Dirbtiniai Žemės palydovai
Dangui stebėti naudojami dirbtiniai Žemės palydovai. Dirbtinis Žẽmės palydõvas – tai žmogaus sukurtas įrenginys, skriejantis aplink Žemę. Pirmasis dirbtinis Žemės palydovas buvo paleistas 1957 metais. Manoma, kad aplink Žemę skrieja apie 2000 veikiančių dirbtinių palydovų. Jų skaičius nuolat kinta: paleidžiami nauji, sudega Žemės atmosferoje arba nukrinta į vandenyną nebenaudojami palydovai. Norint pastebėti palydovą, reikia tarp žvaigždžių atrasti šviečiantį taškelį, kuris juda tiesia kryptimi per dangų. Virš mūsų skriejančius palydovus pastebėti padeda tokios programėlės kaip „ISS Detector“, „Heavens-Above“, „SkEye / Astronomy“, „Find Starlik Sattelites“. Didžiausias dirbtinis palydovas – Tarptautinė kosminė stotis, skriejanti maždaug 400 km aukštyje (5.5.1 pav.). Tai vienintelis palydovas, kuriame gyvena ir dirba astronautai.
Dirbtiniai Žemės palydovai atlieka įvairias funkcijas: mokslinių tyrimų palydovai stebi Visatą, Žemės tyrimų palydovai stebi Žemę (jūrų sroves, javų augimą ir kita), ryšių palydovai palaiko telefono, radijo ir televizijos ryšius, navigacijos palydovai nustato lėktuvų, laivų, povandeninių laivų, žmonių buvimo vietą.
Kosminiai teleskopai
Mokslinių tyrimų palydovų pavyzdys – palydovas su Hablio kosminiu teleskopu (angl. Hubble Space Telescope, HST) (5.5.2 pav.). 1990 m. balandžio 24 d. pradėjęs veikti teleskopas pavadintas amerikiečių astronomo Edvino Pauelio Hablio (Edwin Powell Hubble, 1889–1953) garbei. Šis teleskopas buvo sukurtas pagal Europos kosmoso agentūros (European Space Agency, ESA) ir Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (The National Aeronautics and Space Administration, NASA) programą. Hablio teleskopas yra veidrodinis, jo objektyvo skersmuo – 2,4 m. Jis yra mažesnis už antžeminių teleskopų skersmenį. Pagrindinis šio teleskopo privalumas – Visata stebima virš Žemės atmosferos. Vyresnėse klasėse pradėsite mokytis astronomijos. Astronòmija – mokslas, tiriantis dangaus kūnų ir jų sistemų kilmę, sandarą, judėjimą bei evoliuciją. Astronomai teigia, kad Hablio teleskopo surinkta informacija papildė astronomijos mokslo žinias.
Kitas mokslinių tyrimų palydovų pavyzdys – palydovas su Vebo kosminiu teleskopu (5.5.3 pav., a). 2021 metų gruodžio mėnesį raketa į kosmosą iškėlė palydovą su pačiu galingiausiu kosminiu teleskopu. Jis buvo kuriamas net tris dešimtmečius. Mokslininkai juokauja, kad šis teleskopas galėtų užfiksuoti net kamanės šilumą Mėnulyje. Teleskopą sudaro 18 paauksuotų korio formos veidrodžių sistema. Bendras veidrodžių skersmuo siekia 6,5 metro. Visatos tyrėjai Vebo teleskopu stebi žvaigždžių formavimąsi. Vebo teleskopu buvo gautos didesnės raiškos Kūrinijos stulpų nuotraukos (5.5.3 pav., b). Jose matyti, kaip stulpų viršūnių dulkėse ir dujose formuojasi naujos žvaigždės.
Astronomijos observatorijos
Dangaus kūnai stebimi astronomijos observatorijose. Astronòmijos observatòrija – tai mokslinė įstaiga, turinti pastatų su juose įrengtais teleskopais, arba kosminių teleskopų valdymo aparatūra. Astronomijos observatorijos statomos atokiose vietovėse, kad miestų šviesos netrukdytų astronominiams stebėjimams. Dažniausiai observatorijos įrengiamos aukštai kalnuose (1500–4000 m aukštyje), kur retesnė atmosfera. Taip siekiama išvengti stebėjimų netikslumų dėl Žemės atmosferoje vykstančių optinių reiškinių. Didžiausios observatorijos pastatytos skirtingose pasaulio vietose: Čilėje (Sero Tololo observatorija), Puer̃to Rikè (Aresibo observatorija), Euròpoje (Euròpos pietinė observatorija), Jungtinėse Amèrikos Valstijose (Palomaro observatorija).
Lietuvõs observatorijos
Lietuvojè veikia dvi observatorijos: Vilniaus universiteto astronomijos observatorija ir Molėtų astronomijos observatorija.
Vilniaus universiteto astronomijos observatorija buvo įkurta 1753 metais. Jai Lietuvõs Didžiõsios Kunigaikštỹstės vyriausiasis kariuomenės vadas Mykolas Radvila 1753 metais padovanojo pirmąjį 13,5 cm skersmens teleskopą.
Molėtų astronomijos observatorija (5.5.4 pav., a) buvo įkurta 1969 metais. 1991-aisiais joje buvo sumontuotas 165 cm skersmens teleskopas – didžiausias visoje Šiáurės Euròpoje (5.5.4 pav., b). Šalia Molėtų observatorijos yra įsikūręs Etnokosmologijos centras. Jame ir Molėtų observatorijoje besilankantys turistai gali gėrėtis naktiniu dangumi, ryškiausiomis žvaigždėmis ir žvaigždynais.
Klausimai ir užduotys
- Kosminiai teleskopai genda. Pasidomėkite, kaip astronautai taisė Hablio teleskopą.
- Kosminiai teleskopai anksčiau ar vėliau nustoja veikti. Pasidomėkite, kada ir kaip turėtų nustoti veikti Hablio teleskopas.
- Pasidomėkite Lietuvojè sukurtais dirbtiniais Žemės palydovais. Kokia jų kūrimo istorija, kaip buvo sprendžiamos technologinės ir finansinės problemos?
- Parsisiųskite kurią nors dangaus stebėjimo programėlę ir pasidomėkite, kokie dirbtiniai Žemės palydovai skrieja virš jūsų gyvenamosios vietovės. Surinktą informaciją aptarkite su klasės draugais.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"