Teleskopų istorija
Teleskopų istorijos ištakos siekia 1509 metus. Italų tapytojas, skulptorius, inžinierius Leonardas da Vinčis rašė, kad įmanoma pagaminti stiklus, kuriais būtų galima žiūrėti į pilną Mėnulį. Jau minėtas olandų akinių meistras H. Lipershėjus (5.6.1 pav.) 1608 metais pastebėjo, kad žiūrint pro tam tikru atstumu vieną už kito laikomus du nušlifuoto stiklo iškiluosius lęšius tolimi daiktai atrodo esantys visai arti. Jis paėmė popierinį maždaug 30 cm ilgio vamzdį ir jo galuose įtvirtino lęšius. H. Lipershėjaus sukurti žiūronai didino tris kartus. Netrukus tokiais žiūronais imta prekiauti didžiuosiuose Euròpos miestuose (Parỹžiuje, Venecijoje, Milane), jais susidomėjo net kariškiai. H. Lipershėjaus darbai labai sudomino italų fiziką Galileo Galilėjų (Galileo Galilei, 1564–1642) (5.6.2 pav.). Jo sukurtas prietaisas didino apie 30 kartų. Šiuo prietaisu Galilėjus 1610 m. atrado Mėnulio kraterį, Jupiterio palydovus, Saulės dėmes. 1611 m. graikų matematikas Džovanis Demisianis (Giovanni Demisiani) Galilėjaus prietaisą pavadino teleskopu. 1671 m. anglų tyrėjas I. Niutonas (5.6.3 pav.) pirmasis sukonstravo teleskopą su veidrodžių sistema.
Optinio teleskopo paskirtis – surinkti kuo daugiau dangaus šviesulių skleidžiamos šviesos. Surenkamos šviesos kiekis priklauso nuo teleskopo objektyvo skersmens. Teleskopo objektyvo skersmuo vadinamas apertūrà (lot. apertura – atidarymas, plyšys). Optinių teleskopų istorija liudija, kad bėgant metams buvo kuriami vis didesnio skersmens teleskopai. 1949 m. JAV Palomaro observatorijoje (Kalifornijos valstija) buvo sumontuotas 5 metrų skersmens teleskopas. 1975 m. Šiaurės Kaukaze rusų tyrėjai įrengė 6 metrų skersmens teleskopą. 1992 metais Havajų salų kalnuose buvo sumontuotas 10 metrų skersmens teleskopas. 2009-aisiais pradėti gaminti daugiaveidrodžiai teleskopai: La Palmos saloje įrengtas 10,4 metro skersmens, Arizonos kalnuose – didysis dviejų veidrodžių teleskopas, veikiantis kaip 11,8 metro skersmens teleskopas.
Kaip naudotis mėgėjų teleskopu?
Mėgėjų teleskopą sudaro stovas, objektyvas, okuliaras, vaizdo ieškiklis, fokusavimą reguliuojantis sraigtas, teleskopo padėtį reguliuojantis sraigtas, kompasas (5.6.4 pav.). Prieš pradėdami naudoti teleskopą įsitikinkite, ar jis tinkamai pritvirtintas prie stovo. Sureguliuoti teleskopą galite patalpoje, o išnešę į lauką palaukite apie pusvalandį, kol prietaisas pripras prie temperatūros pokyčių. Ruošiantis stebėjimams svarbu išsiaiškinti, kokius dangaus kūnus (planetas, žvaigždes) galima pamatyti. Todėl pasinaudokite kompiuterinėmis programomis („arMap“, „Stellarium Mobile“ ar kitomis).
Teleskopo objektyvo židinyje atsirandantį kūno atvaizdą stebime per okuliarą (didinamąjį stiklą) (5.6.4 pav.). Teleskopo okuliarus galima keisti, o kartu keisti teleskopo didinimą. Kuo trumpesnis okuliaro židinio nuotolis, tuo labiau galime jį priartinti prie teleskopo objektyvo židinio. Pavyzdžiui, į teleskopą įdėjus 25 mm židinio nuotolio okuliarą, reikia jį, sukant okuliaro reguliavimo sraigtą, pastatyti 25 mm nuo objektyvo židinio. Padaliję teleskopo objektyvo židinio nuotolį (1000 mm) iš okuliaro židinio nuotolio (25 mm), apskaičiuojame, kiek kartų didina teleskopas. Mūsų aptariamu atveju: 1000 mm : 25 mm = 40 kartų. Kuo daugiau kartų didina teleskopas, tuo siauresnis ir tamsesnis regėjimo laukas. Rekomenduotina didinti mažiau, kad geriau matytųsi tolimo objekto detalės.
Prie teleskopo galima pritvirtinti vaizdo ieškiklį (5.6.4 pav.), kurio okuliare yra kryžiukas. Reguliavimo varžtais vaizdo ieškiklio padėtį reikia reguliuoti tol, kol kryžiukas sutampa su stebimu objektu.
Tarpdalykinis projektas
Pabūkite dangaus vaizdų medžiotojais ir pasidomėkite astrofotografija. Išsiaiškinkite, kaip galima fotografuoti dangų skirtingomis priemonėmis ir būdais: fotoaparatu, fotoaparato objektyvą įstačius į teleskopo fokusatorių, naudojant specialų adapterį, išmanųjį telefoną (5.6.5 pav.). Jeigu mokykloje turite teleskopą, atlikite šią užduotį. Pasidalykite dangaus nuotraukomis su klasės draugais, aptarkite nuotraukų kūrimo techniką.