Rašymo procesas

Vilniuje sekmadienį vyks tarptautinis romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“.

Pasak organizatorių, lankytojų laukia tradicinės teatralizuotos eitynės su žirgais, jų metu vyks ir šokėjų pasirodymai.

„Dalyvauti eisenoje su žirgais – sena mūsų svajonė, kurią pirmą kartą įgyvendinti pavyko gal prieš penkerius metus, vėliau keitėme juos į modernius automobilius, bet pernai vėl grįžome prie žirgų. Taigi šiemet vėl atvyksime su žirgais, kaip priimta romų kultūroje“, – pranešime sakė vienas iš renginio organizatorių, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik.

Dieninė renginio dalis vyks Vilniaus centre ir taps Tautų mugės dalimi – scenoje prie V. Kudirkos aikštės pasirodys romų kolektyvai iš Marijampolės, Troškūnų, Vilniaus bei kviestinės Latvijos ir Estijos romų žvaigždės. Taip pat koncerto metu bus organizuojamas pirmas Lietuvoje romų jaunimo talentų konkursas „Romavision“.

„Deja, romų jaunimas labai dažnai susiduria su diskriminacija dėl tautybės, todėl jiems sunku rasti darbą, kilti karjeros laiptais. Bet tarp jų yra nepaprastai talentingų žmonių. Pamatykime juos. Norime, kad romų jaunimas pajustų, kad gali prisidėti prie visuomenės nuostatų apie romus keitimo ir gali būti visaverčiais visuomenės nariais. Todėl prieš konkursą vyks talentų stovykla, kur su jaunaisiais talentais dirbs žinomi atlikėjai, stilistai, aktoriai“, – sakė Ištvanas Kvik.

Konkurso finalas vyks koncertų salėje, geriausią dalyvį išrinks tarptautinė vertinimo komisija.

Rašymo situacijos išsiaiškinimas. Rašymo tikslų gali būti labai įvairių. Galbūt jūs norite ką nors pranešti ar kuo nors įtikinti skaitytojus, gal ketinate papasakoti apie save, pasidalyti įspūdžiais, pateikti vertinimą ar pan. Visuomet numatykite, kas skaitys jūsų tekstą, kas bus jūsų adresatas.

Atsižvelgdami į tikslą ir skaitytoją, pasirinkite rašymo žanrą ir stilių, t. y. tinkamą kalbinę raišką. Jeigu jūsų tekstą skaitys bendraamžiai, galite rašyti šmaikščiai, žaismingai. Jei tekstas skirtas viešajai erdvei, pavyzdžiui, jį skaitys mokytojai, reikėtų rašyti dalykiškiau, labiau paisant bendrinės kalbos normų.

Turimų žinių rašoma tema prisiminimas. Galvodami apie pasirinktą temą, prisiminkite, ką apie tai jau žinote, pasitelkite asmeninę patirtį, apgalvokite, kokių žinių dar trūksta, pasiremkite žemiau pristatoma strategija „Žinau – noriu žinoti“ ir kitais minčių žadinimo bei idėjų kūrimo būdais, pavyzdžiui, pravers vadinamojo minčių lietaus, temos žemėlapio, laisvojo rašymo ir kitos strategijos.

Rašinio idėjų ir turinio apmąstymas. Peržvelgę surašytas mintis atsirinkite, kas jums labiausiai tinka, turint omeny rašymo tikslus, temą ir adresatą, surašykite mintis eilės tvarka taip, kaip ketinate jas dėstyti.

Reikalingos informacijos paieška. Apmąstę rašinio turinį, raskite, jei reikia, papildomos medžiagos (kaip jos ieškoti, mokėtės septintoje klasėje). Paieškokite patikimų šaltinių, tikslių citatų, neiškraipytų faktų, įvairių nuomonių arba vertinimų. Viską peržiūrėkite ir pasvarstykite, ar verta panaudoti visą turimą medžiagą. Palikite tik tai, kas svarbiausia. Atrinktą medžiagą sutvarkykite ir sugrupuokite.

