Emilija Pliaterytė
- Šioje pasakojimo ištraukoje jau persikeliama į ginkluoto pasipriešinimo pabaigą. Sukilėlių jėgos silpsta, jie traukiasi iš Lietuvos į Lenkiją.
Emilija Liegutė
Emilija Pliaterytė
Trečioji dalis
Ruduo. Dienos ir naktys, naktys ir dienos... Jau dešimtis jų praslinko – alkanų, šaltų, bemiegių, kupinų pavojų, – regis, niekad nesibaigiančių.
Vedlys žemaitis, tapnodamas lengvomis vyžomis apautomis kojomis, ramina:
– Jau greitą, ponulėli. Jau nedaug belika. Tujaus tujaus bus lėnkų žemė. Puora deinelių beeisma...
Prasideda Augustavo, už jų – Kapčiamiesčio girios. Be galo, be krašto. Tik pastabi įgudusio vedlio akis įstengia surasti vilkų pramintus takus šabakštynuose ir apniukusią dieną nepamesti pietų krypties, o naktį orientuotis pagal žvaigždes. Žygeiviai – valstiečių rūbais persirengę 1831 metų sukilėliai. Grafaitė, būrio vadė, kapitonė Emilija Pliaterytė, jos adjutantė Marija Rašanavičiūtė ir Emilijos pusbrolis sukilėlių eskadrono vadas, partizaninių kovų organizatorius grafas Cezaris Pliateris.
– Šimtą kartų geriau mirtis negu gėda! Neisiu iš paskos drauge su kitais! Pasiliksiu čia ir kovosiu už Tėvynę iki paskutinio kraujo lašo! – pasakė Emilija Pliaterytė, 25-ojo pėstininkų pulko vadė, generolui Deziderui Chlapovskiui, ketinančiam su armija pasitraukti į Prūsiją.
Nors daugelį metų Lietuva buvo okupuota, laisvės troškimas – garbingiausias žmonijos siekis – lietuvių širdyse neišblėso. Jį nuolat pakurstydavo istorijos atmintis, buvę narsūs karžygiai, kovų už laisvę didvyriai.
Sukilimas pralaimėjo. Tačiau garsas apie grafaitės Pliaterytės kovą už Tėvynės laisvę nenugrimzdo užmarštin, nelyginant Baltosios Ančios upėn. Adomas Mickevičius jos garbei parašė eilėraštį „Pulkininko mirtis“. Apie jos žygius sukurta muzikos kūrinių, scenos veikalų, parašyta knygų. Jos vardu pavadintos miestų gatvės, mokyklos Lietuvoje, Lenkijoje, JAV... O vardas „Emilija“ tebėra populiarus. Daugelis žino apie narsius Pliaterytės žygius, aprašytus istorijos vadovėliuose, enciklopedijose.
Pagal knygą „Emilija Pliaterytė“Adjutantas – karininkas, atliekantis vado pavedimus.
Eskadronas – kavalerijos dalinys.
- Kokiomis vietovėmis traukėsi sukilėlių grupė?
- Kurie vedlio pasakyti žodžiai yra tarmiški? Kaip juos supratote?
- Kas sudarė besitraukiančių sukilėlių grupę? Kodėl jie buvo persirengę valstiečių rūbais?
- Dėl ko ir kaip Emilija Pliaterytė pasipriešino sukilėlių generolui Chlapovskiui?
- Kas sakoma apie lietuvių laisvės troškimą?
- Kaip ir dėl ko pasaulyje prisimenama Pliaterytė?
- Apibendrinkite visas tris pasakojimo apie Pliaterytę ištraukas. Koks jos paveikslas kuriamas?
- Išvardykite tris faktus, kuriuos sužinojote perskaitę šiuos tris tekstus apie grafaitę Pliaterytę.
- Kaip manote, šis kūrinys yra grožinis ar negrožinis? Atsakymą pagrįskite.
Užduotys
- Prisiminkite skaitytus tekstus ir parašykite šiems daiktavardžiams bent po 5 būdvardžius.
Emilija Pliaterytė | Guvernantas Volfas | Sukilėliai | |
Išoriniai požymiai | daili, ... | ||
Vidinės ypatybės | linksma, ... |
- Nustatykite ir nurodykite šių daiktavardžių ir būdvardžių giminę, skaičių ir linksnį.
Bemiegių naktų, lengvomis vyžomis, pastabi akis, akylo vedlio, siaurus takus, lietingą dieną, laisva Lietuva, garbingiausias siekis, narsūs karžygiai, populiarus vardas, narsius žygius.
- Pasirinkite du skirtingos giminės daiktavardžių ir būdvardžių junginius, išlinksniuokite juos vienaskaita ir daugiskaita.
- Sutartiniu ženklu pažymėkite galūnes.
- Suraskite tekste sudurtinius žodžius. Parašykite, iš kokių žodžių jie sudaryti.
Kapčiamiestis – Kapčius (įkūrėjo pavardė) + miestas.
Rožin marškinėliai, medin namais,
šiaudin stogų, molin ąsočiuose,
sraun upėje, žal sukneles,
sldž vyšnią, molon ponui,
jautr močiute, nuoding grybus,
šilkin skarele.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"