Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas

Pažiūrėkite jutuberio Šventinio Bankucheno vaizdelį apie kruasanus ir atsakykite į klausimus.

Kartu su sparčiai besikeičiančiu politiniu, ekonominiu, kultūriniu, socialiniu visuomenės gyvenimu kinta ir kalba. Juk gyvename daugiataučiame ir daugiakalbiame pasaulyje. Tie pokyčiai atsispindi leksikoje, nes ji yra atviriausias ir greičiausiai kintantis kalbos lygmuo. Naujiems daiktams ar reiškiniams įvardyti nuolat skolinamės žodžių iš kitų kalbų arba savo kalboje kuriame naujus žodžius. Kartais tiesiog norime ką nors pavadinti neįprastai, spalvingai. Tokiai kalbinei saviraiškai taip pat pasitelkiame išmonę ir susikuriame naujų žodžių. Naująją leksiką – įvairiais būdais atsirandančius žodžius – vadiname naujažodžiais. Tai – nauji skoliniai, nauji vediniai ir įprasti vartosenoje esantys žodžiai, kuriems suteikiamos naujos reikšmės. Vieni naujažodžiai yra stilistiškai neutralūs, skirti informacijai perduoti. Kiti – ekspresyvūs, pagyvinantys sakytinę kalbą arba rašytinį tekstą. Naujažodžiai gali būti vienadieniai, įdomūs kaip naujos minties raiškos būdas ar lietuvių kalbos darybos išgalių išbandymas.

Naujažodžius kuria visi: ir savo terminija besirūpinantys įvairių sričių specialistai, ir net moksleiviai. Todėl nereikia manyti, kad naujažodžiai yra vien tik kalbininkų darbas. Kalbos specialistai gali tik įvertinti, ar naujai atsiradę žodžiai atitinka kalbos taisykles, ar jie tinkami vartoti bendrinėje kalboje.

Naujažodžiai yra kaupiami Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Čia dedami dabartinėje viešojoje vartosenoje vis atsirandantys nauji žodžiai (skoliniai ir naujadarai), žodžių junginiai ir santrumpos, naujos žodžių reikšmės, taip pat informacija apie naujažodžių kilmę, vartojimą ir norminimą. Duomenynas yra nuolat besikeičianti, besiplečianti duomenų sankaupa, prie kurios tobulinimo gali prisidėti kiekvienas pageidaujantis, siųsdamas pastabas ir siūlydamas savo žodžius ar skolinių atitikmenis. Naujažodžius galima reitinguoti ar rašyti jiems komentarus.

Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne pateikiami kalbos faktai nebūtinai yra taisyklingi ir ne visi teiktini bendrinei kalbai. Be to, į duomenyną įtraukiami tik tie nauji žodžiai, kurie yra bent kartą pavartoti viešai konkrečiuose šaltiniuose (žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, įvairiuose leidiniuose, dokumentų tekstuose, reklamoje). Čia sukaupta įvairių sričių žodžių – nuo fizikos iki gyvūnų priežiūros, nuo kompiuterijos iki žvejybos. Naujažodžiai kalboje paprastai gyvuoja ne pavieniui, o pasiskolinami ar pasidaromi ištisi jų lizdai. Duomenynas nurodo naujažodžių prasminius ryšius su kitais žodžiais: feisbukas – įdrauginti – prifriendinti – draugišius – patiktukas; politkorektiškas (-a), – politkorektiškumas – politkorektorius (-ė); piaras – piarinti – piarščikas (-ė); žiniasklaida – klaidasklaida – purvasklaida; žaliavalgis (-ė) – žaliavalgystė – žaliavalgiauti.

Naujų žodžių gausa rodo, kad lietuvių kalba yra turtinga ir gyvybinga, gebanti nuolat atsinaujinti, atliepti įvairiausius visuomenės poreikius. Tinkamai sukurtas (taisyklingas, aiškus, patogus tarti, nedviprasmiškas) naujadaras paprastai išstumia neteiktinus skolinius. Pavyzdžiui, žiniasklaida, sauskelnės, dėlionė, retai dabar jau išgirstame jų skolinius mass media, pampersai ar puzlis.

Duomenyne pateikti naujažodžiai rodo lietuvių kūrybiškumą, puikią gimtosios kalbos pajautą. O lietuvių kalba išties lanksti ir turi daug priemonių naujiems žodžiams sukurti. Tad skaitykime geras lietuvių autorių ar talentingai į lietuvių kalbą išverstas knygas ir žodynus, ypač didįjį dvidešimties tomų „Lietuvių kalbos žodyną“ ir taip turtinkime savo kalbą.

Akmensl_dis – komandinis sportinis ledo žaidimas – akmeninio disko su rankenėle leidimas ledu į išpieštą apskritą taikinį.

Atsk_rtis – atskyrimas, atsiskyrimas; nepritapimas.

Bė_takis – treniruoklis su judančiu ištisiniu takeliu bėgimo ar ėjimo pratimams daryti, sveikatai tikrinti.

B_ritas – meksikietiškas patiekalas – susuktas kvietinis paplotėlis (tortilija) su mėsos, sūrio, daržovių ar kitokiu įdaru.

Dažasv_dis – komandinis sportinis žaidimas – kaukėtų žaidėjų šaudymasis iš pneumatinių ginklų kamuoliukais, pripildytais dažų.

D_zgės – dažniausiai oficialaus renginio tęsinys linksminantis neoficialioje aplinkoje.

G_vasienė – siena, sienelė iš tankiai augančių medžių, krūmų, vijoklių.

Įsp_rtukės – lengvas vasariškas įsispiriamas apavas.

Karst_klė – įtaisas vaikams arba gyvūnams (paprastai katėms) karstytis.

Kl_binėti – lankytis, linksmintis klubuose.

Prat_stuvės – dažniausiai oficialaus renginio tęsinys linksminantis neoficialioje aplinkoje.

S_spietis – pramoga arba socialinė akcija: greitas ir trumpas žmonių sambūris, dažnai prieš tai suplanuotas internete, kokiam nors bendram veiksmui viešumoje atlikti.

T_stinis – šuolis iš didelio aukščio prisirišus tampriu saugiu lynu (tįstine), kuris sustabdo kritimą ir pakelia aukštyn, nespėjus atsitrenkti į žemę.

U_tepėlė – specialiai pagamintas tirštas augalinis, pieninis, mėsiškas ar mišrus valgis, tepamas ant duonos, sausainio, trapučio.

NAUJAŽODŽIŲ RŪŠYS

1. Naujai pasiskolintas (t. y. turintis svetimą šaknį) ir su lietuviškomis galūnėmis, priesagomis, priešdėliais įformintas žodis arba visas skolintas darinys ar pastovus žodžių junginys, skolinta santrumpa: afterpatis, loftas, loftininkas, nerdai, orzotas, paneuropinis, selfis, caffe crema, exit pool, on-line, bla bla bla, white tie, VIP᾽as, LED, IT.

1. Naujas žodis (naujadaras), pasidarytas iš lietuvių kalboje jau žinomų žodžių šaknų, remiantis lietuvių kalbos darybos modeliais arba verčiant iš kitų kalbų: dvirtakis, bjauradaras, naktiraištis, gamyklabutis, keistonomika, įspirtukės, adamliksas, darbostogos, projekta-žmogis, juodasis penktadienis, galvų medžioklė, kelių erelis, Eur.

1. Lietuvių kalboje jau esamam žodžiui suteikta nauja reikšmė: ambasadorius, bebras, krokodilas, dulksna, Briuselio kopūstai, lietuvija.