Plano sudarymas. Pasidarykite planą – jis reikalingas tam, kad ruošdamiesi rašyti ir rašydami laikytumėtės tvarkos. Rengdami planą atidžiai peržiūrėkite visą surinktą ir susistemintą informaciją ir numatykite, kokia bus rašomo teksto pagrindinė mintis (jei tai samprotavimas) ar svarbiausias įvykis (jei tai pasakojimas). Suskaidykite pagrindinę samprotavimo mintį į svarbiausius teiginius ir suformuluokite išvadą, o jei planuojate pasakojimą, numatykite pasakojimo įvykių seką ir atomazgą. Apgalvodami planą atsižvelkite į teksto žanrą ir jam keliamus reikalavimus.

Planas gali būti paprastas, kai išvardijami svarbiausi tekste aptariami klausimai, bet gali būti ir sudėtinis, sudarytas iš trijų pagrindinių dalių – įžangos, dėstymo ir pabaigos. Jos savo ruožtu gali būti dar detalizuojamos. Pagalvokite, kuo tekstą pradėsite ir kuo baigsite, kaip apibendrinsite tai, kas buvo svarstoma ar pasakojama. Labai svarbu, kad teksto dalys sietųsi viena su kita, kiltų viena iš kitos, paaiškintų viena kitą.

Kaip rašyti ir tobulinti juodraštį?

Pirmą teksto variantą, vadinamąjį juodraštį, rašykite laikydamiesi plano, kuris neleis nukrypti nuo temos, padės nuosekliai reikšti mintis. Siekdami rišlumo sakinius siekite siejamaisiais žodžiais ar žodžių junginiais (mano nuomone, be to, kita vertus, pavyzdžiui, antai, taigi ir pan.). Parašytą juodraštį būtina atidžiai skaityti, aptarti ir taisyti – redaguoti. Teksto tobulinimas – be galo svarbus rašymo etapas. Patyrinėkite juodraščio tobulinimo žingsnius ir strategijas, kurias pritaikę prieisite švarraščio rašymo etapą.

Anekdotas

Mama barasi:

– Petriuk, šaldytuve buvo trys apelsinai! O dabar likęs tik vienas. Kaip tai atsitiko?

Petriukas gūžteli pečiais:

– Visai paprastai, mamyte! Trečio apelsino aš nepastebėjau...

(Iš „Juokingi.lt“)

Iš įrašo socialiniame tinkle

Tikiu, kad pagalba kitiems yra vienas iš kilniausių gyvenimo tikslų. Todėl kviečiu jus prisidėti prie mūsų organizuojamos pilietinės iniciatyvos ir neatlygintinai dovanoti kraujo. Juk tapę donorais kitiems suteiksite progą toliau gyventi, kurti ir mylėti. Nedelsdami junkitės prie mūsų donorystės akcijos. Maža jūsų dovana gali tapti dideliu stebuklu. Pasidalinkime gerumu ir skleiskime meilę konkrečiais darbais!

Iš mokymo priemonės

Klausymasis – svarbi žodinio bendravimo dalis. Nesiklausydami arba klausydamiesi neatidžiai, mes negauname tam tikros dalies informacijos, kuri gali būti svarbi. Jei negebame išklausyti kito žmogaus, tai neleidžiame jam atsiskleisti, pasijusti suprastam ir išgirstam. Kartu ir sau trukdome suprasti, geriau pažinti kitą, užmegzti ir palaikyti tvirtesnius, geresnius santykius. Neveiksmingas klausymasis būna įvairių konfliktų, nesusipratimų, nutrūkusių santykių, nesėkmingo bendradarbiavimo priežastis.

Iš darbuotojo prašymo

Prašau leisti man dirbti nuotoliniu būdu. Įsipareigoju užtikrinti nustatytu darbo laiku reikalingą bendravimą darbo funkcijoms atlikti, atsakyti į elektroninius laiškus, atsiliepti į skambučius, t. y. nuotolinio darbo metu būsiu pasiekiamas nurodytu telefonu, o praleidęs skambučius perskambinsiu ne vėliau kaip per valandą.

Iš dainos

Kai susitikome, aš jau žinojau
​Viską apie tave.
​Atsisveikinau ir pagalvojau –
​Taip būna tik kine.
​Pagavau save nekvėpuojant,
​Sukasi man galva.
​Atsibudusi aš išgirdau –
​Skambi tu kaip muzika.

