Įdomūs klausimai

Justeinas Garderis

GUDRŪS KLAUSIMAI

Mika pirmą kartą matė obuolį. Iš pradžių tik uostinėjo, paskui pabandė šiek tiek atsikąsti.

– Niam niam, – sumurmėjo jis ir atsikando jau didelį kąsnį.

– Ar skanu? – paklausiau.

Jis žemai nusilenkė.

Norėjau sužinoti, koks obuolio skonis, kai jis valgomas pirmą sykį, tad paklausiau dar kartą.

– Koks skonis?

Jis lankstėsi ir lankstėsi.

– Kodėl tu linksi?

– Ten, iš kur aš atvykau, mes visada nusilenkiame, kai kas nors užduoda įdomų klausimą, – paaiškino jis. – Ir kuo gilesnis klausimas, tuo žemiau mes nusilenkiame.

Seniai nebuvau girdėjęs nieko keistesnio. Niekaip nesupratau, kad dėl klausimo gali reikėti lankstytis.

– O ką jūs darote, kai sveikinatės vieni su kitais?

– Bandome ko nors gudriai paklausti.

– O kam?

– Mes bandome ko nors gudriai paklausti, kad kitas turėtų nusilenkti.

Mane taip sužavėjo atsakymas, jog kiek galėdamas žemiau nusilenkiau. Kai vėl pakėliau akis, Mika buvo įsikišęs nykštį į burną. Ištraukė jį ne iš karto.

– Kodėl tu nusilenkei? – paklausė kone įsižeidęs.

– Nes tu labai gudriai atsakei į mano klausimą, – atsakiau.

Tada labai garsiai ir aiškiai jis ištarė žodžius, kurie įstrigo į atmintį visam gyvenimui:

– Net jei atsakymas atrodo gudrus ir teisingas, vis tiek nereikia jam lenktis. Atsakymas visada yra nueita kelio atkarpa. Tik klausimas gali parodyti, kur eiti toliau.

Tie žodžiai man pasirodė tokie išmintingi, jog turėjau paremti smakrą rankomis, kad vėl nenusilenkčiau.

1. Klausdami parodome, kas mums įdomu. Ko jūs paklaustumėte ateivio?