Tema 9.10 (Visuomeninis ugdymas ir gamtos mokslai 1)

Gyvename kartu

Žmonės – gyvosios gamtos dalis. Kiekvieną dieną esame apsupti naminių ir laukinių gyvūnų, augalų ir vieni kitiems padedame, bendradarbiaujame. Mes naudojamės gamtos gėrybėmis, bet neretai jai ir kenkiame.

Pažvelkite į nuotraukas ir pasakykite, kaip žmonės paveikė gamtą.

1
2
  1. Pasvarstykite, kodėl kertami miškai, ko ieškoma Žemės gelmėse.
  2. Papasakokite, kaip jūs kiekvieną dieną paveikiate gamtą.

Kaip sumažinti poveikį gamtai?

Žmonės keičia gamtą, bet labai svarbu stengtis atitaisyti padarytą žalą. Pažvelkite į nuotraukas ir papasakokite, ką žmonės nuveikė, kad žala gamtai būtų kuo mažesnė.

Saugome medžius.
Atsodiname miškus.
Valome vandenį.
  • Gal žinote ir daugiau panašių veiklų, padedančių gamtai?

Ko atkurti nepavyks?

Iškirstus miškus galime atsodinti, vandenį, orą galime mažiau teršti ir valyti, tačiau dalies gamtos išteklių atkurti nepavyks. Žmonės iš Žemės gelmių išgauna naftą, kasa anglis, įvairius metalus, statybines medžiagas – molį, smėlį, marmurą, granitą. Šios medžiagos susidaro per daugybę metų, ir jų atsargos senka.

Anglių kasykla
Marmuro kasykla
Smėlio karjeras

Visai nenaudoti anglių, naftos ar smėlio negalime, todėl reikia rasti būdų, kaip visa tai taupyti. Plastikui pagaminti reikia daug naftos, o jam suirti gamtoje – daugiau nei šimto metų. Todėl visas pasaulis grįžta prie daiktų, kuriuos galima naudoti ilgai, daug kartų. Pavyzdžiui, daugelyje Europos šalių jau draudžiama pardavinėti vienkartinius plastikinius indus. Tokiais draudimais siekiama, kad kuo mažiau terštume gamtą plastiko atliekomis.

1
2
3
  1. Pažvelkite į nuotraukas ir pasvarstykite, kuriuos daiktus galime naudoti ilgai ir taip tausoti gamtos išteklius.
  2. Kurie daiktai lengvai tampa šiukšlėmis? Kodėl?

Pakartokoime

Akmens anglis kasame iš žemės.

Plastikas gamtoje suyra per savaitę.

Užterštą vandenį galima išvalyti.

Naftos atsargos yra begalinės.

Žodis „vienkartinis“ reiškia, kad daiktas naudojamas vieną kartą.

  • U
  • A
  • S
  • A
  • R
  • M
  • R
  • M
Prašau palaukti