Paskutinis Gediminaitis
- Rašytojo Antano Ramono pasakojime kalbama apie kunigaikščio Gedimino giminei priklausantį, todėl gediminaičiu vadinamą bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovą Žygimantą Augustą ir jo valdymo metais – maždaug prieš 450 metų – klestėjusį Vilnių.
Antanas Ramonas
LEGENDA
Paskutinis Gediminaitis
Pirmoji dalis
Gražus yra Vilnius. Gražus ir rytui auštant, ir dienos skuboje, ir vakaro susimąstyme. Ar krenta ant jo lengva pavasario žaluma, ar karaliauja lėta Lietuvos vasara jo parkuose, ar šnabžda auksiniai rudens lapai po kojomis, ar leidžiasi sniegas mėlyname rūke į siauras jo gatves – visada gražus yra Vilnius. Ir nežinai, kada jis gražesnis. Sako daug matę ir daug keliavę žmonės, kad maža tokių miestų yra margame pasaulyje. Ir tikiu aš, kad jų tiesa.
Legenda pasakoja, ir seni metraščiai patvirtina, kad paskutinis Gediminaitis – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas iš visų savo didelės šalies miestų labiausiai mylėjęs žiląjį Vilnių. Gal dėl to, kad čia jo protėviui kunigaikščiui Gediminui prisisapnavo kaukiantis galingu balsu Geležinis Vilkas, o gal todėl – rašo tų tolimų laikų žmonės, – kad Vilnius jo valdymo metais gražiausias miestas pasaulyje buvęs. Tviskėjo puošnūs rūmai, kilo balti bažnyčių bokštai, rymojo senoji Gedimino pilis ant kalno, o aplink, čia pat už srauniosios Vilnios, už paslaptingosios Neries, kilo ant kalvų ir žaliavo mėlynavo didžiulės, taip mielos lietuvio širdžiai girios.
Pamėgo karalius Vilnių ir didelę metų dalį praleisdavo čia.
Iškilo didžiuliai rūmai Pilies kalno papėdėje, naršė po tolimiausius kraštus Žygimanto Augusto pasiuntiniai ir, negailėdami nei aukso, nei sidabro, pirko skaidrius kaip krištolas venecijietiškus veidrodžius, plonasienius, persišviečiančius kinų porceliano indus, garsių italų meistrų paveikslus, žėrinčius visomis vaivorykštės spalvomis kilimus iš tolimos persų šalies, nuostabiai išraižytas Augsburgo taures ir padėklus, nes viską, kas gražu, mėgo valdovas. Tad skambėjo rūmų menėse švelni muzika, glostydama lepią valdovo ausį, nepavargdamos krebždėjo poetų plunksnos, kurdamos skambias odes. Niekada Vilniuje taip neklestėjo menas ir dailieji amatai, niekada Vilniuje nebuvo taip linksma, kaip valdant Žygimantui Augustui. Nuostabūs buvo laikai! Nes ir didikai, nenorėdami atsilikti nuo karaliaus, taip pat statė ir puošė savo rūmus, taip pat kvietė iš visur dailininkus, amatininkus, muzikantus. Akyse gražėjo miestas!
Pagal knygą „Vilniaus legendos. Pasakos“Dailininkas Andrius Repšys
Metraštis – įvykių aprašymas pamečiui.
Venecijietiškas – parvežtas iš Italijos miesto Venecijos.
Odė – eilėraštis svarbaus įvykio ar asmens garbei.
- Rašytojas grožisi miestu įvairiais metų laikais. Kokiais žodžiais apie kiekvieną metų laiką kalbama?
- Kuo aiškinama stipri Žygimanto Augusto meilė Vilniui?
- Kokie iškilę rūmai minimi pasakojime? Kur jie yra ir kaip atrodo šiandien?
- Kaip buvo puošiami Žygimanto Augusto rūmai?
- Kuo prasideda šis pasakojimas, ką laikytumėte jo užuomazga?
- Raskite argumentų, paneigiančių nuomonę, esą kalbos apie rūmų puošnumą ir Vilniaus klestėjimą – rašytojo išsigalvojimas.
Užduotys
BŪDVARDIS – kalbos dalis.
Būdvardžiai išreiškia daikto požymius ir ypatybes.
Būdvardžiai atsako į klausimus ir yra linksniuojami:
V. Koks? Kokia?
K. Kokio? Kokios?
N. Kokiam? Kokiai?
G. Kokį? Kokią?
Įn. Kokiu? Kokia?
Vt. Kokiame? Kokioje?
Būdvardžiai kaitomi giminėmis: vyriškąja (vyr. g.) ir moteriškąja (mot. g.).
Būdvardžius kaitome skaičiais: vienaskaita (vns.) ir daugiskaita (dgs.).
- Prisiminkite būdvardį.
- Nurašykite į sąsiuvinius paryškintą sakinį, pabraukite daiktavardžius ir juos apibūdinančius būdvardžius.
- Nurodykite daiktavardžių bei būdvardžių giminę, skaičių ir linksnį.
- Geltoni, draugiška, žiemiškas, spalva, vilnonis.
- Trumpas, svetingi, plotis, taškuotas, jautrus.
- Skardus, maloni, spalvinga, samanoti, kvapnūs.
- Plaukuota, maištininkas, darbštus, erdvi, maistinga.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"