Knygų graužikas
- Pirmiausia perskaitykite tik kūrinio pavadinimą. Kaip įsivaizduojate knygų graužiką?
Kornelija Funkė
KNYGŲ GRAUŽIKAS
Steno senelis mirdamas paliko šeimai savo knygas, apklotą, ant kurio visą laiką gulėdavo jo šuo, ir nedidelę medinę skrynelę su užrašu:
„Asmeniškai Stenui. Atidaryti būtinai slapčia.“
Tėtis visas senelio knygas užnešė į palėpę. Dvidešimt tris labai sunkias kartonines dėžes. Stenas nutykino į palėpę, išpakavo visas knygas ir sukrovė iš jų namelį. Tiesa, tai jam pavyko ne iš pirmo karto. Vietoj stogo užklojo senelio paliktą apklotą, vietoj šviestuvo pritvirtino tėčio žibintuvėlį. Tada Stenas paėmė medinę skrynelę ir įsirangė knygų namelin.
Viduje kvepėjo seneliu. Ant dėžutės buvo priklijuotas laiškas: „Sveikas, Stenai! Žinau, nesi knygų mėgėjas. Vis dėlto tikiuosi, kad šį mano palikimą išgelbėjai nuo ugnies. Knygų reikia tam, kurį rasi šioje dėžutėje. Iki pasimatymo kitame gyvenime!“
Stenui pasidarė be galo ilgu. Jis rankove nusišluostė akis ir atplėšė juostą, kuria buvo apklijuota dėžutė. Tuomet kilstelėjo dangtelį.
Mažyčių popieriaus skiautelių guolyje gulėjo kailiniuotas Kažkas. Jis truputėlį panėšėjo į jūrų kiaulytę.
– Pliušinis žaisliukas? – nustebo Stenas. Bet vos tik berniukas paėmė jį, padaras suspigo. Išsigandęs Stenas atgniaužė pirštus, ir tas Kažkas nukrito atgal dėžutėn.
Pliušinė kiaulytė iš susijaudinimo kriuksėjo.
– Nusiramink, aš tau nieko nedarysiu! – sušnibždėjo Stenas. – Garbės žodis!
– Duok man kokią knygą! – taip pat tyliai sukuždėjo pliušinė kiaulytė. – Šlamančią šnarančią! Ne, palauk, geriau paslaptingai šiurpią fantastinę!
Stenas iš knygų rietuvės atsargiai ištraukė pirmą pasitaikiusią. Pliušinė kiaulytė apuostė knygą ir linktelėjo.
– Hmm, taip, kvepia nuotykiais, liūdnai ir linksmai, saldžiai ir rūgščiai, taip!
Tuomet ji suleido dantis į knygą, lyg tai būtų buvęs paprastas sumuštinis.
– Ar tu irgi toks?
– Ką? – nesuprato Stenas.
– Ne, – kiaulytė papurtė galvą. – Tu ne toks. Bet tavo senelis! Jis buvo tikras knygų graužikas! Per dieną tiesiog akimis jas prarydavo! Aš taip nemoku. Tačiau įsimenu kiekvieną žodį, prieš jį sukrimsdama! Kai tavo senelio akys nusilpo ir jis nebegalėjo skaityti, ėmė maitinti mane knygomis, o aš jam jas atpasakodavau žodis žodin, va kaip...
Staiga sugirgždėjo palėpės laiptai ir knygų graužikas išsigandęs šmurkštelėjo dėžutėn.
Stenas išlindo iš knygų olos: už tėčio nugaros spraudėsi drūtas vyras ir taikėsi pažvelgti į palėpę.
– Knygos neparduodamos, – pareiškė Stenas. – Aš jas perskaitysiu, visas, kiekvieną raidę.
Pagal knygą „Cornelia Funke pasakoja“Dailininkai Kornelija Funkė, Vilfrydas Gebhartas ir kt.
- Kas dar kūrinyje vadinamas knygų graužiku?
- Kaip knygas skaitė paslaptingas žvėrelis ir kaip senelis? Perskaitykite balsiai tai pasakančius žodžius ir sakinius.
- Kaip manote, kodėl Stenas nusprendė perskaityti visas knygas?
- Aptarkite, ar šį kūrinį galėtumėte vadinti pasaka:
- Kas kūrinyje panašu į tikrą gyvenimą?
- Kas kūrinyje yra išgalvota, netikroviška?
- Kaip manote, kas paskatino autorę išgalvoti kailiniuotą žvėrelį – knygų graužiką? Į kokius gyvūnus jis panašus?
- Įrodykite, kad skaitytą kūrinį galime pavadinti pasakojimu.
- Raskite tekste nepaprasto gyvūnėlio knygų graužiko aprašymą. Įsižiūrėkite į piešinį ir papildykite gyvūno aprašymą.
- Kokiais žodžiais knygų graužikas pavadinamas?
Kažkas, ...
Užduotys
- Valstybės himnas yra Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.
- Alisa, vedina Balto Triušio, atsidūrė įstabioje Stebuklų šalyje.
- Antanas Smetona yra pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas
- Liūtas, Dorotė, Kaliausė ir Geležinis Medkirtys keliauja į Smaragdo miestą.
- 1410 m. liepos 15 d., įvyko Žalgirio mūšis, kuriame jungtinė Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė sutriuškino Kryžiuočių ordiną.
- Kai jaunuolis užgrojo dūdele, visas šimtas triušių nusekė paskui jį.
- Šuo išsižiojo, kaulas įkrito į vandenį ir dingo iš akių.
- Pamokymas – džiaukimės tuo, ką turime.
- – Koks ten šuo su tokiu dideliu kaulu? – nustebo šunelis.– Jo kaulas didesnis negu mano! Reikia iš jo atimti!
- Vieną dieną šuo gavo didelį kaulą su mėsa. Bėgiojo jį įsikandęs ir ieškojo, kur galėtų ramiai sugraužti.
- Pribėgo upelį, per jį buvo nutiestas tiltelis. Nusprendė šunelis, kitame krante vietos pasižvalgyti. Bėgdamas per lieptą žvilgtelėjo į vandenį ir pamatė jame savo atvaizdą.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"