(Justė Arlauskaitė-Jazzu „Apie tave“)

Temos žemėlapio strategija:

1. Centre užsirašykite savo suformuluotą konkretesnę temą.
2. Aplinkui surašykite kilusias asociacijas ir mintis šia tema.
3. Parinkite kiekvienai asociacijai ir minčiai po keletą naujų idėjų.
4. Atsirinkite daugiausia minčių sukėlusias idėjas.
5. Atsisakykite netinkamų minčių.

Pavyzdys​
Tema. Dovanos. Kodėl verta teikti dovanas?

Gerina gavėjo savijautą:
​Pradžiugina
​Sujaudina
​Sušildo ryšius
​Gerina nuotaiką
​Ilgina gyvenimą

Stiprina tarpusavio ryšius:
​Prisirišimą
​Draugystę
​Meilę
​Pagarbą
​Rodo kito reikalingumą

Mintis apibendrinantys teiginiai. Įteikdamas dovaną dovanotojas rodo kitam pagarbą, jį pradžiugina. Taip sušyla tarpusavio santykiai, ypač sustiprėja draugystė.

Kodėl verta dovanoti dovanas?

Kai gaunu dovanų, man pasidaro gera, linksma. Liūdna, kai gimtadienį pamiršta geriausi draugai. Tuomet apima vienišumo ir nereikalingumo jausmas. Man ypač patinka kalėdinės dovanos, nes visi laukia jų, kalba apie jas, dovanoja jas. Klasėje prieš Kalėdas kiekvienas burtų keliu išsitraukia bendraklasio vardą ir jam dovanoja kokią nors staigmenėlę.
؜​

Vaikystėje tikėjau Kalėdų Seneliu ir laukdavau jo dovanų kaip stebuklo. Nors stebuklais nebetikiu, kalėdinių dovanų vis tiek labai laukiu. Mane labiausiai nudžiugina tos dovanos, kurias sukūrė pats dovanojantysis. Tokios dovanos tampa brangiu prisiminimu. Taip pat gera matyti, kai mano dovanėlė teikia džiaugsmą kitiems.
؜​

Kodėl verta dovanoti dovanas?

Man gera, kai mano dovanėlė teikia džiaugsmą kitiems. Kalėdos – pats geriausias metas jį dovanoti ir klasės draugams. Klasėje prieš Kalėdas kiekvienas burtų keliu išsitraukia bendraklasio vardą ir jam dovanoja kokią nors staigmenėlę. Gera matyti, kaip klasės draugas išpakuoja mano dovanėlę ir džiūgauja: jei tai šokoladukas – jį suvalgo, jei tai mano raštelis – jį perskaito, nusišypso ir visą dieną lieka džiugus. Aš tada pasijaučiu slaptu angeliuku, kuris dovanoja kitiems džiaugsmą.

Pavyzdys
​Ką žmogui teikia kelionės?

Rekomenduojamoji literatūra ir skaitymo malonumas: ar tai suderinama?

Knygos – tai maži pasauliai, ne tik įtraukiantys intriguojančiu siužetu, bet ir padedantys mums suprasti svarbius dalykus. Jos mus pamoko, įkvepia siekti tikslų, įgyvendinti svajones. Man knygos yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Jos man teikia džiaugsmą ir padeda užmiršti problemas, pasinerti į svaiginamą sukurtą pasaulį. Žinoma, yra knygų, kurių skaitymas nesuteikia tokio malonumo. Dažniausiai tokios knygos yra iš rekomenduojamosios literatūros sąrašo. Kodėl taip nutinka? Ar gali priverstinis skaitymas būti malonus?

Dažniausiai pirmą kartą su rekomenduojamosios literatūros sąrašu susiduriame 2–3 klasėse. Tada tas sąrašas atrodo be galo ilgas ir neįveikiamas, tačiau, kai 5-oje klasėje mokiniai į rankas gauna rekomenduojamosios literatūros sąrašus, iškart nusigąsta: „Nejaugi reikės perskaityti tiek knygų?“ Ir taip, mokinių nelaimei, tie rekomenduojamosios literatūros sąrašai tampa šmėklomis, kurios visus mokslo metus juos persekioja ir vis primena apie save. Tikriausiai taip nutinka todėl, kad tas knygas perskaityti privalu, o dažnai ir per labai trumpą laiką, todėl reikia skubėti ir nėra kada mėgautis skaitymu. Be to, jos retai būna mokiniams įdomios, aktualios.

