Asmeniški tikrovės liudijimai – Opiq
1 / 2
×
Tema 4.1 (Literatūra 8)
Literatūra. 8 kl., I–II dalys (Baltos lankos Klett)
Tema 4.1

Asmeniški tikrovės liudijimai

Ką turėtumėte išmokti?

  • Aptarti pagrindinius egodokumentinės literatūros bruožus.
  • Nurodyti svarbiausius grožinių ir negrožinių tekstų apie asmenines istorines patirtis skirtumus.
  • Paaiškinti, kas yra atsiminimai, autobiografija, dienoraštis, laiškas.
  • Nurodyti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštus negrožinių tekstų tikslus.
  • Paaiškinti, kaip skaitytų tekstų turinį lemia istorinės aplinkybės ir autoriaus asmenybė.
  • Sukurti autobiografiją, dienoraščio fragmentą.

Skyriaus įvadas

Kad ir kokios būtų gyvenimo aplinkybės, kad ir kas nutiktų, žmogui yra svarbu bendrauti. Kartais kalbamasi su artimaisiais tiesiogiai, o kartais tam pasirenkama kitokia forma, pavyzdžiui, laiškai. Juose rašantysis dalijasi tuo, ką jaučia, pasakoja, kas nutiko, apmąsto rūpimus klausimus ir smalsauja.

Itin asmeniški dalykai dažnai rašomi dienoraštyje, kuriam galima patikėti ne tik dienos įvykius, bet ir slapčiausias mintis, nutikimus. Kartais dienoraštis rašomas siekiant, kad to, kas nutiko, neužmirštų pats rašantysis ar būsimi skaitytojai. Galbūt todėl atsiminimai, dienoraščiai, autobiografijos, laiškai ar tiesiog slapti užrašai taip domina tiek istorijos, literatūros tyrinėtojus, tiek eilinius skaitytojus.

Kaip suprasti?

Egodokumentas (lot. ego – aš) – tai gana naujas terminas, siejamas su negrožiniais pasakojimais apie save: atsiminimais, dienoraščiais, autobiografijomis, t. y. paties žmogaus parašytu gyvenimo aprašymu, laiškais. Šių žanrų tekstus literatūrologai siūlo vadinti ir intymiąja raštija. Dažniausiai jie nėra skirti viešumai, juose kalbama pirmuoju asmeniu.

Dalyje tokių tekstų svarbiau rašančiojo jausmai, asmeninės patirtys, kituose labiau susitelkiama į tai, kas vyksta ar vyko aplinkui. Kad ir kaip būtų, visuose tokio pobūdžio tekstuose glaudžiai susipina tai, kas aprašoma, ir tas, kuris rašo. Juk būtent rašantysis sprendžia, ką rašyti, jo akimis žvelgiama į aplinką.

Visi tokie tekstai tampa savotiškais dokumentais, leidžiančiais skaitytojui suprasti ne tik jų autorius, bet ir rašymo aplinkybes. Būtent todėl tokie tekstai vadinami egodokumentais.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gautų laiškų nuorašų sąsiuvinio puslapiai
Prašau palaukti