Stebuklingosios Nilso kelionės
- Žymi švedų rašytoja Selma Lagerliof knygoje „Stebuklingosios Nilso kelionės“ pasakoja apie berniuką, kuris už nedorą elgesį buvo paverstas nykštuku. Nilsas išskrido į kelionę ant laukinio žąsino nugaros. Kelionėje patyrė daug džiaugsmų ir nelaimių, o vėliau savo draugiškumu, pasiaukojimu, paslaugumu, sąžiningumu įgijo draugų ir tapo visai kitokiu žmogumi.
Selma Lagerliof
Stebuklingosios Nilso kelionės
Pirmoji dalis
– Kaip atrodo užsieny? Kaip atrodo užsieny?
– Palūkėkit! Palūkėkit! Netrukus pačios pamatysit! – atsakydavo senės žąsys, jau ne kartą lėkusios per Švediją.
Skrisdamos per ilgus, miškais apžėlusius Vermlando kalnus ir žvilgančius tviskančius jo ežerus, lėkdamos per gražiuosius Bohusleno uolynus arba per dailiuosius Vakarų Jetlando kalnelius, jauniklės žąsys nustebusios klausdavo:
– Ar visas pasaulis atrodo toks? Ar visas pasaulis atrodo toks?
– Palūkėkit! Palūkėkit! Pačios netrukus pamatysit, kaip atrodo pasaulis, – atsakydavo senoji žąsis Aka.
Kai laukinių žąsų pulkas perskrido per Halando kalnynus ir įlėkė gerokai į Skonę, Aka sušuko:
– Pasižiūrėkit dabar žemyn! Apsidairykit aplink! Taip atrodo ir užsieny!
Tada jos kaip tik lėkė per Sedero kalnagūbrį. Visa ta aukšta apylinkė buvo apaugusi skroblynais, o vidur miškų dūlavo gražios, bokštais papuoštos pilys. Tarp medžių ganėsi stirnos, o miško laukymėse žaidė zuikiukai. Miškuose aidėjo medžiokliniai ragai, o garsų šunų lojimą išgirsdavo net laukinės žąsys. Tarp medžių raitėsi platūs keliai, jais važinėjo ponai ir ponios, susėdę į puošnias, blizgančias karietas, jodinėjo raiteliai ant ristų žirgų. Kalnų papėdėje tviskėjo Ringo ežeras, o ant siauručio iškyšulio galėjai įžiūrėti senąjį Busjės vienuolyną. Ckaralidų tarpeklis skrodė kalnyną pusiau, o tos prarajos dugnu čiurleno upelis. Uolų sienos riogsojo apaugusios krūmais ir medžiais.
– Ar taip atrodo ir užsieny? Ar taip atrodo ir užsieny? – klausinėjo jauniklės žąsys.
– Taip, ten, kur eina miškais apžėlusios kalnų virtinės, atrodo visiškai taip pat! – atsiliepė Aka. – Bet ne taip jau dažnai tokių vietų pasitaiko. Palūkėkite kiek ir pačios pamatysite, kaip ten atrodo!
Aka nuvedė savo žąsis toliau į pietus ligi pat Skonės lygumos. Kiek tik akis užmato, ten plytėjo javų ir cukrinių runkelių laukai, kur darbininkai kaip tik rovė runkelius; buvo ten ir žemų, baltai dažytų namų, ir daug mažų baltų bažnytėlių, ir nedailių, pilkų cukraus fabrikų, ir geležinkelio stočių bei miestelių. Dryksojo čia ir daug durpingų pelkių su ilgom, jau supjaustytom durpių lysvėm, buvo ir akmens anglių kasyklų su juodais anglių kalnais aplinkui. Keliai ir vieškeliai raitėsi tarp karpytų gluosnių eilių, o geležinkelio linijos atrodė kaip koks tinklas, užklotas ant lygumos. Kai kur ant nedidelių ežerų krantų, apaugusių skroblais, stovėjo puikūs dvarai.
– Pasižiūrėkite dabar žemyn! Pasižiūrėkite dabar žemyn! – sušuko Aka. – Taip atrodo ir užsieny nuo Baltijos pakrančių ligi aukštųjų kalnų, toliau kurių mes dar niekuomet nesame lėkusios.
Dailininkas B. Libekas
- Virš kokios šalies lekia žąsų pulkas su Nilsu?
- Ko vis klausinėja jaunos žąsys ir ką joms atsako senosios?
- Kaip atrodė vietovė lekiant virš Sedero kalnagūbrio?
- Kuo buvo ypatingas Skonės lygumos vaizdas?
- Kaip manote, kodėl jaunoms žąsims taip rūpėjo, kaip atrodo užsienyje?
Užduotys
- Savarankiškai perskaitykite pažymėtą teksto dalį.
- Nurašykite vaizdingus žodžių junginius. Juose pabraukite daiktavardžius, skliaustuose nurodykite jų giminę, skaičių ir linksnį.
Eina miškais (vyr. g., dgs. Įn.) apžėlusios kalnų (...) virtinės (...), ...
- Suraskite melsvai pažymėtoje ištraukoje du skirtingų giminių mažybinius maloninius daiktavardžius ir išlinksniuokite juos vienaskaita ir daugiskaita.
Norint keliauti reikia pradėti nuo žingsnelio.
Vns. | Dgs. | |
V. | ||
K. | ||
N. | ||
G. | ||
Įn. | ||
Vt. | ||
Š. | ! | ! |
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"