Chapter 7.17 (Gimtoji kalba 4 kl.)

Pelenų antelė (III)

Pelenų antelė (III)

Antra ištrauka

[1]

​Ragana apsuka sau galvą, apgręžia antraip daiktus ir, išėjusi į laukų erdvę, pasidaro panaši į Motulę. Bet kai tik atsigręžia į mus – ji vėl Ragana, nes jos veidas – dvigubas. Ji, atsigręždama į savo buveinę, vis sukreksi. Paskui nutaiso Motulės balsą, šaukia Sigutę.

​​RAGANA

Ū ūūūū!
Sigut!
Ū ūūūū!
Kur tu?​​​

[2]

Į visas puses nueina aidas. Raganos buveinė blėsta, tarsi atsitraukia jos pasaulis. Ryškėja Sigutės augalai ir gyvulėliai. Iš už saulės išeina Sigutė, o paskui – Karvutė ir Kalaitė. Visos trys žiūri link šaukiančio balso, įsiklauso. Ir mato Sigutė Motulę-Raganą. Jos rankose lazdelė ir lauknešėlis. Sigutė neišmano apgavystės. Ji patikliai eina artyn.

[3]

​RAGANA

Vai tu, vargdiene maža,
​vai tau šalta rasa,
​vai tau rankas gelia,
​​vai tau kojelės šąla,
​​​vai tu, ryto rasele,
​​​vai tu, mano dukrele,
​​​​vai kaip tau šalta, kaip šalta,​​​
​vai pavargai, išalkai…

Siekia paglostyti Sigutę, bet tuo metu suviauksi Kalaitė. Ragana skubiai atitraukia ranką, atsigręžia į Kalaitę, ir jos veidas persimaino. Ir meilūs žodžiai, sakomi Sigutei, ima skambėti šaižiai, nemaloniai. Bet visa tai mato ir girdi tik Kalaitė ir Karvutė. Sigutę pasiekia vien meilūs žodžiai.

[4]

RAGANA
Anksti kėlėjėlei 
štai tau pusrytėliai,
štai tau, dukrele,
balta duonelė,
štai tau viralėlis
baltam lauknešėly…​​​​​​

Meta Sigutei lauknešėlį, nusigręžusi sukreksi ir dingsta. Sigutė atriša ir pamato, kas ten yra. Karvutė ir Kalaitė taip pat žiūri. Liūdna joms.

[5]

​Sigutės rauda

Geroji motinėle,
ar aš ne tavo dukrelė,
ar aš rasos mergelė,
kad man pusrytėliai 
tik akmenėliai,
tik pelenėliai?
Ar tu motulė man
netikra?
Ar aš ne tavo dukra?
Ar aš našlaitėlė,
purvabridėlė?
​Ar aš benamė bevardė,
​ar nėr kam manęs užtarti?
​Saule saulele,
​vėjau vėjeli,
​užstokit mane prieš motulę,
​prieš gerąją motinėlę…

[6]

​​​​​​​​​Brolelis ant kalno klausosi Sigutės raudos. Brolelis prijoja prie raudančios Sigutės, guodžia.

BROLELIS

Neverk, sesele,
neraudok, sesele,
mano žirgas žirgelis eiklus,​​
šautuvėlis taiklus.
Neverk, sesele,
​neraudok, sesele, –​​
​​​skrenda kulkelės
greičiau nei bitelės…​​​​​​

Iš knygos „Pelenų antelė“

  1. Kur vyksta šios ištraukos veiksmas?
  2. Kaip manote, ką reiškia Raganos sugebėjimas apsukti sau galvą ir dvejopas veidas?
  3. Kieno žodžiais prabyla Ragana kreipdamasi į Sigutę? Ką ji sako?
  4. Kodėl suviauksi Kalaitė?
  5. Pasiaiškinkite, kas yra rauda.
  6. Ragana turi du veidus, du balsus, ji apsimeta, kad rūpinasi Sigute. Raskite tekste vietas, kurios rodo jos apgaules.
  7. Apie ką Sigutė kalba savo raudoje? Kuo ji negali patikėti?
  8. Kaip reaguoja Brolelis girdėdamas Sigutės raudą?

Užduotis

Sesers gyvenimas buvo nesunkus kol brolis buvo namie. Brolelis išėjo į karą o Sigutė liko prie pamotės. Sigutės motina buvo mirusi todėl ūkį valdė pamotė ragana. Pamotė turėjo ir savo tikrą dukterį tačiau ši buvo nedaili ir negera. Dukra vaikščiodavo išsipuošusi bet nieko neveikė. Pamotė vis užsigeisdavo kad Sigutė nudirbtų sunkiausius darbus.

Please wait