Kai reikia apsispręsti

Kai sudėtingose gyvenimo situacijose tenka spręsti, kas teisinga ar neteisinga, gera ar bloga, sakoma, kad tai moraliniai klausimai. Kaip elgtis bendraujant su žmonėmis, kurie mąsto visai kitaip, susidūrus su pasauliu, kuris atrodo ne tik nesuprantamas, bet net žiaurus ir atstumiantis? Moraliniai klausimai būna susiję su individo ar žmonių grupės, bendruomenės vertybėmis, elgesio normomis, t. y. gali būti suvokiami labai asmeniškai, bet jie sudaro visuomenės gyvenimo pagrindus. Moralinių klausimų iškyla bet kokio amžiaus žmonėms. Spręsti tokius klausimus, kitaip sakant, ieškoti atsakymų, kaip ką nors vertinti, kaip pasielgti konkrečioje situacijoje, nėra lengva. Daug kas priklauso nuo susidariusios padėties, sukauptos patirties, bet viskas atsiremia į amžinąsias vertybes: pagarbą gyvybei, žmogui, ryšį su artimu, atjautą ir kita. Apie vertybes, elgesio normas nuolat svarsto kiekvienas, apie tai žmonės šnekasi privačiuose pokalbiuose, apie tai diskutuoja ir viešai kalba įvairių sričių specialistai, apie tai kuriami ir meno kūriniai.

Kasdieniame gyvenime priimant asmeninius sprendimus būna situacijų, kai tenka rinktis, ar pasakyti draugui tiesą, net jeigu ji gali įskaudinti, ar laikytis kokio nors pažado, nors jis ir kelia moralinių nepatogumų. Juk asmeniniuose santykiuose dažnai neužtenka tik sveiko proto ir logikos, su kitais žmonėmis mus sieja emocijos ir jausmai, tad tenka apsvarstyti, ar būti teisiam, kad pats nejaustum sąžinės graužaties, ar pasielgti taip, kad neįskaudintum galbūt sunkų laikotarpį išgyvenančio artimojo.

Daug moralinių klausimų kyla ir kalbant apie visuomenės gyvenimo problemas, tokias kaip teisingumas, lygybė, diskriminacija, pakanta, žmogaus teisės. Teoriškai apie tai diskutuoti įdomu visais laikais – galima rasti daugybę argumentų įvairioms nuomonėms pagrįsti. Tačiau kaip pasielgti atsidūrus konkrečioje situacijoje, kai esi atsakingas ne tik už save, kai nuo tavęs priklauso visa grupė, bendruomenė? Ar rinktis patogų sotesnį gyvenimą pamynus tam tikrus žmogiškumo principus? Ar geriau alkti, bet išsaugoti orumą?

Apie literatūros kūrinių veikėjams kylančius asmeninius ir visuotinius moralinius klausimus, ribinėse situacijose patirtus išgyvenimus pasakojama skirtingais laikais parašytuose šio skyriaus tekstuose. Vienareikšmių atsakymų šie tekstai nežada ir kviečia kiekvieną tiek asmeniškai, tiek diskutuojant su kitais pamėginti suprasti save ir pasaulio, kuriame gyvename, įvairovę.

Skaitant literatūros kūrinį paprastai vadovaujamasi savo, kaip tam tikro amžiaus skaitytojo, patirtimi, gana asmeniškai išgyvenamos vaizduojamos situacijos, tapatinamasi su veikėjais. Skaitytojui tampant brandesniam darosi vis svarbiau suvokti, kaip ir kodėl kūrinys buvo sumanytas, skaityti ne tik žvelgiant iš asmeninės perspektyvos, bet ir atsiremiant į platesnį kontekstą. Norint iš skaitymo gauti daugiau, verta pasistengti pastebėti ir tai, ko pats nesi išgyvenęs, įvardyti kūrinio autoriaus keliamas problemas, su kuriomis galbūt niekada nesi susidūręs, ir suprasti, kaip veikėjai tas problemas sprendžia, kokios tų sprendimų pasekmės.

Literatūros kūriniuose (ypač tai ryšku dramose – skaitysite Kazio Binkio „Atžalyno“ ištraukas) susidūrus priešingiems veikėjų interesams atsiranda konfliktas, iškyla problema. Tai būdinga įvairiais laikais parašytiems kūriniams, tad juose gvildenamos problemos gali būti aktualios ir šiuolaikinei visuomenei ar individui. Taigi, skaitant bet kokį tekstą svarbu suprasti ir įvardyti kylančio konflikto priežastį, t. y. išsiaiškinti, kokios vertybės ir kokiu būdu susiduria, kokią problemą kelia kūrinio autorius. Literatūriniame tekste keliamos problemos – dažnai labai sudėtingos, nevienareikšmės – yra apmąstomos, rašytojas siūlo, jo manymu, tinkamus ar bent galimus atsakymus į iškilusius klausimus, kitaip sakant, siūlo problemos sprendimo būdus.

Atidžiai įsižiūrėję į kiekvienos problemos prigimtį pamatysime, kad ji pagrįsta vertybių susidūrimu (tai ryšku skaitant Viljamo Goldingo „Musių valdovo“ ištraukas). Vertybė – visuomet santykinis dydis, susijęs su kitomis vertybėmis ir konkrečia istorine bei kultūrine aplinka. Apie kokio nors daikto ar reiškinio vertę galima kalbėti tik lyginant jį su kitu daiktu ar reiškiniu. Taigi, kalbėdami apie tekste sprendžiamą problemą kalbame ir apie vertybių konfliktą. Vienos vertybės kūrinio veikėjams yra priimtinos, kitos atmestinos, apie vienas kalbama atvirai, apie kitas netiesiogiai, jų susidūrimas kelia vertybių konfliktą, arba kūrinio problemą. Literatūros kūrinio pradžioje dažniausiai stebime, kaip pažeidžiamos pamatinės vertybės ar netgi griaunama pasaulio tvarka, bet veiksmo eiga, teigiamai vertinamų veikėjų poelgiai paprastai atkuria tvarką, patvirtina, kad pagarba žmogui ir apskritai gyvybei, draugystė, atjauta ir panašūs dalykai neprarado svarbos.

Neretai kūriniuose pristatomi ir svarstomi net keli konfliktai, kylančios problemos gali būti siejamos tarpusavyje, todėl jas suvokiant ir aptariant reikėtų apibendrinti. Skaitant seniau parašytus kūrinius vertėtų pasvarstyti apie juose keliamų problemų aktualumą šiandien. Jeigu problemos vis dar aktualios, ką tai sako apie žmogaus prigimtį?

Taigi, kviečiame įsižiūrėti, kokios problemos keliamos šiame skyriuje pateiktuose kūriniuose arba jų ištraukose, aptarti, kokius jų sprendimo būdus renkasi veikėjai, kieno požiūrį gina pasakotojas, padiskutuoti, kuo tos problemos svarbios ir dabarties žmogui.