Tačiau ne visiems mokiniams rekomenduojamoji literatūra yra problema. Tikrai yra mokinių, kurie su didžiausiu malonumu perskaito visas to sąrašo knygas. Nors aš nepriklausau šiai negausiai mokinių grupei, pripažįstu, kad ir tarp tų rekomenduojamųjų knygų galima rasti vieną kitą įdomią, labai įtraukiančią. Šiais mokslo metais perskaičiau dvi tokias knygas – E. M. Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“ ir Rūtos Šepetys „Tarp pilkų debesų“. Iš pirmo žvilgsnio abi šios knygos pasirodė labai nuobodžios, ir, regis, patys pavadinimai šaukte šaukė, kad jos bus niekuo neišsiskiriančios – apie karą ir tremtį. Tačiau vos pradėjusi skaityti supratau, kad ne visada išankstinė nuomonė būna teisinga, – knygos, pasakojančios apie Pirmojo pasaulinio karo ir tremties į Sibirą baisumus patyrusius jaunuolius, buvo įtraukiančios, siužeto vingiai neleido nuobodžiauti, o skaudūs pagrindinių herojų Pauliaus Boimerio ir mergaitės Linos, jos artimųjų likimai tikrai sujaudino. Šios knygos sukėlė įvairių emocinių išgyvenimų: gailestį, pyktį, liūdesį, širdgėlą, užuojautą, džiaugsmą... Patyriau tikrą skaitymo malonumą.

Nors esu įsitikinusi, kad priverstinis skaitymas retai teikia mokiniams malonumą, vis dėlto manau, jog rekomenduojamoji literatūra ir skaitymo malonumas gali būti suderinami. Tereikia tarp rekomenduojamųjų atrasti sau patinkančią knygą.

(Aštuntokės Beatričės Miklašavičiūtės rašinys)

Gavę kvietimą į šventę, iškart susirūpiname dėl dovanų. Krikštynos, Kalėdos, Valentino diena, išleistuvės, įkurtuvės – progų tiek, kad vos telpa į kalendorių. Taigi, kaip išrinkti dovaną, kad ji neapkarstų tam, kuris ją renka, ir nenuviltų to, kuriam skirta?

Dovanos daug pasako apie dovanotoją. Ką jis žino apie tą, kuriam renka dovaną? Kuo dovanos gavėjas domisi, apie ką svajoja? Juk nedovanosime balkono gėlių tam, kuris neturi balkono, arba skrydžio parasparniu tam, kuris bijo aukščio. Požiūris, kad reikėtų dovanoti tai, ką pats norėtum gauti, taip pat nėra tinkamas. Visi žmonės yra skirtingi, tad svarbiausia ieškant dovanos galvoti apie dovanos gavėją.

Nors progų teikti dovanas yra be galo daug, galima tai daryti ir be progos. Kai jūs, pakviestas vakarienės, atnešate ką nors namų šeimininkams, tai taip pat yra dovana. Kai proga neeilinė, tarkime, jubiliejus, dovanos turėtų būti taip pat atitinkamos. Jeigu jubiliatas progos nesureikšmina, sakykim, švenčia gamtoje, dovanokite ką nors paprastesnio.

Apskritai dovanoti galima viską: ne tik bendrai pieštą draugų piešinį, bet net ir dangaus žvaigždes. Pasirodo, egzistuoja dovanų mados. Prieš kelerius metus išgyvenome „padariau pats“ madą, dovanų kuponų populiarumo erą, šiuo metu vyrauja „dovanoju savo laiką“ mada. Gali būti, kad skirtingose kultūrose kai kurių daiktų dovanoti apskritai nepatartina.

Priežasčių, kodėl turėtume dovanoti ką nors kitam, yra tikrai daug. Tad džiuginkime aplinkinius kuo dažniau. Juk dovanodami dovaną, dovanojame savo šilčiausius jausmus. O kiekvienoje dovanoje telpa dalelė ją dovanojančio žmogaus.

(Pagal Vaivą Rutkauskaitę)