviškais dėmenimis: ultragarsas, supergaliūnas, kompiuterizavimas.
  1. svetimybės – nenorminiai kitų kalbų žodžiai: fainas (= mielas, malonus, gražus), printeris (= spausdintuvas);
  2. nenorminiai hibridai – žodžiai su nenorminėmis žodžio dalimis: bėdavoti (= bėdoti, skųstis), Vycka (= Vytas);
  3. vertalai – nenorminiai vertiniai, t. y. tie, kurie neatitinka lietuvių kalbos gramatikos normų: neužilgo (= greitai, netrukus), išsireiškimas (= posakis).
  4. netinkamos reikšmės skoliniai, arba semantizmai, – lietuviški žodžiai, nevartotini kitoje kalboje įprasta reikšme: sekanti (= kita) stotelė, teisinga (= taisyklinga) laikysena.

Lietuvių kalbos istorijoje susiklostė gyva tradicija vengti nenorminių leksikos skolinių viešoje bendrinėje kalboje.

Daugiau
Daugiau pasirinkimų

ĮTVIRTINAME

1. Penkiolika pateikiamų nevartotinų žodžių (1–3 užduoties dalys) įkelkite greta atitinkamų lietuviškų žodžių. Aptarkite šių skolinių vartojimą.
  • triusikai
  • ekskliuzyvinis
  • emailas
  • fanas
  • ružavas
  •  – aistruolis, sirgalius;
  •  – išskirtinis;
  •  – rožinis;
  •  – kelnaitės, apatiniai;
  •  – el. paštas;
  • meikeris
  • stovis
  • imidžas
  • šleikutės
  • ofisas
  •  – įvaizdis;
  •  – būklė, padėtis;
  •  – petnešėlės;
  •  – savadirbys, techninis kūrėjas;
  •  – biuras;
  • ešopas
  • turbinti
  • trendas
  • bonka
  • plavkės
  •  – e. parduotuvė;
  •  – glaudės;
  •  – spartinti;
  •  – kryptis;
  •  – butelis.
  1. Reformos galižmonių pasipiktinimą.
  2. Šios problemosneperprantame.
  3. nusprendėme atlikti bandymą.
  4. Jieištyrė žemės gruntą.
  5. Turime puikiaidarbo metodus.
  6. Kastokių priemonių pasirinkimą?
  7. netikslumų, darbuotojas turi sustabdyti aparatą.
  8. Pacientas sunkiaiskausmą.
  9. Jo laikysena yra
  10. Patariama sluoksniuoti drabužius:prigludusius marškinėlius,marškinius, o ant jųšvarką.
  11. Nepamirškitediržo.
  12. Jei saulėta,akinius, o ant galvos – kepurę.
  13. Įėję į patalpą,batus.
  1. Sugalvokite po sakinį su šiais žodžiais: ypatingai, teisingai, atleisti, užmetinėti, pasirašyti, atstatyti, pergyventi, pasisakyti, nukreipti, praeiti, pašvęsti, galvoti, gautis, naudoti, vartoti, talpinti. Dauguma iš jų yra daugiareikšmiai. Pasitikrinkite žodyne, ar taisyklingai vartojate šių žodžių reikšmes.
Daugiau
Daugiau pasirinkimų

APIBENDRINAME

  1. Pasirinkite vieną iš žemiau pateiktų užduočių ir patyrinėkite skolinius, pavyzdžiui, vaibas, feisbukas, vaifajus, vatsapas, kedai ar kitus.
  1. Remdamiesi 1–2 pasirinktais skoliniais, parašykite samprotavimo pastraipą, kaip skoliniai atspindi visuomenės gyvenimo pokyčius. Aptarkite šių skolinių kilmę, vartojimo sritį ir rašybą.
  2. Pasiskirstę į grupes, aptarkite po 2–3 nenorminius skolinius, parenkite apie juos pranešimą ir pristatykite jį klasėje. Pabaigoje surenkite apibendrinamąją diskusiją, ar vertėtų tuos skolinius keisti lietuviškais naujadarais, pavyzdžiui, feisbuką – veidaknyge.
Daugiau
Daugiau pasirinkimų
Prašau palaukti